Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Žūklė su baklanais (kormoranais)

in Žvejybos būdai

Tyli. tamsi ir šalta naktis… Juodu plačios upės lygumu švelniai šliaužia sunkokos valtys. Jų priešakiuose kabo geležiniai krepšiai su de­gančiomis malkomis. Šviesa nuo jų ryškiais raudonais spindėjimais raudonuoja ant siluetų žmonių, erzėjančių valtyse, ant ilgų karčių, kurių pagalba plaukia tos valtys, ant akimirksniškų sutėškimų ir sujudmimų vandens, kaip agato (juo­do brangaus akmens)… Apvalomis masėmis kyla raudonoki dūmai, spindinčios kibirkštys ir anglys traškėdamos krinta į juodą vandenį… Tiek valčių, vandenyje sketėriojasi panašūs į valtį paukščiai, čia pasinerdami, čia išplaukdami į paviršių… Nuo kiekvieno paukščio eina ilgos virvelės, kurių ga­lai yra žmogaus rankoje. Paukščiai, išplaukda­mi iš upės gelmės, neretai laiko snapuose besi­blaškančią žuvį. Žmogus vikriai tempia tokį paukštį už virvutės, greitai įtempia jį 5 valtį ir, ištraukęs iš jo žuvį, vėl paleidžia plunksnotą žvejį į vandenį.

Įsivaizdavus, kad ant upės tokių savotiškų valčių daug, o kiekvienoje valtyje po du, po tris žmones ir kiekvienas iš jų laiko nuo 5 iki 10 virvelių, pririštų prie atskirų paukščių, toliau, kad paukščiai pagauna žuvis labai dažnai, o žmonės nuolat ragina juos panašiais į dainavimą šūks­niais ir smūgiais pagaliais į vandenį, — bendrai išeis labai nepaprastas, gyvas, spindįs ir trykštąs vaizdas, turįs kažin kokį nejaukų puikumą.

Tą vaizdą teikia paprasta Japonijoje žūklė su pagalba dresuotų baklanų (kormoranų).

Žinomas baklanų rajumas ir žuvies godumas plačiai išnaudojamas Tolimuose Rytuose. Ir ja­ponai, ir kiniečiai nuo neatmenamų laikų prak­tikuoja tą savotišką medžioklę; ji tų tautų pasta­tyta pramonės laipsnyje ir, pavyzdžiui, Kinijoje kiek­vienas žūklus baklanas apdėtas tam tikru mokesčiu.

Kiniečių baklanas (Hydrocorax sinensis) lai­komas ilgiausiu žūklių. Viršuje jo plunksnos tamsiai kavinės spalvos, apačioje — baltos, su kavinės spalvos taškiukais; jo gerklė balta, sna­pas geltonas, akys žydrios. Laksto jis sunkiai, bet plaukioja ir narsto labai puikiai, o tai yra didelė teigiama savybė žūklei. Dvejetas gerų žūklių baklanų jau prieš karą kaštavo musų pi­nigais iki pusketvirto šimto litų. Ta aukšta kai­na pareina nuo to, kad paukščių išauklėjimas ir dresavimas reikalauja nemaža laiko ir rūpesčių.

Baklanai deda kiaušinius tiktai nuo dvejų metų amžiaus. Visas dėjimas nepraneša keturių kiaušinių. Perėjimas trunka 30 dienų. Nežiūrint tikro prijaukinimo, baklanai nelaisvėje peri be noro, ir tą darbą Kinijoj atlieka vištos, o pasku­tiniais metais Japonijoje — inkubatoriai.

Jau dešimties dienų baklanus perkelia į žuklavimo valtį, ant bendrų laktų. Kai jie sustiprėja, juos leidžia į vandenį ir moko gaudyti žuvis, ku­rias meta jiems iš valties. Per septynis arba aš­tuonis mėnesius jaunas baklanas baigia visą dresuotės kursą. Prieš imdami paukštį žūklei, jam užmauna ant kaklo nendrių antkaklėlį, gana pla­tų, kad nepasmaugtų jo, bet tiek siaurą, kad sukliudytų jam praryti stambų grobį. Kinijoje jam pririša dar prie kojos neilgą virvutę su bam­bukine plūde, o Japonijoje — prie antkaklio ilgą vadžią (virvutę), kurios galas ir yra žvejo ran­koje. Žvejui davus ženklą, baklanai pasineria ir netrukus išplaukia į vandens paviršių su žuvimi snape. Žvejys tempia paukštį į save už virvės arba užkabina ilga lazda už plūdės, pririštos prie paukščio; tuomet jis tupiasi ant lazdos ir be pa­sipriešinimo leidžia ištraukti save. Iš jo atimama sugauta žuvis, o užtai jam duodama smulki žuvelė.

Japonijoje, Naharos upėje, baklanų pagalba gaudo labiausiai žuvį „ey“ (Plecoglossus altivelis), iš lašišų šeimynos. Ta žuvis, nesiekianti daugiau kaip 15—18 cm., laikoma dideliu gardu­mynu japonų gurmanų (mėgėjų pavalgyti); su tuo, tačiau, ne visi Europos gurmanai sutinka… Naharos žvejų kiekviena valtis turi 15—16 bak­lanų. Žmogus, stovįs priešakyje ir besinaudojąs nuo ugnies didžiąja šviesa, paprastai turi savo žinioje apie 12 paukščių, o mažiau prityręs žve­jys, sėdįs per vidurį valties, valdo iš viso penkis arba keturis baklanus.

Tų žmonių judrumas yra ar tiktai ne labiau­siai stebinąs toje žūklėje: sunku įsivaizduoti, kaip gali jie valdyti tiek paukščių, be sustojimo plau­kiojančių, narstančių ir bandančių pakilti į orą, ir jų „vadžios niekuomet nesusipainioja!

Žūklė su baklanais daroma tvenkiniuose ir lėtos srovės upėse, beveik per visus metus, nors geriausiu laiku tam laikomas rugpjūčio mėnuo, kai prasideda masinis „ey’os“ ėjimas. Tas žu­vis sėkmingiausiai gaudo tamsiomis naktimis. Dienos žūklė vyksta su pertrauka tiktai nuo 12 iki 2 val. dienos. Turint galvoje tai, kad žvejai su baklanais žūklaudami susijungia į arteles, ben­dras grobis būva labai didelis ir pelningas. Žvejai stropiai pri­žiūri savo baklanus, aukštai ver­tindami jų žuklavimo savybes.

Kiekvienas paukštis turi savo vardą, ir kai kurie jų yra pagar­sėję didelėse apylinkėse. Valtyse baklanus tupdo ant tam tikrų laktų, kuriose vietos griežtai su­skirstytos ir griežtai saugojamos pačių paukščių. Žūkliniai baklanai nė kiek nebijo šeimininkų, su noru eina 5 jų rankas ir klauso jų žodžių ir ženklų.

Arėjas (Leonas) Vitkauskas. „Medžiotojas“Nr. 6, 1929 m.

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žvejybos būdai

Su kuprine ant pečių

Yra tokių žvejų, ir ne tik pradedančiųjų, kurie mėgsta klajoklišką gaudymo būdą,

Pabandykime

Žieminė meškerėlė, apie kurią čia rašoma, labai paplitusi Urale. Man atrodo, kad

Kilstukas

Meškeriotojų gyvenime beveik nėra dogmų, todėl ir pasakyti, koks meškerioji­mo būdas yra

Vertikalusis blizgiavimas

Nors vertikalusis blizgiavimas — se­nas žvejybos būdas tačiau per pasku­tiniuosius dešimtmečius jis
Pakilti į Viršų