Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Tik pora mineralų…

in Negyvoji gamta

Lietuvoje vienaip ar kitaip paminėjus akmenį, omenyje dažniausiai turime daug kur sutinkamus riedulius, kai kuriais atvejais – upių atodangose ar karjerų sienelėse atsidengiančius dolomitą ar klintį. Kitaip tariant, t.y. naudojant geologinę terminiją, mes kalbame apie uolienas – gamtinius agregatus, susidedančius iš mineralų. O kaip atrodo ta pati mažiausia akmens sudėtinė dalis – mineralas? Pasak mineralogijos vadovėlių, Žemėje iki šiolei yra surasta bei aprašyta daugiau nei 2200 įvairių mineralų, o imant įvairias jų atmainas – suskaičiuotume ir visus 4000. Tačiau tik apie 450 mineralų yra paplitę plačiai, tuo tarpu likusieji yra gana reti, o kai kurie – aptinkami tik vienintelėse unikaliose radimvietėse. Vieni mineralai, smulkūs ir neišvaizdūs, sutinkami kiekviename žingsnyje ir nepatraukia mūsų dėmesio, tuo tarpu kiti, spalvingi ir blizgantys, puikuojasi juvelyriniuose dirbiniuose ar muziejų mineralų kolekcijose. Tad mineralų pasaulis yra be galo didelis, įvairus ir sudėtingas, o jo paslaptys atsiskleidžia tik ėmus daugiau ar mažiau profesionaliai domėtis specialiomis disciplinomis – kristalografija bei mineralogija. Mineralų pasaulis ypatingas dar ir tuo, kad neretai jis užkrečia ir sunkiai pagydoma kolekcionavimo „liga“…

Nedidelė mėgėjiška mineralų kolekcija buvo surinkta prieš kelis dešimtmečius studijuojant geologiją Vilniaus universitete, kai mokymosi tikslais arba šiaip, bekeliaujant, teko apsilankyti įvairiuose buvusios Sovietų Sąjungos kraštuose. Nemažai mineralų buvo gauta mainų keliu iš kitų mineralų kolekcionierių, dar kitus – padovanojo draugai, sugrįžę iš įvairių kelionių. Nors daugelis sukauptų mineralų ir neatitinka muziejų kolekcijų „standartų“, tačiau vis vien daugiau ar mažiau atspindi akmenų pasaulio įvairovę ir grožį, tad gali būti įdomūs ir
Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus lankytojams. Nedidelė ekspozicija supažindina tik su pora bene labiausiai paplitusių ir žinomų mineralų – kvarcu ir kalcitu – bei kai kuriomis jų atmainomis.

Kvarcas – SiO2, Mineralo pavadinimas kildinamas iš vokiško Quertklufterz, t. y. kertančias gyslas užpildanti medžiaga. Pasak mineralogijos specialistų, kvarcas ir jo grupės mineralai sudaro net 12,6 % visos Žemės plutos masės. Mineralų kilmė ir amžius – labai įvairūs: vieni susidarė prieš dešimtis ar šimtus milijonų metų Žemės gelmėse stingstant magmai, kiti išsikristalizavo uolienų plyšiuose iš juose cirkuliuojančių tirpalų, prisotintų įvairių cheminių elementų. Beje, kvarco mineralų formavimąsi galima pamatyti ir mūsų dienomis – ten, kur minėti tirpalai išsiveržia į Žemės paviršių versmių ar geizerių pavidalu (geizeritas). Yra nustatyta, kad kvarcas – vienas iš mažiausiai priemaišų turinčių mineralų, tačiau net ir menkiausias į jį patenkančių įvairių priemaišų kiekis lemia labai didelę šio mineralo atmainų įvairovę. Kiekviena kvarco atmaina turi savo specifinį pavadinimą, daugiau ar mažiau atspindintį mineralo išvaizdą ar kitas savybes: skaidrus bespalvis kvarcas – kalnų krištolas, baltas –
pieniškas kvarcas, pilkšvas – dūminis kvarcas (rouch-topazas), juodas – marionas, violetinis – ametistas, žalias – prazemas ir kt. Smulkiakristalinis kvarcas vadinamas chalcedonu (pavadinimas kilęs nuo Chalcedono miesto ant Marmuro jūros kranto), o įvairios jame esančios priemaišos pagimdo dar visą eilę šio mineralo atmainų, kelios iš kurių yra ir šioje kolekcijoje: tai jaspis – daug priemaišų turintis mineralas, pasižymintis nepakartojamu spalvų deriniu, agatas – juostuota chalcedono atmaina, o gausiai mechaninėmis priemaišomis užterštas chalcedonas vadinamas titnagu. Dar vienas mineralas, turintis tą pačią cheminę sudėtį, tačiau amorfinę (nekristalinę) struktūrą, vadinamas opalu. Praktinis kvarco mineralų pritaikymas taipogi labai įvairus: kalnų krištolas panaudojamas optikoje ir radiotechnikoje, ametistas, agatas, chalcedonas, jaspis ir opalas – juvelyriniams dirbiniams, o kvarcinis smėlis – nepamainomas šaltinis stiklo gamybai.

Kalcitas – Ca(CO3), Graikiškai calc – išdegta klintis, o pastaroji ir yra sudaryta iš kalcito mineralų. Šios grupės mineralai pasižymi labai didele kristalų formų įvairove – pastarųjų priskaičiuojama 700. Kalcitas yra labai plačiai paplitęs mineralas – iš jo yra suformuotos didelės uolienų storymės (klintismarmuras, t. y. perkristalizuotas kalcitas), jo randama daugelyje gyvų organizmų skeletų. Kaip ir daugelio kitų mineralų, taip ir kalcito spalvų įvairovę nulemia jame esančių įvairių cheminių komponentų priemaiša. Tuo tarpu skaidrus bespalvis kalcitas, pasižymintis dvigubu šviesos lūžiu, vadinamas Islandijos špatu. Smulkiakristalinis kalcitas dažnai suformuoja įvairias tekėjimo formas, iš kurių bene žinomiausia – tai požeminio olose sutinkamas stalaktitas. Dar vienas kalcito grupės mineralas, turintis tą pačią cheminę sudėtį, bet tik truputį kitokią kristalinę struktūrą (susidaro iš karštų tirpalų), yra aragonitas (pavadinimas kilęs nuo Aragono vietovės Ispanijoje). Kalcito mineralo pagrindu susidariusios uolienos plačiai panaudojamos statyboje ir metalurgijoje, o Islandijos špatas – gaminant įvairius optinius prietaisus.

Albertas Bitinas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Negyvoji gamta

Į kalnus akmenų

Aplinkui mus viskas taip lėkšta ir nuobodu, akmenų visai maža, daugiausia vis

Akmenys galūnai

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja gamtinis turizmas. Nepaprastas paslaptis saugo paprasčiausi lauko akmenys…

Belemnitai

Pietų Lietuvos žvirgždo – gargždo nuogulose, upių pakrantėse ar šiaip žemės paviršiuje

Bronzos amžiaus auksas

Danijos archeologai, Boeslunde miesto apylinkėse, atrado apie 2000 meistriškai pagamintų auksinių spiralių. Manoma,

Akmeniniai spygliai

Karpėnų karjero viršutinio permo klin­tyse, Petrašiūnų viršutinio devono dolo­mituose, taip pat klinčių
Pakilti į Viršų