Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Vandeninės blakės: Čiuožikai

in Gyvūnų paveikslai

Straubliuočių būrys (Hemiptera) rūšių skaičiumi labai smarkiai atsilieka nuo tokių vabzdžių klasės „dominuojančių“ būrių, kaip vabalai (Coleoptera), dvisparniai (Diptera), plėviasparniai (Hymenoptera) ar drugiai (Lepidoptera). Tačiau įvairove šiems vabzdžių būriams straubliuočiai nenusileidžia! Cikados, amarai, blakės. Ne taip seniai blakės buvo laikomos net atskiru vabzdžių būriu.

Blakių (Heteroptera) pobūriui priklauso tiek augalų sultis siurbiančios skydblakės, tiek kitus bestuburius medžiojančios skerdblakės (Nabidae). Blakių aptinkama ne tik ant žolinių augalų, bet ir po medžių žieve (Žieviablakės (Aradidae)), paukščių lizduose ar net žmonių lovose (Patalinė blakė (Cimex lectularius)). Nemažai blakių rūšių prisitaikiusios gyventi ir vandenyje ar ant jo. Šitą blakių ekologinę grupę apžvelgsime.

Su vandeniu susijusios yra 3 blakių šakos (infrabūriai): čiuožikiniai (Gerromorpha),skorpionblakiniai (Nepomorpha) ir šokliablakiniai (Leptopodomorpha).

Čiuožikiniai

Čiuožikiniams priskiriama nuo 5 iki 9 blakių šeimų, beveik visos šios blakių šakos rūšys yra prisitaikiusios gyventi ant vandens paviršiaus. Lietuvoje labiausiai paplitusi vandeninių čiuožikų (Gerridae) šeima. Tai turbūt dažniausiai pastebimos vandeninės blakės. Šių blakių kūnas padengtas nešlampančiais sidabriniais plaukeliais. Pirmoji kojų pora skirta sučiuptį grobį, o vidurinės ir užpakalinės kojos labai ilgos. Jomis, paviršiaus įtempimo dėka vandens čiuožikai išsilaiko ant vandens paviršiaus ir juo greitai čiuožinėja. Auką aptinka vandens raibuliavimui jautriais plaukeliais.

Yra net Jūrinių vandens čiuožikų – tai Halobates gentis, aptinkama šalia plūduriuojančių dumblių sąžalynų, kartais ir gana toli nuo kranto. Maitinasi smulkiais vėžiagyviais, smulkiomis žuvytėmis, medūzomis.

[m_vimeo src=”90422836″/]

Kita įdomi šios grupės šeima – vandenmatės (Hydrometridae). Nuo vandens čiuožikų skiriasi ilga ištįsusia galva su išsprogusiomis akimis. Taip pat Lietuvoje aptinkamos ir tikrosios vandenskrodės (Veliidae). Nuo vandens čiuožikų skiriasi daug platesniu kūnu, trumpesnėmis kojomis. Dar yra mažai ištyrinėtų Netikrųjų vandenskrodžių (Mesoveliidae). Lietuvoje gyvena viena netikrųjų vandenskrodžių rūšis – Plaukuotoji vandenskrodė (Mesovelia furcata).

[m_youtube src=”AZjZFpXBZpk”/]

Įdomi šeima Gaurablakės (Hebridae). Tai labai smulkios, iki 4 mm ilgio blakės. Jos ne tik bėgioja vandens paviršiumi, bet išlipa ir ant vandens augalų stiebų ar lapų, gali nardyti po vandeniu (iki 30 minučių). Daugiausiai gyvena Azijos atogrąžų ir paatogrąžių kraštuose. Lietuvoje neaptikta.

J.R. Stonis, A. Remeikis, D. Baužys

logo

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Gyvūnų paveikslai

Pilkasis garnys

Mažesnis už baltąjį gandrą, pilkas arba pilkai melsvas, su juodu, smailiu, nusvirusiu

Kurmis

Talpa europaea L., 1758 Обыкновенный крот (rus.) Common mole (angl.) Kurmio kūnas

Baltakrūtis ežys

Erinaceus concolor Martin, 1838 Восточноевропейский ёж, или белогрудый ёж (rus.) East European
Pakilti į Viršų