Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

39270763052 3e5ed7e59a h - Upokšnis. Pirmasis placdarmas

Upokšnis. Pirmasis placdarmas

in Žvejo dienos

Kiekvienas iš žvejų brolijos narių turi savo mažytį placdar­mą, kuriame pirmą kartą užmetė blizgelę ir laukė, kol masalas nugrims slėpiningoje gelmėje. Šioje studijoje apie spiningavimą papasakosiu apie keletą tokių placdarmų. Pirmasis tai — upokšnis, tekantis medžių paunksmėje.

Jei kas nors mano, kad maži vandenys – ne itin svarbus spiningavimo objektas, tas niekada nebandė žvejoti upokšniuose ir upeliuose. Dažniausiai mes juos aplenkiame, žvilgtelėję vos akies krašteliu, o vienintelis atminty likęs regimasis įspūdis – beveik visur vienodas – geltonu smėliu nuklotas dugnas. Upe­lių gylis tikrai nedidelis – nuo keliolikos centimetrų iki metro, pusantro, tačiau juose verda gyvybė, nes upeliuose gyvena ir puikiai jaučiasi daug žuvų rūšių, kurios įdomios spininginin­kui – tai lydekų, ešerių, šapalų, kiršlių, upėtakių, meknių bu­veinės.

Apsilankymas prie upokšnio nėra toks paprastas, kaip at­rodo iš pirmo žvilgsnio. Jam reikia tinkamai pasirengti.

Upokšniai pradeda vilioti tada, kai oras ankstyvą pavasarį dar nenusistovėjęs. Tarpais prapliumpa šlapdribos, pievose žliugsi polaidžio vanduo. Tad spiningininkui prie žūklės įran­gos tenka įtraukti ilgaaulius brydbačius, plačiabrylę skrybėlę ir lietpaltį.Visa kita – striukę, kelnes, kojines – galima rinktis pa­gal nuomonę, bet kiekviena aprangos dalis turi būti apgalvota. Lietpaltis pageidautinas kompaktiškas, kad sulankstytas tilptų į liemenės kišenę ant nugaros, o kepurė – būtinai neperšlampa­ma (net ir tuo atveju, jei striukė su gobtuvu). Brydbačius ne pro šalį rinktis kietais aulais. Vidun nepamirškite įkloti veltinius vidpadžius arba neopreninę kojinę. Pamatysite, pravers, kai reikės keliolika minučių pastovėti įsibridus į ledinį vandenį.

Vizito prie upokšnio darbotvarkė įtempta. Gerų vietų žūk­lei čia nėra daug, ir jos dažniausiai būna per gerą puskilometrį viena nuo kitos. Tad spiningininkas per dieną sukaria ilgą marš­rutą. Atminkite, jog kuprinė už pečių su kiekvienu žingsniu vis labiau pasunkėja. Todėl, norint žvejoti patogiai, geriau jos atsisakyti. Tačiau tada iškyla problema, kaip su savimi pasiimti reikalingus įrankius ir kartu, kur dėti gerą dešimtį skrynelių, piniginių, maišelių ir dėžučių. Pilnomis rankomis nemeškerio­si jau vien todėl, kad bent vieną reikia turėti laisvą – meškery­kočiui laikyti.

