Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

people 2590615 960 720 - Žiemos nuotraukos miške

Žiemos nuotraukos miške

in Fotografavimas

Miške žiemą galima padaryti be galo gražių nuotraukų, tik reikia žinoti kaip. Techniškosios priemonės, kurios reikalingos žiemos nuotraukoms. Kokios žiemos nuotraukos įdomiausios ir kada jas daryti. Ką reikia apskritai žinoti fotografuojant miške. Motyvo parinkimas ir svarbiausi jo kompozicijos dėsniai. Svarbiausios žiemos miško nuotraukų rūšys. Miško nuotraukų apšvietimo laiko apskaičiavimas.

Dar ne labai seniai atėjus žiemai foto mėgėjas dėdavo aparatą į lentyną ir laukdavo, kol pavasario saulutė nutirpdys sniegą. Fotografuoti žiemą buvo neįprastas dalykas. Dabar yra kitaip. Kiekvienas pažangus foto mėgėjas gerai žino, kad žiemą galima padaryti labai gražių nuotraukų, daug gražesnių, kaip kitais metų laikais. Tik daugelis foto mėgėjų nežino, kad pačias gražiausias nuotraukas žiemą galima padaryti miške, kuris tada dažnai atrodo lyg kokia pasakų karalija, tikras burtų pasaulis. 0 kiti tai kad ir žino, bet neturi progos tą burtų pasaulį atlankyti ir jo vaizdus „pagauti“ su foto aparato pagelba. Dėl to mes labai retai ir tematome mūsų žurnaluose gerų žiemos miško nuotraukų.

Taigi, žiemą galima padaryti gražiausias nuotraukas. Tačiau reikia žinoti kaip. Žiema foto mėgėjui stato tam tikrų reikalavimų. Kas jų nepaiso, tas gerų rezultatų negali laukti. Todėl aš pirmiausiai suglaustai nurodysiu pačius svarbiausius dėsnius, kuriuos žinoti privalo kiekvienas, kuris nori daryti žiemos nuotraukas, o paskiau pakalbėsime apie medžių ir, apskritai, miško fotografavimą.

I. BENDRI NURODYMAI KAIP FOTOGRAFUOTI ŽIEMĄ

Techniškosios priemonės. Fotografuojant žiemą reikalingos šios priemonės: aparatas, trikojis (štatyvas) ir geltonas filtras.

Aparatas tinka kiekvienas, bet patogesnis tas, kurio varto­jimas paprastesnis, nes dažnai šaltis neleidžia ilgai čiupinėtis. Žinoma, geresnis toks aparatas, kurio objek­tyvas yra stipresnis.

Trikojis aparatui pastatyti nevisada reikalingas. Jis reika­lingas tais atvejais, kada reikia apšviesti ilgiau, kaip 1/25 sekundės. Apšviečiant nuotrauką neilgiau, kaip 1/25 sek., galima laikyti aparatą rankose. Žinoma, tai nėra taisyklė be išimties. Kas turi „tikrą“ ranką, gali apšviesti nuotrauką laikydamas aparatą rankose ir 1/10 arba net 1/5 sekundės, o kitas sujudina aparatą ir 1/25 sek. apšviesda­mas. Tačiau, apskritai, nepatariama fotografuojant ,,iš rankos“ ap­šviesti ilgiau, kaip 1/25 sek. Darant nuotraukas miške iš ryto ar pa­vakarį dažnai tenka apšviesti daug ilgiau, kaip 1/25 sek. ; ypač dažnai tai atsitinka tiems, kurie turi aparatus su silpnesniais objektyvais.

Trikojį kartais gali pavaduoti koks kelmas, stuobris, medžių krūva ar kas nors tolygaus, bet, suprantama, tai dažnai labai apsun­kina nuotraukos padarymą — ne visur tokių daiktų rasi, o kad ir rasi — ne visada toje vietoje, kur reikės. Dėl to darant foto nuo­traukas miške, kur mažiau šviesos (tankus miškas), patartina turėti trikojį. Ne kažkokia sunkenybė jis yra. Pagaliau yra vadinamųjų kišeninių trikojų, kuriuos galima prisukti prie lazdos, medžio šakos ar kito kokio daikto.

