Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Žuvų kibimo lentelė. Spalis

in Patarimai žvejui

Šiltos, pilkos, tylios, kartais purkšnotos rudens die­nos… Retkarčiais dar šypteli už šilojaus besiritinėjanti saulė, paglosto žemę ilgais auksiniais spinduliais, ir vėl nyku, tylu…

Gervės, išsirikiavusios trikampiu, leidžiasi į tolimą kelionę. Kitos, lyg kažko ieškodamos, lyg kažko lauk­damos, suka ratu, tvarkosi į gretas prieš tolimą žygį.

Gelstančiuose melduose dar nardo nutukusios antys. Joms nebaisios rudens šalnos. Pažliugusių balučių augmenijoje, pelkėse bei paežerėse susirinko būriai perkū­no oželių. Paukščiai, žvėreliai būriuojasi, jausdami ateinančią žiemą. Tik šalnos pakąsti lapai blaškosi kas sau. Daug jų, permirkusių, gula upių dugne, padengdami jį įvairiaspalviu kilimu.

Už eglių, pušų viršūnių kabinėjasi pilkas dangus, sunkūs švininiai debesys. Numetę savo apdarą liko permatomi gojai, sodai, miškai. Seni medžiai jau be la­pų, tik jaunieji dar prilaiko vieną kitą rustelėjusį lape­lį. Ir lyg tik žvilgterės į mišką žvairu žvilgsniu žemai besislapstanti saulė, rusvu auksu blykteri paskutinis la­pelis ir iš lėto siūbuodamas sklendžia žemėn…

Tokiu metu spiningistams upeliuose nėra kas veikia. Blizgė maišosi su plūduriuojančiais lapais ir plėšrūnai nebežino ką stverti — blizgę ar lapą. Be to, neįmanoma net kartelį blizgę žmoniškai pratraukti — kabinėjasi įkyrieji lapai už trišakių.

Tačiau juk galime pabandyti laimę ežeruose, užtvan­kose, didelėse upėse: Nemune, Neryje, Šešupėje, Šven­tojoje ir kt. Ten daug vandens, todėl ir lapai ne taip kliūva.

Po pirmųjų šalnų lydeka ir ešerys nulindo giliau — ieško vietos kur reiks žiemoti. Štai kodėl pirmiausia reikia apgaudyti sietuvas, daubas, styrančius vandenyje stambius akmenis. Dabar, rudenį, dar labiau negu vasa­rą, praverčia balta besisukanti blizgutė. Apniukusios dienos, tamsus vanduo, ir tik spindinti, smarkiai vir­panti blizgutė gali sužadinti plėšrūnų apetitą.

Varlės, po pirmųjų šalnų pašalusios kojas, skuba į vandenį — kur šilčiau. Mėgsta jos dabar riogsoti po valtimis ir kitose jaukiose vietelėse. Nepraleidžia šios progos lydekos. Meta savo sietuvą ir, atskubėjusios į pakraštį, pasislepia tarp meldų, tykoja neatsargaus var­liūkščio. Dabar ir blizgę verta mesti link meldų, o skri­tuliais žuvaujant, prie trišakio rišti varlę. Išradingi spiningistai sėkmingai žuvauja su gumine varle.

Kuo arčiau žiema, tuo labiau susirūpinę plėšrūnai — stengiasi daugiau taukų prisiauginti, į storesnius kaili­nius įsivilkti. Meškeriotojai negali praleisti tokios pro­gos. Nors kartais ir stingsta rankos, tačiau verta pažu­vauti — rudenį lydekos mėsingos, stiprios, pakliuvusios ant trišakio smarkiai priešinasi.

Ne vien spiningistams rudenį „aukso dienos”. Nenu­skriausti ir muselininkai. Ant paskutinių žiogų dar kim­ba kiršliai, upėtakiai. Ypač rajus tomis dienomis kirš­lys. Nardydamas ties slenksčiais, stiprioje srovėje, jis, lyg patrakęs griebia masalą ir, kaip visada, pats užsi­kerta ant kabliuko. Traukti jį reikia atsargiai, nes, vos stipriau truktelėję, išplėsite iš jo nasrų kabliuką.

Rudenį beveik visą dieną žuvys kimba vienodai. Ta­čiau, vis dėlto, jos ir dabar yra linkusios sočiau užval­gyti rytą, tik ne brėkštant, kaip vasarą, o saulei tekant. Jei diena apsiniaukus, ūkanota, gerai kimba ir vidur­dienį, tik vakarop visiškai liaujasi maisto ieškojusios.

… Naktis. Pažvelgi į viršų ir vėl tematai skrendan­čius, šiaurės vėjo genamus, mėnulio apšviestus sidabri­nius debesis. Į juos, tarp eglių viršūnių, kamuoliuoja siauras laužo dūmelis. Erzina jis savo karčiu, keptų bulvių kvapeliu aplink laužą išsitiesusių meškeriotojų uoslę. Ilgos rudens naktys. Ir prasideda pasakojimai apie būtus ir nebūtus dalykus, nuotykius.

