Radius: Off
Radius:
km Set radius for geolocation
Search

Labanoro giria

Gediminas Isokas 1979 m. Kuo garsi Labanoro giria? Nagi Labanoro dūda, padaryta iš jaučio odos dūdmaišio, medinio pūtiklio ir dviejų birbynių, per aštuoniasde­šimt ežerų, kurių mėlynuose veidrodžiuose maudosi garbanių pušų siluetai, geriančių šakotaragių briedžių galvos. Garsi Labanoro giria ir kaimais, išsivingiavusiais dažniausiai nederlinguose tarpumiškių duburiuose ir išsaugojusiais senovės dainas, pasakas, rimtį. Giria jungia apie 48 […]

Gudų giria

G. Isaokas 1979 m. Pušynų vargonais gaudžia didžiausia respublikoje Gudų giria. Va­rėnos rajone ji išraižyta Merkio, Katros, Grūdos, Ratnyčios ir kitų vėsavandenių Dzūkijos upių, o vakariniu kraštu ties Liškiava, Švendubre prigludusi prie senelio Nemuno. Šis 150 tūkst. ha miškų masyvas su reto įdomumo ant ledynmečio upių senvagių išaugusiais žemaūgiais pušynė­liais, eglynais, beržynais ir mišriais miškais […]

Lietuvos vėžiai

P. Siurnaitė – Graužinienė “Kosmos” 1940 m. Mielas skaitytojau, norėtumėm atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog tai gan senas straipsnis ir kai kurie čia naudojamie tiek lotyniški, tiek ir lietuviški pavadinimai jau nebesutinkami. Red. pastaba. SENIAUSI VĖŽIŲ ATSTOVAI Vėžiai — tikrai seno laikotarpio gyvulių grupė. Jų liekanų randa jau Juros laikotarpio sluoksniuose. Seniausi vėžiai, manoma, […]

Nevėžis. 1935 metų hidrografinė studija

Steponas Kolupaila, “Kosmos” 1935 m. Nedaug išleista knygų apie Lietuvos upes. Apie 1870 metus išėjo kelios regionalinio patriotizmo pa­skatintos monografijos: L. Syrokomlės – Nemu­nas, K. Tiškevičuaus — Vilija ir jos krantai, I. Bušinskio — Dubysa ir Nevėžio krantai. Nepri­klausomoji Lietuva negali pasigirti savo geografijos veikalais. Rimtesnėms studijoms trūksta matavimų medžiagos, tikslių duomenų, literatūros. O svarbiau­sia […]

Kiaunių šeima

J. Elisonas 1931 m. “Medžiotojas” Kiaunėmis vadiname nedidelius, kartais vidu­tinio ūgio plėšriuosius, kurie kūną dažniausiai turi liekną, pailgu ir laibučiu liemenimi, nors retkarčiais esti ir posunkio kūno sudarymo. Gal­vą turi vidutinio didumo, plokščią ir posmailiu, trumpučiu snukeliu. Akys žvitrios ir protingos; ausys trumputės ir apskritos. Kojos trumputės ir penkiais pirštais, kurie visu ilgumu laisvi, nors […]

Medžioklė

G. Isokas 1979 m. Ką rodo iškasenos Prieš 14-15 tūkst. metų, iš Lietuvos traukiantis ledynams, žemu­čių krūmokšnių lapus skabė gauruotieji raganosiai, pešė žolę, sliuogino mamutai, kurių kaimenė Lietuvoje galėjo siekti tūkstantį žvėrių. Kai mamutas, prisiėdęs žolės, lapų, suradęs duburį, siurbdavo vandenį, vyrai su ietimis (kurių antgaliai būdavo akmeniniai ir kauliniai), lazdo­mis su pritvirtintais akmenimis mušdavo […]

Punios šilas

G. Isokas, 1979 m. Alytaus rajone, Nemuno vingyje, keturių upės slėnio terasų apsuptas, ant 50-150 m aukštumų šniokščia vienas gražiausių miškų – Punios šilas (2720 ha). IV-XII m. e. a. šilo pilkapiai, degintiniai kapai, kuriuose rasta ietigalių, segių, geležinių peilių, plačiaašmenis kirvis, rodo jau tuomet čia gyvenus žmonių. Ties Bundorių kaimu užregistruota 40 pilkapių, o […]

Starkas

Starku vadiname apyretę mūsų šalies žuvį, kuri priešakine savo kūno dalimi (galva) truputį panaši į lydį, o likusiąja ~ primena ešerį, užtat lotyniškai jinai ir vadinama lydžiaešeriu, Kūną starkas turi pailgą, šonais kiek suspaustą ir ilgumu 5—6 kartus pranešantį savo aukštumą. Galva pleišto pavidalo, t. y., pailga ir smailiu snukiu. Nasrai platūs ir toli, net […]

Vidgiris

Tuo vardu vadinamas Alytaus miško pats gražiausias ir žinomiausias kampelis — 39 kvartalas. Vidgiris yra pačiuose Alytaus miško vakaruose; iš šiaurės prieina Alytaus — Seirijų plentas, pietuose jis plaunamas Nemuno; nuo Alytaus miesto pora kilometrų. Plotas — 125 ha. Vidgiris garsus ne tik savo griežtai skirtingais grynais medynais, bet ir istorinėm vietom. Iš jų čia […]

Kielė baltoji

Kielė baltoji visiems pažįstamas, gražus ir malonus paukštelis, kuriam daugelis žmonių turi neabejotino meilės jausmo. Jos kūno ūgiui charakterizuoti Dr. O. Heinroth’as patiekia šių skaitmenų: sparnai 87—90 mm, uodega 86-91 mm, kojos 22 -24 mm ilgio; svoris apie 20 g. Tokiu būdu galėtume pasakyti, kad kielė didumu sulig žvirbliu. Snapelį ji turi tiesų ir pusėtinai […]

X