Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Virvytė

in Patarimai žvejui

Virvytė (arba Virvyčia) – upė šiaurės vakarų Lietuvoje (Žemaitijoje); Ventos kairysis intakas.Virvytės ištakomis laikoma vieta Šilalės rajone, 3 km į rytus nuo Laukuvos. Ten upelis teka į šiaurę per Paršežerį, Sietuvų vardu – iki Lūksto, nuo Lūksto iki Biržulio ežero vadinama Varnele. Tikroji Virvytė išteka iš Biržulio ežero ir teka Telšių rajonu į šiaurę, vėliau – į šiaurės rytus. Žemupyje teka Mažeikių rajono teritorija. Prie Gyvolių įteka į Ventą (224 km nuo jos žiočių).

 

Tai – didžiausias Ventos intakas. Virvytės srovės greitis aukštupyje – 0,2-0,4 m/s, vidurupyje ir žemupyje – 0,5-0,9 m/s. Vagos nuolydis – 85 cm/km. Ties Tryškiais upės vidutinis debitas yra 9,93 m³/s, maksimalus – 121 m³/s, minimalus žiemą – 0,29 m³/s, minimalus vasarą – 0,11 m³/s. Metinis vandens nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 39 %, vasarą 10 %, rudenį 22 %, žiemą 29 % vandens. Pavasarinio potvynio aukštis siekia nuo 1 m aukštupyje iki 3 m vidurupyje ir žemupyje, salpa užliejama 0,4-1 m vandens sluoksniu. Vasaros poplūdžių aukštis – 0,7-0,8 m vidurupyje ir 1,3-1,7 m žemupyje. Sausomis vasaromis upė nusenka 0,3-0,4 m žemiau įprasto vasaros lygio.

 

Upė gana srauni, yra daug akmenuotų rėvų, užvartų, išgriautų jėgainių slenksčių. Upės vagoje daug staigių posūkių. Vandens lygis gana pastovus, gylis skirtingas, seklumas keičia gilūs duburiai, upės gylis svyruoja nuo 1,5 iki 2 metrų, atskiruose ruožuose yra 3-4 m gylio duobių.

 

Nors Virvytė priskiriama šaltavandenių upių grupei, joje po truputį kyla vandens temperatūra. Tam įtakos turi ir šilti ežerų vandenys.

 

Pasirinktą upės ruožą galima lengvai pasiekti važiuojant iš Raseinių, Tauragės, Šilalės, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių arba vykstant per šiuos miestus. Upės žemupį patogu pasiekti traukiniu iš Šiaulių arba Klaipėdos ir išlipant Tryškių geležinkelio stotyje. Vykstantiems palei upę kelionę geriausia pradėti nuo Pupinių gyvenvietės važiuojant per Baltininkus, Biržuvėnus, Kaunatavą, Tryškius, Kairiškius, Kapėnus, Švirkančius, Gyvolius iki pat Užventės.

 

Virvytės upė į Ventos regioninį parką patenka 10,8 upės kilometre iš karto už buvusio Skleipių vandens malūno (dabar HE), 200 metrų iki parko ribos dešiniajame upės krante yra buvusio Skleipių dvaro su parko ąžuolyno liekanomis. Nuo pat parko pradžios upė teka per Virvytės kraštovaizdžio draustinį. Apie 10 metrų už parko ribos dešiniajame krante iš žemės lenda valstybės saugomas Skleipių akmuo. Nuo akmens upei nutekėjus truputį daugiau kaip kilometrą dešiniajame upės krante galima stebėti Pavirvyčių dvaro sodybos išlikusius fragmentus. Dar už 1,3 kilometro upe žemyn kairiajame upės krante yra įsteigta Natura 2000 Buveinių apsaugai svarbi teritorija „Svirkančių atodanga“. Už 1,5 kilometro aukštyn dešiniajame krante stovi seno medinio Gudų malūno pastatas šalia kurio dabar veikia HE. Už 3,2 kilometro nuo malūno prasideda Natura 2000 Paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) „Ventos upės slėnis“. PAST tęsiasi iki pat žiočių ir įsilieja į pagrindinį PAST masyvą palei Ventos upę. PAST ilgis Virvytės upėje – 3,6 kilometro. 700 metrų nuo malūno upe aukštyn dešiniajame upės krante iškyla Gyvolių piliakalnis. Nusileidus upe dar 400 metrų 250 metrų nuo kairiojo upės kranto ant Virvytės senvagės kranto trykšta Kegrių šaltinis. Dar už 800 metrų upe žemyn apie 250 metrų nuo dešiniojo kranto įsikūręs Jadvygos Balvočiutės ekologinis vaistažolių ūkis, o dar už 0,8 km tame pačiame krante apie 150 metrų nuo upės Santeklių miško pakraštyje auga valstybės saugoma Santeklinės pušis. Likus 700 metrų iki upės žiočių Ventoje baigiasi Ventos kraštovaizdžio draustinis. Virvytė per draustinį teka 10 kilometrų. Iš karto už draustinio ribos prasideda Santeklių rekreacinė zona. Rekreacinė zona prasideda įdomiu lenktu pėsčiųjų tiltu jungiančių Santeklių stovyklavietę ir Virvytės poilsio kompleksą. Apie 150 metrų nuo žiočių dešiniajame upės krante stovi apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria Ventos ir Virvytės santaka.

 

Upės krantai miškingi tik kai kur. Ypač išsiskiria upės atkarpa nuo Balninkų iki Kaunatavos. Poilsiavietės įrengtos Libiškėje ir Kiršių miške. Visiškai netoli yra nedidelis Purvių miškas, kur patogu įsirengti stovyklavietę. Rekreacinės paslaugos teikiamos Mažeikiuose ir Telšiuose. Maitinimo ir nakvynės paslaugos teikiamos Kuršėnuose, Varniuose, Viekšniuose, Ventoje, Tryškiuose, Luokėje, Kaunatavoje.

 

Upė žuvinga, joje gyvena kuojos, šapalai, strepečiai, gružliai, ešeriai, lydekos, sugaunama vėgėlių, žemupyje žiobrių, nors ir negausiai. Užkimba ir salačių. Vyrauja karpinės žuvys – kuojos, šapalai, aukšlės. Upės aukštupyje yra raudžių ir plakių. Nuo Janapolės upė gerokai pagilėja, šiame ruože sugaunama karšių ir karosų. Perspektyviausios žuklavietės tiesupės intakais Upyna, Patekla, Bugenių, Trimėsėdžiu, žemiau veikiančių jėgainių, užtvankose.

 

Alternatyvios žuklavietės – Paršežerio, Lūksto, Stervo, Biržulio ežerai.

 


Loading
Center map
Traffic
Bicycling
Transit

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Sartai

Sartų ežeras tyvuliuoja Dusetų draustinyje, kurio ašis kaip tik ir sutampa su

Sterkų apetitas

Sterkų žūklė – viena įdomiausių, tačiau jai reikia kruopš­čiai pasirengti. Sterkų žūklei

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine,

Kai kliūva už dugno

Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėk­minga, jei ne viena bėda:
Pakilti į Viršų