Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Vandens slieko nauda

in Mokslas

Visiems gerai žinomi sliekai, be ku­sliekairių labai pablogėtų dirvožemio struk­tūra. Dirvožemio sliekų reikšmė įro­dyta Č. Darvino darbuose.

Vandens sliekais arba mažašerėmis žieduotosiomis kirmėlėmis (Oligochaeta) susidomėta daug vėliau. Vandens sliekų galima rasti upėse, balose, kūd­rose, šaltiniuose, ežeruose, jūros pak­raščiuose. Bet juos tyrinėti daug sun­kiau ir sudėtingiau.

Kuo gi mums padeda vandens slie­kai? Jie yra saprofagai — minta pu­venomis, esančiomis dugne, ir tokiu būdu pagreitina jų mineralizaciją. Van­dens sliekai suvartoja pūvančias or­ganines medžiagas ir jų nesusikaupia tiek, kad galėtų sumažinti ištirpusio deguonies kiekį ir padidinti rūgštingu­mą, sieros vandenilio bei metano du­jas priedugniniuose vandens sluoks­niuose. Nustatyta, kad Tubifex ir Limnodrilus genčių vandens sliekai per parą praryja ir praleidžia per savo virškinamąjį traktą nuo 4 iki 6 kar­tų daugiau dumblo, negu jie patys sveria. Vandens sliekai, besimaitin­dami sapropelio organinėmis medžia­gomis, suardo jas ir sumažina bend­rą azoto bei celiuliozės kiekį dumble, paversdami juos gyva aukštesnės rū­šies organine medžiaga. Jau įrodyta, kad vandens sliekų gausumas ir papli­timas priklauso ne tik nuo mechani­nės grunto sudėties, bet ir nuo orga­ninių medžiagų gausumo, ištirpusio deguonies kiekio ir nuosėdų rūgštin­gumo. Dėl to vandens sliekų rūšinė sudėtis yra geras vandens telkinių dugno užterštumo indikatorius.

Ežeruose vandenų sliekai paplitę vi­suose gruntuose, nuo pakraščio iki gi­lumos. Pakraščių smėlingame grunte gyvena pilkos spalvos, gana stambūs sliekai Lumbriculus variegatus (Müll.). Jų kūnas ryškiai nariuotas ir paliestas lengvai sutrūksta. Tačiau vandens slie­kui tai naudinga, nes kiekvienas ga­las nesunkiai atauga ir pasidaro du savarankiški sliekeliai. Toks daugini­mosi būdas vadinamas architonija, tai yra automatiškas kūno dalies nutrauki­mas, kai gyvybei gresia pavojus.

Giliau smėlingame bei grunte su šlyno priemaiša gyvena Psammorryctides barbatus (Grube) sliekeliai, o dumble labai paplitę Potamothrix hammoniensis (Mich.). Jie gyvena visų mūsų ežerų giluminėse zonose.

Labiausiai gelmėn nusileidžia kai kurios Baikalo sliekų rūšys. Pavyzdžiui, Styloscolex baicalensis sutinkami nuo 6 iki 149 metrų, Lamprodrilus pallidus (nuo 3 iki 1073), Tubifex baicalensis (nuo 99 iki 1197) ir T. ignotus Stolc (nuo 4 iki 1200 metrų). Tai rodo, kad žema vandens temperatūra jų nebaugi­na. Patyrinėję šaltiniuose esančią dumblo gyvūniją, radome Nais elinguis Müll, sliekelių rūšį. Jų ūgis nuo 2,5 iki 8 milimetrų, kūnas šviesiai ru­das. Šaltiniuose randame ir kelerio­pai didesnių (25—40 milimetrų ilgio) vandens sliekų Stylodrilus heringianus Clap. Tai Šiaurės kraštų ežerų gyven­tojas. Vandens sliekų, „kaip biologinių filtratorių, reikšmė šaltiniams labai didelė, ypač geriamojo vandens rezer­vuaruose.

Tekančiuose vandenyse gyvena la­bai gerai prie srovės prisitaikiusios srovinės rūšys. Mūsų upėse gana pa­plitę Isochaetides newaensis Last. Ir Propappus volki Mich, vandens sliekai. Pirmieji — dideli, nuo 40 iki 50 mi­limetrų ilgio ir nuo 1 iki 1,6 milimet­ro storumo, antrieji — labai maži, iki 6 milimetrų ilgio, pieniškos spalvos.

