Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Žuvų kibimo lentelė. Lapkritis

in Patarimai žvejui

Ruduo. Gamta ruošiasi žiemos miegui. Nebematyti sėkliuose ar melduose besipulkuojančių linksmų žuvyčių. Tačiau gilesnėse vietose netoli kranto, kur vanduo skalauja žemę, kaip ir anksčiau galima sutikti kuoją beieškančią slieko. Jas kartais dar galima suvilioti ir apsiuva, musės lerva ar kitu masalu. Bet ne visuomet. Apsnūdus, apdujus prieš žiemą ji retkarčiais teima masalą.

Daugelis žuvų jau susirinko į daubas, ir ten, kad žiemą nesušaltu, įsivilko į “kailinius” – apsidengė storu gleivių sluoksniu. Taip apsikailiniavę karpis, karšis, karosas, lynas sulindo dumblan, kuriame pratūnos iki šiltų dienelių.

…Rytas. Šaltelis dosniai apibarste žemę sidabru. Iš po kerplėšų, iš seklumų į duobes renkasi ešeriai – pagal vyresniškumą — pirma suguža stambūs, o paskui juos smulkesni. Ūkanotą dieną jie tingūs, mieguisti. Bet tereikia prasiskverbti saulės spinduliukui į vandens ka­ralystę, ir raibieji, palikę daubas, vėl strimagalviais le­kia į seklumas, pakyla prie duobių kraštų. Vis tikisi dar kokią žioplą žuvytę pagauti. Todėl saulėtą dieną ir spi­ningu, ir meškere dar galima vieną kitą ešerį išlupti.

Nepasiduoda žiemos nuotaikoms kiršlys. Pažvelkite į tas vietas, kur į upę įteka sraunus upeliukas. Tai šen, tai ten staiga pūkšteli: kiršliai gaudo uodus, vabzdelius. Žiogų jau nėra, todėl mielai griebia jie ir rudą, o dar geriau auksinę dirbtinę muselę.

Atsargiai einant krantu galima pamatyti ir tokį vaizdą: graži stambi metrinė žuvis duobėje ant žvyruoto dugno leidžia ikrus. Tai lašiša — patelė. Truputį aukštėliau, apsirengęs vedybiniais rūbais — išsipustęs plauksto patinas. Jo šonai rausvai melsvi su daugybe atspalvių, apatinė žiauna kabliu užsirietus. Patelė leidžią į duobę skaisčiai oranžinius ikrus, o patinas juos pieniais aplieja. Po to ji nerštavietę savo tvirta uodega greitai užberia žvyru – kad ikrų niekas neišvogtu. Nuo amžių išugdytas inkstinktas verčia slėpti ikrus nuo čia pat dezuruojančių smaguriautojų kiršlių ir upėtakių. Užkasusi vieną dalį ikrų, lašiša čia pat leidžia kitus, ir vėl juos slepia. Tai kartojama daug kartų, kol visi ikrai sudedami ir saugiai paslepiami. Dugne vietoj įdubimo atsiranda kauburys, kurio viduje per visą žiemą srau­naus vandens skalaujami bręsta ikreliai. Palelės po neršto dažniausiai nebeatgauna jėgų ir žūva. Todėl daug šių vertingų žuvų teneršia vieną kartą.

Netoli lašišų nerštavietės nedidelėmis grupelėmis, žvairuodami į lašišų ikrus, plaukioja upėtakiai. Jie, kaip visada, pasipuošę raudonais taškiukais. Beveik išti­sus metus jie gyvena atsiskyrėlio gyvenimą, o dabar susibūrę grupelėmis plaukia neršti. Paleis margį gražuoliai ikrus ir vėl išsibarstys po upes – iki kito rudens.

Kartu su lašiša ir upėtakiu dabar neršia šlakis ir amerikietiškoji palija.

ŽUVŲ KIBIMO LENTELĖ. LAPKRYTIS

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Žūklę sugadina klaidos

Versekos tvenkinys garsėja klumpiniais ešeriais. Vieną ge­gužės pavakarę gaudžiau juos pirmo numerio

Velkiavimo platumos

Spiningininką, išplaukiantį su velke į didelius ežerų arba marių plotus, jaudina į

Ką medžioja plėšrūnai?

Prieš pirmąjį metimą spiningininkui visada iškyla klausi­mas, kokiu masalu žvejoti. Tradicinis sezono
Pakilti į Viršų