Buvo laikas, kai dėl tokių dalykų nesusimąstydavome. Se­nelio švarkas, nudėvėtas iki pamušalo, puikiausiai atstodavo žvejybos drabužį, o žiniasklaida meškeriotojo kitaip kaip su lapine kepure neįsivaizduodavo. Žinoma, ir pati žūklė buvo laikoma kažkuo archajišku, atėjusiu iš amžių glūdumos ir per stebuklą išlikusiu dūmų ir trenksmo epochoje. Kad viskas ne­atpažįstamai pasikeitė, įsitikinti nesunku. Pamėginkite išdėlio­ti ant stalo visus įnagius, kuriuos imate į žūklę. Tikrai nustebsi­te, kiek jų reikia. Peilis, peiliukas, žiodiklis, atkabeklis, replės, galąstuvėlis, nosinė, akiniai nuo saulės, atsarginiai valai, spy­nelės masalams tvirtinti ir aibė dėžučių ir piniginių su masa­lais. Patogiausia visus šiuos įnagius sutalpinti specialios žvejo liemenės kišenėse. Šį drabužį reikia rinktis ne pagal fasono madingumą. Pati tinkamiausia medžiaga – medvilnė (joje gali bū­ti įausta 20 proc. dirbtinio pluošto). Liemenė turi būti su pamu­šalu. Vienasluoksnė išsitampo per pirmą žūklę. Trečia svarbi detalė – pagalvėlė arba antsiuvas iš flanelės toje vietoje, kur lie­menė priglunda prie jos savininko sprando. Žvejybos įrankių liemenės kišenėse svoris per kelias žūklės valandas gerokai nuspaudžia pečius, jei į juos rėžiasi tik siūlė. Pageidautina, kad liemenėje būtų įsiūta viena ar dvi neperšlampamos kišenės: a) dokumentams; b) degtukams ir mašinos rakteliams su sig­nalizacijos pulteliu.

Norint, kad liemenė būtų patogi, reikėtų atidžiai susipažinti su pagrindiniais jos elementais ir jų funkcijomis. Prie liemenės prisiūtos medžiaginės kilpos dešinės pusės apačioje ir kairės viršuje (ši kilpa dažniausiai būna užsegama) – yra skirtos meš­kerykočiui įtvirtinti, kai rankos turi būti laisvos. Ypač tai pato­gu, kai žvejoji įsibridęs. Žiedeliai ir segtukai (būtinai nikeliuo­ti) – jūsų žūklės įrankių saugumo garantija. Virvutėmis prie jų tvirtinamos nuolat iš kišenėlių traukiamos žirklutės, peiliukai, dėžutės. Dar geriau šiam reikalui naudotis vadinamaisiais „klipsais“, kurių viduje įtaisytas spyruoklinis mechanizmas, Įtrau­kiantis į korpusėlio vidų virvelę arba metalinį pavadėlį, prie kurio tvirtinami įrankiai.

Liemenę geriausiai rinktis kartu derinant masalams skirtų piniginių dydį – jos turi tilpti į kišenes. Geriau už pinigines sukrėms ir vobleriams nešiotis nieko nerasite, nes žvejojant prie upokšnio reikia eiti tyliai, o dėžutėse barškantys masalai grei­tai pradės rėžti ausį.

Žvejo liemenės yra žieminės ir vasarinės. Karščiausiam metų laikui siuvamos liemenės iš tinklinio audinio. Sukonstruota net­gi liemenė, primenanti moterišką liemenėlę. Joje vietoj tam tik­rų apvalumų prisiuvamos kišenės.

Kai pasirinktas liemenės tipas ir modelis, belieka pridurti paskutinę pastabą: kiekviena liemenė skiriasi tuo, kiek joje yra kišenių ir kaip jos išdėstytos. Liemenė, kaip jau minėta, skirta viskam vežiotis su savimi, kad turėtum laisvas rankas ir išsiverstumei be kuprinės. Todėl liemenės nugaroje turi būti įsiūta viena didelė kišenė su užtrauktuku lietpalčiui ir kita – trumpakočiui graibštui. Jei tokia kišenė jums nereikalinga, tai dėl visa pikta rinkitės liemenę, ant kurios nugaros yra segtukas graibš­tui kabinti.

Liemenė – ne vien drabužis. Ja vilkintis žmogus paprastai jau turi kitokį požiūrį į žūklę. Jei žvejodami praleidžiame ne­mažą laisvalaikio dalį, tai kodėl tą visą laiką turėtume vilkėti nepatogų drabužį?

V. Armalis

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

Pakilti į Viršų