Yra vandens sliekų, kurie gyvena tik tam tikrose klimatinėse sąlygose. Šiauriniam klimatui būdinga Stylodri­lus heringianos Clap. rūšis, o tropikiniam — Branchiura sowerbyj Bedd. Kai kurie jų gyvena net sniege ir le­de. Moras aprašė mažus juodus van­dens sliekelius Mesenchytraeus solitugus. Šiaurės ašigalyje. Birželio ir liepos mėnesį, kai sniegas drėgnas, maždaug apie 16 valandą daug jų iš­lenda į sniego paviršių ir prabūna per naktį. Pasirodžius ryto saulei, šie slie­keliai vėl įsirausią į sniegą.

Vandens sliekai gali gyventi ir kai kurių gyvūnų kūno ertmėse bei para­zituoti. Minkštakūnių (moliuskų) plau­tinėje ertmėje rasti sliekai Chaetogaster limnaei K. Baer. įvairių šiltakraujų gyvūnų ir žmogaus plaučiuose bei žar­nose gali parazituoti 10—20 milimet­rų ilgio rausvos spalvos sliekeliai Pachydrilus limeatus (Müll.). Pastaruo­sius Lietuvoje rado ties Pažaisliu var­nų plaučiuose prof. P. Sivickis. Vien tik Lietuvos vandenyse aptiktos trys parazitinės vandens sliekų rūšys iš Branchiobdella genties. Ant vėžių žiau­nų dažnai parazituoja vandens sliekelis Branchiobdella parasita Henle

Vandens sliekų reikšmė gamtoje yra labai didelė, bet ligi šiolei mažai te­ištirta. Vandens sliekai yra ne tik saprofagai ir labai aktyviai dalyvauja vandens telkinių nuosėdų mineraliza­cijoje, bet ir labai kaloringas bentofaginių (dugniniais organizmais mintan­čių) žuvų ir bestuburių gyvūnų mais­tas.

Mūsų ir kitų autorių atlikti bioche­miniai tyrimai parodė, kad vandens sliekų kūne yra pakankamai daug or­ganinių medžiagų (nuo 92,6 iki 93,4 procento), o apie pusę jų sudaro pro­teinai. Riebalai siekia iki 15,3, azotas iki 9 procentų. Neorganinės medžia­gos sudaro nedidelę dalį (6,8—7,4 procento). Sliekų kaloringumas siekia 4,9 kalorijos; jie turi pilną amino rūgščių sudėtį. Be to, vandens sliekus žuvys labai greitai ir lengvai suvirš­kina. Mūsų bandymai parodė, kad po 30 minučių praryti vandens sliekai Tubifex tubifex ir Enchytraeus albidus karpių šiųmetukų virškinamuosiuose traktuose būna pusiau suirę, po 45 minučių skrandžiuose būna jų tyrelė su šerelials, kurios dalis jau praėjusi į viduriniąją žarną, po valandos — vandens sliekų tyrelė karpių skran­džiuose sumažėja, po 75 minučių lie­ka tik pėdsakai, o visa masė būna vidurinėje žarnoje. Vadinasi, karpių šiųmetukai vandens sliekus suvirškina labai greitai, per pusantros dvi valan­das, tuo tarpu chironomidų lervų ir dafnijų efipijas jų žarnyne randama ir po paros. Dėl to žuvų mitybos tyri­nėtojai dažnai neranda vandens slie­kų žuvų žarnyne ir jų kiekį tenka nu­statyti iš nesuvirškintų lytinių šerelių skaičiaus.

Vandens sliekus labai mėgsta eše­riai, pūgžliai, karšiai, kuojos, žiobriai. Pūgžlių virškinamuosiuose traktuose randami nemaži kiekiai vandens slie­kų liekanų, kai kada jie sudaro iki 30 procentų pūgžlių maisto. Karšių virškinamuosiuose traktuose vandens sliekų randama iki 15 procentų jų tu­rinio.

Taigi nėra abejonės, kad mums verta dar labiau susidomėti vandens sliekų biologija ir nauda.

Antanas Grigelis

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Mokslas

Arklio evoliucija

Arklio paleontologijos istorija aprašyta (ir moks­lininkų iššifruota!) akmenyje, ko gero, išsamiau negu

Kirlianų efektas

Švysčioja žaibai. Mirga krateriai. Tik iš jų veržiasi ne įkaitusi lava, o

Kengūros šuolis

Žmonių ir gamtos takeliai kartais susikry­žiuoja visai netikėtose vietose. Viena tokių sankryžų
Pakilti į Viršų