Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Žolinių nakties Nemuno žuvų asorti

in Blog'as/Žvejo dienos

Pirmadienis. Diena prieš žolines. Vakarop išvykstame iš Vilniaus, Kauno kryptimi. Tikslas Nemuno dambos žemiau Kauno, taikinys storalūpiai upiniai karšiai. Važiuojame į iš anksto žinomą ir jau ne kartą tikrintą vietą, kurioje šios žuvys, kuomet jau būna pakilusios nuo žemupio, nuobodžiauti neleidžia niekada. Sutartoje vietoje susitikę su bičiuliu, tesiame kelionę ir artėjame prie numatytos žūklavietės  drauge didėja ir nerimas stebint pakeliui paliktus kitų žvejų automobilius, vietos ten pakankamai ribota ir jei bus užimta, teks griebtis atsarginio plano, kurio, deja, iš anksto pasiruošę neturėjome.

Atvykus nuogastavimai pasitvirtina, tačiau šnektelėjus su ten jau esančiais žvejais išsiaiškiname, kad keletas jų per naktį nežvejos, o ir dugninęs į vandenį jie sumetę tik šiaip, jų tikslas plėšriosios Nemuno žuvys, kurias jie bandė suvilioti spiningaudami, tad supratę mūsų išgasti, žvejai geranoriškai pasiūlė mums užimti jų vietas, o patys patraukę upe žemyn. Lenkiame galva ir esame jiems be galo dėkingi už tai.

Donato Greičiūno nuotr.
Andriaus Andrulevičiaus nuotr.

Nieko nelaukę griebiame savo inventorių ir imame ruošti jaukus. Šį sykį išbandėme tokį derinį: lenkų gamintojo „Marlin“ pašaras Leszcz Specjal (3 kg.), to paties gamintojo melasa Leszcz Piernik (250 ml.) bei konservuotų kanapių indelis (190 g.). Viską sumaišę ir sudrėkinę penkiolikai minučių palikome pasibrinkinti. Tuo metu pasiruošėme sistemėles, aš asmeniškai naudojau visiškai paprastą – ant pagrindinio valo užnėriau specialiai sistemėlėms skirtą vamzdelį su prisegimu, surišau kilpą ir uždėjau suktuką. Ant suktuko pririšau 60 cm pavadėlį, tačiau manau, kad galima būtų naudoti ir ilgesnį iki 1 m. Prie vamzdelio prisegiau 70 g. kvadratinę šėryklą su dugnu. Viskas, meškerės paruoštos. Į šėryklą prigrūdų jauko ir metu pagal iš seniau jau žinomus orientyrus, į srovę. Prasideda laukimas.

Andriaus Andrulavičiaus nuotr.

Tiesa, pamiršau paminėti, vieną svarbu jauko komponentą, tiesiog būtina karšių žvejyboje – į jauką subėrėme kilogramą šaldytų, virtų žirnių. Yra tekę karšius žvejoti ir nenaudojant šio komponento anksčiau, tačiau lyginant laimikių skaičių skirtumas akivaizdus.

Iki sutemstant sulaukiu vieno, tačiau užtikrinto kibimo, ne tik meškerės galiukas, bet ir visa meškerė ima purtytis taip, jog vos spėju sugriebti iki jai nukrentant vandenin. Pakertu, pintas valas leidžia pajusti, kad kitame gale tikrai yra dėmesio vertas laimikis, po gal 2 min. kovos (žvejojau feeder’iu, kurio užmetimo svoris iki 80 g.) pamatau vandenyje persiverčiant gal 1,5 kg. storalūpį. Deja, tik privedus laimikį prie graibšto, šis pasipurto ir atitrūksta nuo kabliuko. Neliūdžiu, emocijas kovojant su žuvimi apturėjau, o vienaip ar kitaip žuvis visvien būtų gryžus į savo ganyklas.

Tik pilnai sutemus, tiek mano, tiek mano kolegų meškerių galiukus reguliariai purtė realizuoti ir nerealizuoti laimikiai. Kažkuo įspūdingu pasigirti negalime, tačiau vienas laimikis, kuris ne tiek savimi, kiek savo išrankumu, privertė mane nustebti buvo apie 24.00 val. nakties užkibęs apie 0,5 kg. sveręs šamukas, kuris susiviliojo mano patiektu, vanilės skonio kukurūzų su dviem mažomis musės lervomis, sumuštiniu. Nors šamų žūklėje absoliučiai jokios patirties neturiu, tačiau nesu girdėjęs, kad šamus domintu pusiau veganiški patiekalai.

Andriaus Andrulavičiaus nuotr.
Donato Greičiūno nuotr.

Bendrai paėmus, negalėčiau teigti, jog žvejyba buvo labai pavykusi laimikių skaičiumi, kadangi nors kibimų turėjome ir pakankamai, kad neturėtumėme laiko nuobodžiauti, tačiau nemaža dalis laimikių, kuriuos pavyko prisitrauktį prie kranto, pamatę graibštą atsipurtydavo. Mano supratimu bėda buvo ne pakankamai aštriuose kabliukuose, kadangi naudojome jau iš anksto surištus, pakankamai pigius, kabliukus su pavadėliais, kurie pakirtimo momentu ne pakankamai giliai įsmigdavo į žuvies lūpą. Tačiau pačių žuvų įvairove, Nemunas nustebino, pateikdamas jų visą asorti. Pagavome plakių, kuojų, šamuką, strepetį, karšių bei paskutiniu metimu, siūlomu slieku susiviliojo ešerys. Kovų užteko, įspūdžių bei adrenalino apturėjome, energetiškai pasikrovę, ryte išriedėjome namo, ilsėtis…

Andriaus Andrulevičiaus nuotr.
Andriaus Andrulevičiaus nuotr.
Donato Greičiūno nuotr.
Donato Greičiūno nuotr.

Aplamai, pačios žvejybos upėse Rugpjūčio mėnesį man yra be galo romantiškos. Įsivaizduokite, nors daugelis ir patys ko gero esate tą patyrę, tamsu, stovite iškelę galvą stebėdami beveik vertikaliai pastatytos meškerės galiuką ant kurio pritvirtinta švieselė, o fone žvaigždėtas dangus kuriame karts nuo karto praskrieja didesni ar mažesni meteoritai. Žvejybose visuomet yra į ką pažiūrėti…

 

Donatas Greičiūnas

 

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Blog'as

Taikinys – šapalas.

Kadangi pastaruoju metu gana dažnai lankausi prie Neries, bandydamas perprasti žvejybos šioje

Tarp Neries nendrių

Laisvadienis, 13.00 val. popiet. Už lango debesuota, gali lyti, tačiau oras pakankamai

Karšiai ir česnakas

Gal ir ne visai tinkamas laikas kalbėti apie žvejyba dugnine meškere, žiemą,
Pakilti į Viršų