Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Žemaitijos ir pajūrio drugiai

in Flora ir fauna

Žemaitijos kalvos neblogas barjeras drėgnam Baltijos orui, tad čia vasarą lyja dažniau ir gausiau, nei kitur Lietuvoje. Tikriausiai klimatas ir nulėmė, kad Žemaitijoje augalai yra daugiau taiginio tipo. Tamsūs eglynai, o ir žolės turi daug savitų bruožų. Žemaitijos kalvų klimatas kažkiek primena tikrųjų kalnų prieškalnių klimatą. Gal kaip tik tuo ir galima paaiškinti, kad Žemaitijoje išliko juodieji apolonai (Parnassius mnemosyne). Visi šios genties drugiai — tai kalnų gyventojai, nors atšiauriame Azijos kontinentiniame klimate jie gali gyventi ir lygumose. Lietuvoje juodieji apolonai sparčiai nyksta, tad neveltui įtraukti į Raudonąją knygą. Tamsioji erebija (Erebia ligea) irgi kalnų gyventoja, nors sutinkama Europos šiaurėje ir lygumose. Kalvotoji Žemaitija — tai rajonas, kur jų gana gausu. Toliau į pietus erebijos tegyvena vien kalnuose. Žemaitijoje kiekvienoje pamiškės pievutėje galima rasti gysluotąjį sprindį (Siona lineata) Žemaitijoje galima surasti nemaža naktinių drugių pelėdgalvių, kurie kituose Lietuvos rajonuose beveik nesutinkami. Tai nendrinis nendrinukas (Arenostola phragmitidis), suktalapis pelėdgalvis (Iteophaga viminalis), baltažiedis vėlyvis (Polymixis gemmea). Žemaitijoje rasta ir graži geltonmargė meškutė (Hyphoraia aulica), nors ji turėtų būti ir kitur.

Nidos poilsiautojus ne kartą stebino skersai tako keliaujantys plaukuoti vikšrai. Vikšrų virtinė lyg vienas gyvūnas rangosi, apeidama nedideles kliūtis. Tai pušinio keliaujančiojo verpiko (Theumatopoea pinivora) vikšrai žygiuoja į dienos poilsio vietą. Jie naktį graužė kalninių pušaičių spyglius, o paryčiui vienas pradėjo leistis pušies kamienu žemyn. Jam iš paskos pradėjo lipti antras, ir taip visa grandinėlė keliauja. Neringa — vienintelė vieta Pabaltijyje, kur gyvena šis verpikas.

Po lietaus kopose kartais matomas išjudinto smėlio takelis. Tai po žeme keliauja pajūrio dirvinuko (Scotia ripae) vikšras. Jis minta kopų augalais. Veltui kitur Lietuvoje jo ieškotum. Kopų augalais minta ir kito pelėdgalvio — pajūrinio šerdinuko (Photedes elymi) vikšrai. Pats drugys blyškiai gelsvas, kaip pajūrio smėlis.

Panašios smėlinės spalvos ir maži naktiniai drugeliai — sprindžiukai. Vieną jų tik 1978 metais pirmą kartą Pabaltijyje pavyko pagauti Nidoje. Tai pajūrinis sprindžiukas (Sterrha fuscovenosata), kitas rudakraštis sprindžiukas (S. humiliata) randamas ir sausose Merkio slėnio pievutėse.

Dėl švelnaus pajūrio klimato iki čia paplito drugiai pietiečiai. Jų tarpe tikra retenybė — mažytis, gražus, žalias drugelis — tuopinis žalsviukas (Earias vernana) Tačiau kitu pietiečiu — neporiniu verptku girininkai visai nesidžiaugia. Jo vikšrai gali gerokai apnaikinti medžių lapus.

Baigiant trumpą Lietuvos drugių apžvalgą norėtųsi pažymėti, kad kiekvienas mūsų respublikos rajonas turi savitą drugių kompleksą. Visų rajonų drugiai gražūs ir įdomūs. Jau praeina laikai, kai visus vikšrus laikėme žalingais, jeigu jie suėda nors lapelį. Vis daugiau rūšių globojame, negaudome, nenaikiname. Kuo toliau, tuo tokių drugių bus daugiau, nes šie nuostabūs vabzdžiai — tikras mūsų gamtos papuošalas.

Ričardas Kazlauskas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Flora ir fauna

Žuvinto apylinkės

Vidgirėlių miško, Miknonių Palių, Riečių balų gyventojai Lietuvoje mes turime daugybę miškų,
Pakilti į Viršų