Tiesa, žiemą trikojis giliai grimsta į sniegą. To galima išvengti užmovus ant jo kojų po kartono skritulėlį su skylute vidury.

Geltonas filtras yra neišvengiamas priedas. Mat, snie­gas turi daug vadinamųjų mėlynųjų spindulių, kurie labiau už visus kitus veikia negatyvo emulsiją ir dėl to sniegas nuotraukoje išeina baltas, lyg kreida, be jokių pereinamųjų tonų. Filtras dalį jų sulaiko ir dėl to jis būtinas. Tik nepatartina vartoti labai stiprių filtrų (iš­skyrus išimtinus atsitikimus pav., šarmos nuotraukas).

Nepatartina daryti nuotraukas, kai nėra saulės, nes tada sniegas atrodo be jokio plastiškumo — visur baltas, lyg vata. Tik saulė sniego masėms, suteikia plastiškumo ir nuotraukai gyvumo, nes sudaro daiktų šešėlius. O nuotraukoje svarbiausias dalykas juk ir yra švie­sų ir šešėlių žaidimas ir jų pasiskirstymas nuotraukoje. Kuo šešėliai ilgesni, tuo nuotrauka įdomesnė. O ilgiausi šešėliai yra tada, kai saulė žemai, taigi, iš ryto ir pavakarį. Blogiausias laikas nuotrau­koms daryti yra pats vidudienis, kada saulė stovi aukščiausiai.

Įdomiausios nuotraukos tos, kur saulė krenta iš priešakio. Tik darant tokias nuotraukas reikia žiūrėti, kad saulės spinduliai nepa­tektų tiesiai į objektyvą, nes jie sudarys šviesos refleksų, kurie su­gadins nuotrauką. Jei neturima tam tikro prietaisėlio, vadinamo „objektyvo skėčiu“, nuo tokių spindulių apsisaugoti, reikia jį kuo nors iš viršaus pridengti, pav., kepure ar atsistoti taip, kad saulę kas nors pridengtų, pav., medis.

Žiemos nuotraukų apšvietimas yra nelengvas dalykas. Sniegas refleksuoja daug šviesos, dėl to visur atrodo labai šviesu ir manoma, kad pakanka trumpai apšviesti. Tačiau reikia nepamiršti, kad be šviesiųjų vaizdo dalių dar yra tamsiosios, šešėliai. Apšviesti nuo­trauką reikia tiek, kad joms šviesos pakaktų. Dėl to visada geriau apšviesti ilgiau, kaip trumpiau. Tačiau iš to negalima daryti iš­vados, jog galima apšviesti tiek ilgai, kiek patinka. Didelis peršvieti­mas taip pat kenksmingas, kaip ir neprišvietimas.

II. KA IR KAIP FOTOGRAFUOTI ŽIEMĄ MIŠKE

Mišką galima fotografuoti kaipo tokį, stengiantis fotografijos atžvilgiu pavaizduoti jo pobūdį, paskirus medžius jų augimo vietose, ypatingus medžių savumus ir kt. Ir galima fotografuoti jį daugiau meniškuoju požiūriu, mažiau dėmesio kreipiant į patį mišką, o tik ieškant jame gražių, meniškų vaizdų. Žiemą patogiau daryti miške meniškas nuotraukas. Todėl apie pirmąjį miško vaizdavimo būdą pakalbėsime pavasariop, o dabar galvosime, kaip atvaizduoti nuotraukoje tuos pasakiškus žiemos miško vaizdus.

