Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Aukšlių būrys - Aukšlė arba viršundenė paprastoji

Aukšlė arba viršundenė paprastoji

Flora ir fauna/Gyvūnų paveikslai/Žuvys

Aukšle vadiname mažutę, pailgą ir plonutę žuvytę, kuri pasižymi labai šmaikščiais judėjimais ir nuolatos plaukioja būreliais viršutiniuose jų gyvenamosios vietos vandens sluoksniuose, dėl to ją kitaip dar viršundene vadina.

Jos kūno, šonai suspausti, ilgumas 4,5 — 5 kartus praneša aukštumą, o aukštumas — 2,5 kartus storumą. Nasrų anga padėta snukelio gale ir viršun atgręžta, kitaip tariant, paužulniai prapjauta. Apatinis žandas kiek prasikišęs, smakras, žandus sučiaupus, telpa atatinkamame tarpužandžio įlinkime. Akys sidabrinės spalvos. Ryklės dantų dvi eili: 2.5 — 5.2. Kūno paviršius apaugęs milsniomis ir plonutėmis skujomis, kurios jų kišenėlėse labai palaidai laikosi. Nugaros pelekų turi vieną, jisai trumpas, turi 3 kietus ir aštuonis minkštus spindulius. Pauodegio pelekas ilgokas ir užaugęs tuojau po nugaros peleku. Pilvo ir pauodegio pelekų protarpio pilvo briauna aštriu pakraščiu, nes jo skujos suaugusios stogo šelmens pobudžiu. Uodegos pelekas giliai iškirptas. Kūno viršų, t. y. nugarą, aukšlė turi pilkai mėlyną, žalsvo atspalvio (kiti sako: tamsiai pilką, mėlsvą — plieno spalvos). Šonai ir apačia, papilvė, baltos sidabro spalvos ir gražiai vandenyje tviska, užtat ir pasako mūsų sodiečiai, kad aukšlė balta, sidabrinė žuvytė. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, visi likusieji pelekai be spalvos, pilvo ir pauodegio pelekų pamatai gelsvos oranžinės spalvos. Dažnokai tenka susidurti su aukšlės kūno pakitėjimais, pavidalu, ir spalvos atžvilgiais, pav., ežerinės aukšlės žymiai platesnio kūno, tai pareina nuo jų gyvenimo sąlygų ypatumo ir kitų aplinkybių. Didumo aukšlė teužauga ligi 10 — 15 cm ilgio ir 14 g svorio; retai jos siekia 20 cm ilgio ir 40 g svorio.

Aukšlė sutinkama bet kuriame gėlajame vandenyje, ežeruose ir upėse, kad tiktai vanduo čionai nors truputį sruventų, nes tekantį vandeni jinai, mėgsta labiau kaip stovintį. Kalnų vengia. Upių žiotyse ir marėse kartais būrių būriais susirenka. Minta planktonu, mažomis kirmėlėmis ir vabzdžiais.

Pavasario sulaukusios aukšlės pasipuošia vestuvių drabužiais: gauna baltų spuogelių, kurie išberia jų galvą aplinkui akis. Renkasi dideliais būriais ir kyla aukštupiu nerštų. Daugelis taip bekeliaujančių aukšlių patenka upėse įvairių dirbtuvių ir fabrikų atmatų sutrynuosna ir žūsta, o kitas jų išgaudo plėšrieji paukščiai ir žuvys, kurie seka tokiais bekeliaujančių aukšlių būriais. Patsai jų nerštas įvyksta Gegužės — Birželio mėn. protarpiu ir vyksta kur nors pakrančių žolėse arba akmenuotame dugne. Aukšlės, kurios ir taip pasižymi judriu būdu, neršto metu labai jaudinasi ir be perstogės šokinėja vandens paviršium. Išneršti kiaušinėliai paliekami ant kietų, augalų, vandenin sukritusių žabų arba akmenų. Pastebėta, kad iš pradžios neršti senės aukšlės, o vėliau jauniklės.

Aukšlė — tikrai linksma ir kartu smalsi žuvelė, kuri aiškiai palinkusi gyvent visuomeniškai: ji tesutinkama dideliais būriais beplaukiojanti viršutiniuose vandens sluoksniuose. Aukšlės pakankamai bailios: mažiausio pavojaus pajutusios, jos visu būriu išlaksto aplinkui ir neužilgo vėl susirenka, iš smalsumo pasižiūrėtų, kas jas išbaidė. Atsargi ir atydi, pasižymi nemažu ryklumu, nes puola griebti bet kurio skanaus gabaliuko ir tuo savąją gyvybę dažnai palydi. Mėgsta saulėje pasišildyti ir, jei orai esti giedrūs, visu būriu ima vandens paviršiumi šokinėti, pasitaikomus vabzdžius gaudyti. Gražu esti tuomet pasižiūrėti į bevaikščiojančių ir priešais vandenį beplaukiojančių aukšlių būrį: vienu metu vandenyje pasisukdamos jos darosi ir baltos sidabro ir mėlsvos plieno spalvos. Bet staiga jos pajunta, kad artinasi į jų būrį kuris nors plėšikas; skubiai išlaksto į visus šonus ir vėl nužilgo susirenka. Žiemai aukšlės susirenka į didelius būrius.

