Biorutės parkas - Birutės parkas Palangoje

Birutės parkas Palangoje

Objektai Lietuvoje

J. Gražulis, “Mūsų girios” 1933 m.

Vienas iš gražiausių parkų Lietuvoje yra Birutės parkas Palan­goje. Savo vardą jis yra gavęs nuo čia esančio garsaus Birutės kalno.

Užpraeito šimtmečio antroje pusėje šio parko žymių nebuvę. Jo vietoje augęs miškas — pušynas, vietomis plikais balto smėlio kalneliais — kopomis, vietomis pelkėmis išmargintas. Žmonės, lanky­dami Birutės kalną, ar tai pavieniai ar procesijomis, tiesiog pralįsdavę pro krūmus, bridę pelke, arba klampodavę smėlio kubriais. Kokio nors didesnio, nuolatinio tako ar kelio nebuvę.

Šitas 143 ha miškas, susimetęs Baltijos jūros kopose, tęsėsi pa­kele Klaipėda — Liepoja; šiauriniu galų atsirėmė Palangos mieste­lio, o pietiniu — Nemerzatės (Besočių), Klaipėdos krašte. Vakarinį miško rubežių plovė jūra. Šio ploto dirvos paviršius nevienodas, kupstuotas. Vakarinėj daly didesnių ir mažesnių kupstų ir kupstelių (buv. ir esamų kopų) „primėtyta“, kurie einant į pietus vis didėja ir aukštėja; pagalios už Birutės kalno susilieja į krūvą, sudarydami vieną ištisą pakilimą. Vidus įdubęs, pelkėtas su viena kita pūpsančia smėlio kalva. Lygus, bet jau pakilus paviršius rytinėj daly. Šitas rytinis pakilimas toliau pietuose susijungia su vakariniu ir sudaro vieną terasą, kuri, vis aukštėdama einant į pietus, lyg pasaga apkabina vidurio daubą — pelkę. Dirvožemis sudarytas iš šviesaus, smulkaus pajūrio smėlio, vietomis dar pliko, vietomis žole, krūmais ir medžiais apaugusio. Gruntinis vanduo, be Birutės kalno, vargu ar siekia giliau 2 metr. o vietomis jis pasirodo už 0,5 mtr. Viduje, dauboj pats dirvožemio paviršius dumblinas, bet ir čia tuoj tas pat, kaip ir kitose vietose, tik šlapias smėlis. Vyraujanti veislė — pušis. Ji užėmus bemaž visą plotą, tik perėjimuos į lenkę prie pušies prisi­maišo eglė, kuri, greit pranykdama, jau pačioj pelkėj, užleidžia vietą juodalksniams, drebulėms, blindėms, šermukšniams… Arčiau prie jūros, pamiškėj, prie kopų ir jose bujoja žilvičiai, gudkarkliai, blindės, karklai viteliniai, gluosniai drikiai ir kit. Pačiose kopose visai prie jūros belikę tik žolės: ledrūnė (Psamma arenaria), rugiaveidė smiltinė (Elymus arenantis) ir kt.