Bendro pobūdžio pastabos. Esminiai dalykai, be kurių neįmanoma gauti gerų žiemos miško nuotraukų, yra saulė ir sniegas. Kur neįsiveržia saulė, ten nieko gero nėra. Akiai vaizdas, gal būt, bus malonus ir be saulės, bet nuotraukoje jis bus įdomus tik išimtiniais atvejais. Saulės spinduliai, prasiverždami pro tankias medžių viršūnes, apšviesdami žemę, sniego apdengtas medžių šakas ar liemenis, ir sudaro miške tuos mistiškus, pasakiškus vaizdus, kurie kiekvieną, mokantį juos pastebėti, taip žavi. Ir kuo ji žemiau, tuo geriau, nes tada ir kiekviena menkiausia žolelė, kyšanti iš sniego, duoda ilgiausi šešėlį. Taigi vidudienį ir miške saulė nedaug naudos teduoda. Niekuomet nefotografuok pasauliui, nes nuotrauka bus monotoniška, be gyvumo. Šviesa turi kristi tiesiog iš priešakio arba įžulniai.

Kitas labai svarbus dalykas — sniegas. Kai jo miške maža, vos padengta žemė, dažniausiai ne ką žavinga pamatysi. Bet kada jo tiek, kad eglės nuo pat viršūnių iki pat žemės baltos, lyg senovės lietuvių vaidilutės, kai maži medeliai atrodo lyg didžiuliai sniego kupstai, o medžių liemens aplimpa sniegu, kuris nuo šalčio ir vėjo dažnai „pasišiaušia“, tuomet pats geriausias laikas žiemos miško nuotraukoms.

Motyvo parinkimas tai sunkiausias dalykas neįpratusiam foto mėgėjui. Motyvą parenkant reikia visuomet atsiminti dėsnį, kad svarbu ne tai, ką fotografuoji, bet kaip nufotografuoji. Vaizdas, kuris akims atrodo labai gražus, nuotraukoje gali atrodyti visiškai neįdomus. Ir priešingai į kokį nors apsnigtą kelmą ar medžio šaką dažniausiai jokio dėmesio nekreipiama, o tuo tarpu nufotografuota ji nesykį tiesiog žavingai atrodo. Ką fotografuoti, sunku žodžiais nupasakoti. Daugiausia tuo reikalu gali pasakyti įvairių autorių nuotraukos. Foto mėgėjas turi išmokti „fotografiškai“ žiūrėti ir visuomet turėti „atviras akis“, kitaip pasakius, vaikščiodamas miške visad žiūrėti, ką vertėtų nufotografuoti.

Kas yra svarbiausia motyvą parenkant. Pirmas dalykas — nenorėti nuotraukoje daug dalykų atvaizduoti. Galima daryti nuotraukas, kurios daug apima — bendrus miško vaizdus — ir pasitenkinti mažomis išpjovomis. Pastarosios dažniausiai yra daug įdomesnės ir efektingesnės už pirmąsais. Vienišas medelis, atskira apsnigusi ar apledėjusi medžio šakelė, dažniausiai nuotraukoje atrodo daug įdomiau, kaip daugelis medžių. Kiekviena nuotrauka turi tris dalis: artumą, vidurį ir tolumą. Ir svarbiausia yra kiekvienoje nuotraukoje tinkamai atvaizduoti artumą, tai kas joje yra. Kiekviena nuotrauka turi turėti vieną svarbiausiąjį, pagrindinį, motyvą, kuris patrauktų žiūrovo akį. Jei tokio pagrindinio motyvo nėra, akis klaidžioja šen ir ten ir dėmesys išsiblaško. Be to, svarbu, kad artuma būtų ryški.

Nors, kaip jau minėjau, neįmanoma nurodyti, ką reikėtų fotografuoti žiemą miške, tačiau vistik galima paminėti keletą sričių, kurių reikėtų nepamiršti motyvus parenkant.

