Žuvų trofėjai. Lydeka

in Žvejo dienos

Paruošiant lydekų trofėjus, daugiausia bėdos būna su smegenine kaukuole. Mat jos priekinė dalis susideda iš vidurinio nosies kaulo, nosies kremzlės ir šoninių nosies kaulų. Visų tų ilgėliau verdamų kauliukų rišamosios medžiagos suyra, kauliukai atsiskiria, o greičiausiai – nosies kremzlė, kuri yra tarsi koks centrinis stulpelis, jungiantis nosies kaulus. Todėl smegeninės kaukuolės nosies dalį reikia stengtis išsaugoti kuo natūralesnės anatominės išvaizdos, atsargiai virinti ir apvirinus išvalyti. Laiku neištraukti iš verdančio vandens nosies kaulai suirs, pabirs. Bet jeigu jau taip atistinka, valomus kaulus stengiamės sudėti tiksliai į savo vietas ir sutvirtiname, aprišdami baltu siūleliu. Iš kaukuolės išėmę mėsą, smegenis, išvalę nervų kanalus, ją apiplovę ir išdžiovinę, pairusius nosies kaulus galime suklijuoti. Tam reikalui imame bespalvių, vandeniui atsparių klijų. Išdžiūvus klijams, dar kartą nuo visur nuplauname riebalus, o tada išbaliname. Taip galima išlaikyti smegeninės kaukuolės vientisumą, bet gali šiek tiek pasikeisti tikrasis jos ilgis, todėl geriausia – atsargiai virinti ir jokiu būdu nepervirinti. Nuo apatinio žandikaulio atskyrę sanarikaulį, išvalome dantis. Tai irgi reikia daryti atsargiai, kad jie neišbyrėtu, geriausia šalia dantų pridėjus pirštą.

Zenonas Butkevičius, “Mūsų gamta” Nr. 4, 1986 m.

Įraše pateikiama informacija apie anais laikais gana populiarių trofėjų paruošimo būdą, kuomet išvalyti žuvies galvos kaulai būdavo išdėliojami ant specialiai tam paruoštos, medinės lentelės. Panašiai, kaip dabar medžiotojai eksponuoja šerno iltis. Red. Past.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*