Melodingas varpelio žvangesys sutrukdė eiliniam pa­sakoriui baigti postringavimą. Vikriai pašokęs nuo že­mės, jis paknopstom pasileido prie upės. Blausiai mirgant liepsnai, matyti, kaip jis skubiai vynioja valą. Dar stipriau ir įsakmiau skambtelėjo varpelis. Jauti, kad žu­vis žūt būt stengiasi nutrūkti. Dar dvi trys kankinančios minutės, ir ant kranto sužvilga stambi tamsiais gelsvalopiais žvynais pasipuošusi žuvis. Tai vėgėlė. Ta pati vėgėlė, iš kurios kepenų verdama tokia skani žu­vienė…

O dabar grįžtame prie laužo. Švytinčiu veidu laimin­gas meškeriotojas rodo savo laimikį draugams. Juk va­sarą niekas vėgėlės nematė. Slėpdamasi nuo saulės, šil­to vandens tūnojo ji po kerplėšom ar akmenimis, kant­riai laukdama atvėstant oro. Ir tik rudenį, žiemą ji aktyvi. Atšalęs vanduo primena vėgėlei apie besiarti­nantį nerštą. Nors iki to laiko dar du mėnesiai, žuvis pradeda godžiai maitintis.

Labiausiai vėgėlės mėgsta tas vietas, kur į upę ar ežerą įteka šaltiniai. Lyg sustingusi guli vėgėlė ant molėto ar akmenuoto dugno, slėpdamasi už kerplėšos, akmens ar dauboje. Tačiau ji nesnaudžia. Įtempus akis, budriai stebi nakties tamsą: bene nusileis ant dugno naktinis sliekas, pliumpterės į vandenį varlė ar priplauks koks užsižiobsojęs gružlys, pūgžlys ar kuoja. Tereikia tik papulti jam į gudruolės kaimynystę, kai ji, it spyruoklė, šoka iš savo slėptuvės ir vargšelis prapuola jos dideliuose nasruose. Ir vėl gula vėgėlė į savo užlandą, ir vėl laukia eilinės aukos.

Kaip ir kai kurie kiti plėšrūnai – šamas, ungurys, vėgėlė medžioja nakti – nuo pusiaunakčio iki aušros. Geriausiai kimba vidurnaktį. Rytą — silp­niau. Dieną vėgėlė miega. Gaudoma ji dugnine su trumpu standžių meškerikočiu. Valas — 0,35 mm. Kabliukai stiprūs ir aštrūs. Kad naktį būtų geriau susek­ti kibimą, prie meškerikočio galo pritvirtinamas varpe­lis. Prie svarelio, meškeriotojo patogumui, prikabina­mi 2—3 metaliniai pavadėliai. Nukabinęs pavadėlį su žuvim (vėgėlė labai giliai praryja masalą) meškerio­tojas kabliuką su masalu prikabina prie kito pavadėlio ir vėl užmeta į srovę. Vanduo neša masalą kranto link ir… lauk vėl skambučio žvangesio.

ŽUVŲ KIBIMO LENTELĖ. SPALIS


Žuvys Kibimas Rekomenduojamas masalas Kuo gaudyti
Aukšlė Vidutinis Musė, skruzdėlės kiaušiniai, slieko gabaliukas, apsiuva Plūdinė
Ešerys Geras Apsiuva, sliekas, maža žuvytė, dėlė Plūdinė, dugninė, palaidynė, spiningas, velkė
Gružlys Geras Apsiuva, sliekas, dėlė Plūdinė, dugninė, palaidynė
Karpis, karosas Prastas Apsiuva, sliekas, bulvė, duona, tešla Plūdinė, dugninė
Karšis Prastas Apsiuva, sliekas Plūdinė, dugninė, palaidynė
Kiršlys Geras Žiogas, lakišius, dirbtinė muselė, musė Muselinė, palaidynė, plūdinė
Kuoja Prastas Apsiuva, sliekas Plūdinė, palaidynė
Lašišas Geras Dirbtiniai masalai Muselinė, spiningas
Lydeka Vidutinis Blizgė, gyva ir negyva žuvelė Spiningas, velkė, skrituliai, plūdinė
Lynas Prastas Sliekas Plūdinė
Meknė Prastas Žiogas, dirbtinė muselė, apsiuva, sliekas, blizgė Plūdinė, palaidynė, muselinė, spiningas
Plakis Vidutinis Kviečiai, avižos, apsiuva, sliekas Plūdinė, palaidynė
Pūgžlys Geras Apsiuva, sliekas, dėlė Plūdinė, dugninė, palaidynė
Raudė Prastas Žiogas, apsiuva, sliekas, šoniplauka Plūdinė, dugninė, palaidynė
Salatis Prastas Devonas, žiogas, dirbtinė muselė, negyva žuvelė Spiningas, muselinė, palaidynė
Starkis Geras Blizgė, negyva ir gyva žuvelė Spiningas, plūdinė, palaidynė, velkė, skrituliai
Strepetys Geras Žiogas, apsiuva, lakišius, dirbtinė muselė Plūdinė, palaidynė, muselinė
Šamas Prastas Blizgė, žuvelė, varlė, sliekai, paukštiena Spiningas, plūdinė, dugninė
Šapalas Prastas Žiogas, dirbtinė muselė, blizgė, varlė Plūdinė, palaidynė, muselinė, spiningas
Ūsorius Geras Sliekas, trandis, dėlė Dugninė, palaidynė
Vėgėlė Geras Gyva žuvelė ir jos gabaliukas, sliekas, varlė, vištos žarnos Dugninė

 

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Žūklę sugadina klaidos

Versekos tvenkinys garsėja klumpiniais ešeriais. Vieną ge­gužės pavakarę gaudžiau juos pirmo numerio

Velkiavimo platumos

Spiningininką, išplaukiantį su velke į didelius ežerų arba marių plotus, jaudina į

Ką medžioja plėšrūnai?

Prieš pirmąjį metimą spiningininkui visada iškyla klausi­mas, kokiu masalu žvejoti. Tradicinis sezono
Pakilti į Viršų