Priešų aukšlės turi įvairių, grobuonis iš žuvų, paukščių, žinduolių ir kt. Be to, jos gerokai nukenčia nuo plokščiųjų kirmėlių, kurios perpildo jų kūną. Dažnai šitomis kirmėlėmis jos apdovanoja ir savuosius priešus. Aukšlė meškeriojama žuvis. Kadangi ji puola bet kurį jauką, tai jos meškeriojimas visai nesunkus, dėl to aukšlė ir sudaro, paprastai, pirmąjį jaunų meškeriotojų — vaikų laimikį, kuriuo jie labai džiaugiasi. Meškėno kabliukas imamas visai mažutis ir turi būti laikomas vandens paviršiuje. Jaukais patarnauja duonos minkštimas, kuri nors kirmėlytė arba, visų geriausiai, musė. Paprastai aukšlės meškeriojamos gilesnėse vietose, kuriosna josios išanksto privyliojamos. Kadangi jos kabinasi į primitiviškiausius meškerius, tai ir pagaunama jų nemaža. Naudos iš pagautų aukšlių turime visai maža, nes jų mėsa kaulinga ir negardi. Kartais pagautos aukšlės iš pradžių virinamos, o paskui džiovinamos ir taip paruoštu pavidalu parduodamos. Be to, parduoda jas rūkytas ir marinuotas. Kai kuriose apylinkėse aukšles gaudo dideliais kiekiais tinklų pagalba. Daroma tatai didesniam jų skujų kiekiui gauti, kurios suvartojamos vadinamai žemčiūgų, esencijai (essence d’Orient) gaminti.

Sakyta žemčiūgų esencija suvartojama dirbtiniams žemčiūgams, perlams daryti. Šitas dirbtinių žemčiūgų gaminimo būdas sugalvotas XVIII-jo šimtm. pradžioje Prancūzijoje ir ilgai sudarė savotišką paslaptį. Ilgainiui paslaptis paaiškėjo ir pasirodė netaip jau paini besanti. Tai esencijai gaminti sunaudojamas blizgantis gunidinių klinčių sluoksnis, kuris dengia aukšlės skujų vidaus paviršių. Daroma taip: imama reikalingas aukšlių skujų kiekis ir, apliejus jąsias vandeniu, trinamas patogiausiai stikliniame inde. Galop, vanduo pasidaro lyg pasidabruotas; jisai tuomet supilamas kitan stiklinin indan, kuriame jisai nusistovi, o kai nusistovi, tai atsargiai nupilamas, essence d’Orient tiršto, alyvos pobūdžio, skystimo pavidalu palieka dugne. Suskaičiavimai parodo, kad 50 kg žuvies teduoda šiuo atsitikimu 1 kg skujų, o 500 g esencijos pagaminti reikalinga 20.000 atskirų žuvelių. Visų daugiausia sakytam reikalui aukšlių pagaunama Reino srityje, Pomeranijoje ir Rytų Prūsuose. Surinktos skujos pilamos skardinėsna dėžėsna, pasūdomos ir siunčiamos parduoti. Dirbtinius žemčiūgus iš gipso dažant, jie patepami sakytąja esencija iš viršaus, o stikliniai išpilami iš vidaus. Gražumu ir žibėjimu dirbtinieji žemčiūgai primena tikruosius. Rasi galėtume ir mes kai kuriomis aplinkybėmis minėtam reikalui aukšlėmis verstis.

Žuvų ūkyje aukšlės tiek turi reikšmės, kad patarnauja maistu kitoms žuvims, būtent: ešeriams, lydžiams, starkams ir kt. Be to, nemaža jų suvartojama jaukais kitoms žuvims gaudyti. Kaip vertingesnių žuvų konkurentė maisto atžvilgiu ir jų kiaušinėlių naikintoja, aukšlė kai kuriuose vandenyse gali virsti nepageidaujama žuvimi.

Akvariumuose aukšlė — patogi ir smagi laikyti žuvelė. Jos gyvenamąją sritį sudaro visa vidurinė Europa.

J. Elisonas “Kosmos” 1937 m.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Įrašai kategorijoje

Starkis 480x384 - Starkas

Starkas

Starku vadiname apyretę mūsų šalies žuvį, kuri priešakine savo kūno dalimi (galva)
Kielė baltoji foto 480x384 - Kielė baltoji

Kielė baltoji

Kielė baltoji visiems pažįstamas, gražus ir malonus paukštelis, kuriam daugelis žmonių turi
Kuolingos foto 480x384 - Kuolinga

Kuolinga

Vienur kuolingomis, kitur kūlindimis ir žiūrliais vadiname didelius ir gražius — tilvikų
Gervės migloje 480x384 - Gervė pilkoji

Gervė pilkoji

Daugelio paukščiu laukia sodiečiai, begrįžtančių pavasarį iš šiltųjų kraštų, ir džiaugiasi, kai
Eiti į Viršų