Tokioj tai vietoj, šio miško savininkas grafas F. Tiškevičius sumanė 1895 m. vienoje smėlio kalvoj, vidury miško, pasistatyti sau rūmus, o patį mišką nuo miestelio iki Birutės kalno padaryti parku. Ir tikrai 1897 m., pagal architekto Svechteno projektą, atsi­rado gražūs, balti, dvieju aukštu mūro rūmai, kuriu viename gale pristatyta apvali koplytėlė. Tais pat metais pakviestas žymus pran­cūzu architektas — peisažistas Andrė, autorius didžiulio veikalo „L’art de Jardins. Traite general de la composition de Parcs et Jardins par Edouard Andrė. Paris“, Monte Carlo. Vichy ir kitu Prancūzijos ir Anglijos sodu bei parku tvarkytojas, išplanavo mišką, sudarydamas gražaus parko projektą. Pagal jį buvo nusausinta pelkė, o vieton jos įtaisytas su tilteliais tvenkinys; vienos smėlio kalvos nukastos, kitose vietose daubos pakeltos. Sudaryta pui­kios išvaizdos švelniai lankstyti takai ir alėjos. Sunku būtu užeiti keletą metru tiesaus tako ar alėjos. Plikos ir vėjo pustomos vietos apsodintos pušelėmis (Pinus mont). Viena iš tokiu apsodintu kal­veliu yra netoli Birutės kalno, kurią žmonės praminė mažąja Birute arba Birutėle. Kadangi parkas taisytas smėlyne, tat ir jo užvedimas pareikalavo didelio darbo — buvo kasamos, nors ir nedideliems me­deliams ir krūmams, nemažos duobės ir jos pripilamos juodžemio ir molio. Gana vykęs medžiu ir krūmu sodinimas, atliktas belgo Buyssens, padedant de Coulon.

Sodinimo darbai atlikti 1898 — 1899 mt. Beveik visa sodini­mui medžiaga gabenta iš Paryžiaus ir Berlyno sodininku. Tik mū­siškės veislės, ir tai nevisos, imta iš savo mišku. Iš įsodintu ir esa­mu parke medžiu ir krūmu tenka paminėti šiuos: Pinus montana, Pi­nus Cembra, Pinus Strobus, Picea alba, Picea pungens (var. Glauca), Larix europea, Larix sibirica, Thuja accidentalis, Acer pseudoplatarus ir jo formos raudonlapis ir margalapis, Acer sacharum, Acer americana, Ulmus campestris var. suberosa, U. montana, Populus alba, Populus laurifolia, Tilia grandifolia, Sorbus Aria, Aesculus (carnea), Fraxinus americana, Viburnum opulus, Vib. lantana, Spirea opulifolia, Sp. hypericifolia, Sp. laticifolia, Buxus sempervirens, Mahonia aquitolia, Cydonia (japonica), Rhus eotinus. R. typhina, Eleagnus angustifolia, Caragaha arborescens, C. frutex, Robinia pseudacacia, Magnolia, Cytisus Laburnum, Potentilla fruticosa, Cornus mas, C. alba, įvairūs švokšliai (Ribes), Corylus avelanna (for. laciniata), įvairiaspalviais žiedais alyvmedžiai (Syringa) ir kt.

Medžiai sodinti grupėmis arba pavieniai, išsklaidant juos aikštėse arba jų pakraščiais. Krūmais sudaryta gražios fantazijos. Ir kada šie krūmai esti rūpestingai apkarpyti, tai gaunasi tikrai vi­liojantis reginys. Medžiu ir krūmu sodinimus darant stengtasi nenu­tolti nuo natūralumo ir duoti pilną iliuziją laisvo gamtos vaizdo. Išimtį sudaro plotas prie pačiu rūmu. Ir jei nepradėsi ieškoti šių dekoratyviu augalu, tai taip ir nepastebėsi — atrodo, kad jie lyg ir susimaišę, prisišlieję prie kitu paprastu veislių arba netyčiomis atsiradę aikštėj ar jos pakrašty. Didžioji dalis minėtu ar kitu veisliu žydi, duoda vaisiu, o šiais labai pasinaudoja kasmet Kretingos urėdija, ku­rios medelyno dalis lysvių užpildyta iš Birutės parko.

Savaiminio šių veislių apsisėjimo nepastebėta. Tam gali būti šios priežastys: 1) didelis dirvos suvelėnėjimas, 2) parko aikščių šie­navimas, 3) gausus žmonių lankymasis ir mindžiojimas, ir pagalios 4) medžiu jaunas amžius. Aplamai, parke augmenija, turėdama nuo jūros miško užvėją, tarpsta, stiepiasi aukštyn, bujoja, nors dalis nedisciplinuotu gamtos „mylėtoju” ir kenkia jos laisvam augimui, laužydami medžiu lajos apačią, o krūmų viršūnes ir žiedus. Ypač nukenčia Thuja, Pinus cembra, Larix, Cornus, Mahonia ir Buxus.

