Augalas, kuris sukelia vizijas

Augalas, kuris sukelia vizijas

Pagal prof. L. Pelletier’o straipsnį žurnale „Magazin Digest“, Toronto, 1934 m.

Nuostabusis augalas, apie kuri čia kalbėsime, yra mažas, pilkai žalias, bedyglis kaktusas, augąs išdžiuvusiose Ataiko aukštumose ir Texas’e Rio Grande dėl Norte pakrantėmis. Jis turi arba vienstypį arba dvišaki, 20 cm aukščio kamblį, pasibaigiantį pusrutulio pavidalo bumbulu (galva). Iš bum­bulo, išauga maži žiedai visokių spalvų be mėlynos, o iš žiedų atsiranda geltonos arba rožės spalvos uogos su juosvomis sėklomis.

Tačiau vietos gyventojai — jie šį augalą vadina peyoti — nesidomi nei to augalo žiedais, nei uogomis, nei sėklomis, jie domisi tik augalo bum­bulu. Jie jį supjausto žaliomis sultingomis skiltelėmis ir jas išdžiovina prieš saulę. Išdžiovintas ir susitraukusias rusvas skilteles vietos gyventojai va­dina „meskaliniais guzikais“, nes jos panašios į guzikus, o „meskal“ — tai viena meksikietiškos degtinės rūšis. Tie „guzikai“ piestoje sugrūdžiami į miltus ir šiuo pavidalu peyotlis eina kaip pageidaujamas prekybos objektas ir ša­lia Mexiko.

Mexiko ir Amerikos Jungtinių Valstybių gyventojai indėnai peyotlį pa­žįsta jau nuo 2000 metų ir padarė jį ypatingo iškilmingo kulto objektu. Laikydamiesi savo protėvių papročių, indėnai pjūties metu leidžiasi ieškotų peyotlio, kurį jie dar vadina “svaiginamuoju hikuri“. Išeidami peyotliauti jie apsirėdo savotiškais drabužiais ir veidus išsimargina geltonais piešiniais simbolizuojančiais to augalo dieviškas jėgas. Kiekvienais metais, šio augalo ieškodami, indėnai nužygiuoja šimtus kilometrų, o grįžus iš kelionės atgal į kaimus su peyotliu, visa giminė ritualiniais šokiais bei dainomis garbina nuostabų augalą, kuris jiems yra ugnies ir šviesos dievo simbolis ir kurio paragavimas suteikia tiek daug džiaugsmo akiai.

Ką gi suteikia šio augalo vartojimas? Nagi, meskalinių „guzikų“ pakramtęs arba jų miltelių įgėręs su vandeniu ar su kitu kuriuo skystimu pirmiausia pajusi skonį kažko nemaloniai kartaus ir priklaus. Bet veikiai prasideda kitoks veikimas. Augale esamieji alkaloidai (meskalinas, peyotlinas, loforinas) pradeda labai savotišką fiziologinį veikimą žmogaus organizme. Kraujo spaudimas nukrinta, bet širdis nenusilpsta, kvėpavimas palėtėja, periferinė nervų sistema lieka nepaliesta, betgi centrinėj nervų sistemoj ima reikštis savotiškas svaiginamųjų nuodų veikimas. Tas veikimas smegenims yra toks nuostabus, jog mokslininkai iki šiol nežino, kaip tatai patenkina­mai išaiškinti.

O tas veikimas štai toks. Po pirmo nervų sujaudinimo užeina kūninis silpnumas ir noras sapnuot. Būdamas pilnoje sąmonėje, be bet kokių halucinacijų, tik akis užmerkęs žmogus pamato neišsakomo gražumo pa­veikslų, jų figūringumo ir spalvingumo atžvilgiu (bandymas geriausiai pa­vyksta tamsiame kambary). Visi dariusieji su savimi šį bandymą sutinka, kad peyotlio sukeltosios vizijos yra tokios, kaip pasakose apie laumes.

Jei paėmęs peyotlio ir jo veikiamas akis atmerkia ar užžibina šviesą, tai vizijos išnyksta ir jis gali tuojau dirbt savo normalų darbą: kalbėtis, eiti vaikščiot ir pan. Bet akis užmerkus, vizijos vėl prasideda iš nauja, jos nepriklauso nuo žmogaus valios. Tačiau dažnai šios vizijos yra susijusios su matytų daiktų atsiminimais ir bent dalimi kyla iš veikiamojo žmogaus atmin­ties. Dažnai vizijose išreiškiami koki dabartiniai arba pirmiau turėtieji rū­pesčiai.

Bet nuostabiausias peyotlio veikimo efektas yra tas, kad šiam alkalo­idui veikiant tonai virsta spalvomis, taip, jog, pav., laikrodžio takšėji­mas virsta spalvų eksplozijomis (sprogimais). „Tai yra akimis girdėtos for­mos“— pasakė vienas bandytas asmuo: „tai ne halucinacijos, bet formos – frazės, kurios eina pro mano akis“.

Laimė, kad pusiau pamišėliams, siekiantiems dirbtinio rojaus, peyotlio vartojimas netampa nepasotinamu ir nenugalimu reikalu, kaip kad kokaino arba morfijaus vartojimas.

P. S. Daugiau apie peyotlį ir kitus piet. Amerikos svaiginamų nuo­dų turimus augalus galima rasti vokiečių etnologo Viktoro A. Reko veikale: Magiche Gifte. Rausch-und Betaubungsmittel der Neuen Welt (Stuttgart 1936, F. Enke). Čia, tarp kitų, aprašomi šie augalai: Ololiuqui (augalas, galįs užhipnotizuoti; jis yra ne Ipomea Sidaefolia, kaip dažnai manyta); Camotillo (Ipomea bracheata? gumbas, iš anksto pasakąs mirties dieną); Xomil-Xihuite (Gelsemium sempervierns, stiklinio karsto au­galas); Nanacatl (pamišimo grybas); Gotztic-Zapote (Lucuma spec, kvaitulį sukeliąs vaisius); Sinicuichi (Heimia salicifolia, Rhyhchosa precatoria, Piscidia erythrina, užuomaršą sukeliąs gėrimas); Ayahuasca (Banisteria Caapi, šiurpulingų sapnų gėrimas) ir kt.

Trackbacks and pingbacks

No trackback or pingback available for this article.

Leave a reply

Solve : *
16 + 4 =