Pirmiausiai reikėtų pasidairyti tose vietose, kurias apšviečia prasiveržę saulės spinduliai. Saulės iš šono ar priešakio apšviečiamos apsnigtos medžių šakos ar liemens, tarp tamsių medžių saulės apšviesti maži medeliai dažniausiai yra labai dėkingi motyvai. Reikia nepamiršti ir pačių saulės spindulių. Dažnai jie miške pro medžių viršūnes dideliais pluoštais veržiasi į miško gilumą. Nuotraukoje tokie spinduliai dažniausiai labai įdomiai atrodo, tik reikia stengtis fotografuoti iš šono ir žiūrėti, kad jų užpakaly būtų tamsus fonas (tamsūs medžiai).

Toliau labai įdomiai atrodo apšarmoję krūmai ar medžiai. Juos fotografuojant ypač svarbu žiūrėti fono (jis turi būti tamsus) ir saulės spindulių kritimo krypties — šviesa turi kristi iš priešakio arba iš šono. Jei fotografuojamas atskiras apšarmojęs medis, kurio foną sudaro dangus, reikia panaudoti stiprų geltoną filtrą, kad dangus išeitų tamsus.

Nesykį pasitaiko, kad ant medžio šakų arba atkriaušėse, iš kurių išlenda šaknys, susidaro ledo žvakių. Jos nuotraukoje taip  pat labai įdomiai atrodo, jei šviesa krenta iš priešakio ir fonas tamsus.

Kartais miške kyla sniego audrų. Vėjas neša sniegą, pakeldamas jį nuo žemės ir purtindamas nuo medžių šakų. Tokias sniego audras taip pat galima nufotografuoti. Šios rūšies nuotraukos dažnai atrodo labai efektingos.
Pamiškėse, o taip pat ir miške, sniegas, vėjo padedamas, nesykį iš medžių padaro kažkokius fantastiškus padarus. Kartais taip apsninga medį, kad jis atrodo lyg koks gyvulys, žmogus, grybas ar kas kita. Tokių motyvų reikia nepamiršti.

Miško keleliai ir takeliai, kai juos pasiekia saulės šviesa, dažnai taip pat labai įdomiai atrodo nuotraukoje. Gera, jei artumai pagyvinti yra vežimas, žmogus su slidėmis ar kas kita, tik, suprantama, toks objektas neturi stovėti ir spoksoti į aparatą.

Tačiau ne vien gyvasis miškas žiemą gražiai atrodo. Nukirsti medžiai, sudėti į krūvas, arba paskiri rąstai taip pat nesykį teikia foto mėgėjui dėkingų motyvų.

Kaip apskaičiuoti miške apšvietimo laiką? Tai klausimas, į kurį neįmanoma duoti atsakymą, nes nuotraukos apšvietimo ilgumas priklauso nuo daugelio priežasčių. Kas neturi pagelbinių priemonių apšvietimo ilgumui apskaičiuoti, tam galima tik patarti, kad apšviestų galimai ilgiau. Miške yra daug mažiau šviesos (išskyrus tuos atvejus, kai fotografuojama didelėse aikštėse), kaip atvirame lauke. Dėl to čia reikia apšviesti keletą sykių daugiau, kaip šiaip gamtos vaizdus darant. Padarius nuotrauką, patartina užsirašyti kokios buvo šviesos sąlygos ir kiek apšviesta. Žiūrint nuotrauką matysis, ar gerai buvo apšviesta.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

IMG 0879 LM web 800w 480x384 - Medžioklė... su fotoaparatu

Medžioklė… su fotoaparatu

Pateikiame 1932 metais publikuotą straipsnį žurnale „Mūsų girios“. Vadovautis čia pateikiamais patarimais
8640279802 e4cae10e67 b - Kaip sukasi Ratas

Kaip sukasi Ratas

Savaitgalis prasidėjo prieš savaitę. Nepamenu savęs tokio nekantraujančio vėl atsidurti ten kur
Pakilti į Viršų