Pati didžioji parko pažiba yra Birutės kalnas. Jis yra piet­vakariniam parko kampe — pajūryje. Teisingai sakoma — būti Palangoj ir neaplankyti, nepamatyti Birutės kalno, lygu būti Romoj ir nematyti Popiežiaus. Juk šioje vietoje, pasak Balinskio, jaunutė ir graži Birutė, vos-vos iš kūdikystės metų išėjus, jau buvo pasišventus dievams ir deivės Praurimės garbei tarnavus tame kalne šventą ugnį saugodama. Pats kalnas tai aukštyn pasišovusi didelė, aukšta kopa supūsta, o gal dalimi ir supilta. Jo plotas 1,18 ha, kurio viršūnė pakilus apie 21 metrą nuo jūros paviršiaus, nors pati jūra vos už 150 mtr nuo jo. Pietinė, vakarinė ir šiaurinė pusės stačios ir be laiptu vargiai užlipamos. Rytinė — nuožulni, ilga, susijungusi su P. R. kryptimi einančiu kopų skiauture. Dirva — sausa, baltas gilus smėlis. Paklotas iš spygliu, samanų ir retu varpiečiu; vietomis pliko smėlio ploteliai. Kalne iš senovės susimetę pušys. Jos kiek tankesnės va­kariniam šone: rytu ir vakarą atkrantėse rečiau, o pietinė beveik visai plika — viena kita pušis, kadugio krūmelis, avietės. Pomiškio nėra. Rytinėj pusėj, pašlaitėj, prie pušies jau prisimaišo drebulė, liepa, eglė, čia ir trakas susimetęs: lazdynas, kadugys, šermukšnis. Kalnas reikalingas didesnio medžiu skaičiaus, paliekant tarpus jūros ir parko reginiams pasižiūrėti.

Rytinėj kalno pusėj yra vingiuotas su išsišakojimais ir eglaitė­mis apsodintas takas. Šiuo taku apeinama bemaž visą kalną ir pa­siekiama viršūnė, kurioje yra raudonu plytų aštuonkampė koplyčia. Ji statyta 1869 m. ir jau iš eilės trečia. Kitu laiptą taku galima nusi­leisti jūros pusėn.

Prieš užkopiant kalną, kiekvienam praeiviui primenamas Lietu­vos atgimimas — kalno papėdėj, prie pat tako, aikštelėje, stovi Ne­priklausomybės ąžuolinis kryžius, o už poros dešimčių mtr nuo jo irgi gražus monumentas — Lourdes grotu kopija su Mergelės Ma­rijos urvu ir stovyla. Šią grotu statytojas yra prancūzas Bonhomme, skoningai padirbdinęs jas 1898 m. Dar keletą metru nuo Lourdes grotu jūros link, atsiremia į kalną, einanti parku, Dariaus ir Girėno alėja. Taip šioje parko kertelėje turime visus tris gamtos grožio elementus: mišką, kalną ir vandenį.

Birutės kalnas ir apie jį pušynas sudaro 19,7 ha plotą, kuris perduotas 36 metams Lietuvos Pagražinimo Draugijai. Šios Dr-jos Palangos skyrius deda pastangą tinkamai jį užlaikyti ir gražinti.

Tokiu būdu, pradžioj šio rašinio minėtas bevardis pušynas dabar lvg ir padalintas dalimis su atskirais vardais: 1) Birutės parkas ploto 70,32 ha, 2) Birutės kalnas — 1,18 ha, 3) Kurorto parkas (valdžios nupirkta iš Tiškevičiaus parko dalis) — 11,68 ha ir 4) be aiškiu ribų ir ploto — skautu šilas.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Solve : *
18 + 21 =