Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

xerocomus subtomentosus2 - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai

Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai

Grybauti ir uogauti

Lietuvoje žinoma apie 1200, tačiau manoma, kad auga 2-2,5 tūkst. papėdgrybių (Basidiomycetes) rūšių. Didelė jų dalis – valgomieji grybai.

Aksombaravykis (Xerocomus Quėl.) priskiriamas baravykinių (Boletaceae (Chev.) šeimai. Lietuvoje rastos 5 aksombaravykių rūšys.

Auksakotis aksombaravykis (auksakotis baravykas; Xerocomus chrysenteron (Bull. St. Amans) Quėl.) turi 3-8 cm skersmens kepurėles, 3-8 cm ilgio ir 1,5-2 cm skersmens plaušuotus, vagotus, paspaudus pamėlynuojančius kotus. Birželio-lapkričio mėn. jie auga spygliuočių, lapuočių miškuose, parkuose. Dažnas grybas, valgomas.

Xerocomus chrysenteron - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai

xerocomus chrysenteron - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai
Auksakotis aksombaravykis. Xerocomus chrysenteron

Raudonkepuris aksombaravykis (raudonkepuris baravykas; Xerocomus rubellus (Krombh.) Quėl). Jo kepurėlė 3-8 cm skersmens. Kotas 3-8 cm ilgio, 1,5-2 cm storio, nusmailėjęs, suspaustas pamėlynuoja. Auga vasarą ir rudenį. Dažnesnis ąžuolynuose. Retokas grybas, valgomas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Vrbenské rybníky   Xerocomellus rubellus 01 - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai

blutroter filzroehrling xerocomus rubellus edf46eb9 3859 496a adde 4bcecb53325d - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai
Raudonkepuris aksombaravykis. Xerocomus rubellus

Žalsvasis aksombaravykis (žalsvasis baravykas; Xerocomus subtomentosus (L.:Fr.) Quėl.). Jo kepurėlė 3-10 cm, kotas 5-10 cm ilgio, 0,5-2,5 cm storio, menkai plaušuotas. Grybas suspaustas nekeičia spalvos, kartais pamėlynuoja. Auga birželio-spalio mėn., kartais vėliau spygliuočių ir lapuočių miškuose. Labai dažnas grybas, valgomas. Jei aksombaravykiai apnikti pelėsių, geriau jų nerinkti.

Ziegenlippe Xerocomus subtomentosus - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai

Ziegenlippe2web - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai
Žalsvasis aksombaravykis. Xerocomus subtomentosus

Alksniabaravykis (Gyrodon Opat.) priskiriamas baravykinių (Boletaceae Chev.) šeimai. Lietuvoje auga 1 rūšis.

Melsvėjantysis alksniabaravykis (Gyrodon lividus (Bull.: Fr.) Sacc.). Jo kepurėlė 5-12, retai 20 cm skersmens, matinė, mėsinga. Kotas 3-7 cm ilgio, iki 2 cm storio. Trama perlaužta mėlynuoja, vėliau paruduoja.

Rugpjūčio-rugsėjo mėn. auga drėgnesniuose miškuose, alksnynuose, tačiau tik šiaurinėje Lietuvoje. Vietomis šių grybų daug, valgomi.

367773 - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai

gyrodon lividus paa 090819 5014013 1 - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai
Melsvėjantysis alksniagrybis. Gyrodon lividus

Arenija (Arrhenia Fr.) priskiriama baltikinių (Tricholomaceae) šeimai. Lietuvoje auga 3 rūšys.

Vėduoklinė arenija (Arrhenia lobata (Pers.:Fr.) Redhead, Canad. Journ.). Šio grybo kepurėlė 2-4 cm skersmens, paaugusi būna vėduoklės formos, banguotais pakraščiais. Grybas bekotis, kepurėlės pakraščiu priaugęs prie samanų patisų (Hypnum) ir kt. Auga pavasarį ir rudenį, tačiau ne kiekvienais metais. Nevalgomas.

2008 08 03 Arrhenia lobata Pers. Kühner  Lamoure ex Redhead 16371 crop - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai

2008 08 03 Arrhenia lobata Pers. Kühner  Lamoure ex Redhead 16370 - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai
Vėduoklinė arenija. Arrhenia lobata

Ausiadyglis (Auriscalpium (Fr.) Karst.) priskiriamas dyglutinių (Hydnaceae) šeimai.

Paprastasis ausiadyglis (Auriscalpium vulgare (Fr. Karst.). Kepurėlė 0,5- 2,5 cm skersmens, prie 5 cm ilgio ir 0,2-0,5 cm storio koto priaugusi šonu. Kepurėlė šeriuota. Jei orai šilti, auga ištisus metus ant nukritusių pušų ir eglių kankorėžių. Paplitęs grybas, nevalgomas.

Auriscalpium vulgare Mann July 2004 - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai

Auriscalpium vulgare 230840 - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai
Paprastasis ausiadyglis. Auriscalpium vulgare

Balteklė (Colocybe Kūhner ex Donk) priskiriama kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimai. Lietuvoje aprašytos 7 balteklių rūšys.

Pavasarinė balteklė (Colocybe gambosa (Fr.) Donk). Kepurėlė 5-8, retai 12 cm skersmens, varpelio formos, paaugusi plokščia, kartais įdubusi. Kotas 3-7, rečiau 10 cm ilgio ir 1-2 cm storio, sustorėjusiu pamatu, trama kvepia miltais. Gegužės-birželio mėn. retkarčiais ir rudenį balteklės dygsta miškų aikštelėse, pamiškėse, prie vandenų, ganyklose, pievose ir kitur. Labai dažnas grybas, valgomas.

calocybe gambosa - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai

13360708Ax - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai
Pavasarinė balteklė. Colocybe gambosa

Baltenis (Hypsizygus Sing.) priskiriamas kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimai. Lietuvoje aprašyta 1 rūšis.

Guobinis baltenis (Hypsizygus ulmarius (Bali: Fr.) Redhead). Kepurėlė 5-15, rečiau 25-30 cm skersmens, jauna būna iškili, suaugusi plokščia, plaušuota, kelių spalvų: jauna balkšva, vėliau gelsva, rusva, pakraščiai užlinkę. Trama elastinga, rūgštoka, aitri. Kotas 5-12 cm, plaušuotas, tvirtas. Vasarą ir rudenį auga ant sužalotų guobų ir kitų lapuočių. Dažnas valgomasis grybas.

1boxeldermushroomsnovember122014009 - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai

Hypsizygus ulmarius Fallen Rock Oct 2004 - Aksombaravykiai, alksniabaravykiai, aurenijos, ausiadygliai, balteklės ir balteniai
Guobinis baltenis. Hypsizygus ulmarius

Gediminas Isokas

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Įrašai kategorijoje

pintinė su grybais 480x384 - Grybų klausimu

Grybų klausimu

J. Viliušis, “Mūsų girios” 1932 m. Norėtumėm atkreipti dėmesį, kad kai kurie
Flammulina velutipes on Fagus sylvatica 2 480x384 - Žieminiai kelmučiai

Žieminiai kelmučiai

Dygsta, kaip grybai po lietaus, — lietuviškas priežodis. Grybauti einama po šiltų
Eiti į Viršų