Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Taikinys – šapalas.

in Blog'as

Kadangi pastaruoju metu gana dažnai lankausi prie Neries, bandydamas perprasti žvejybos šioje upėje paslaptis todėl pastebėjau, kad žuvis, kurią dažniausiai tenka čia sutikti yra šapalas. Savaitė prasidėjo su mintimis pabandyti susikomplektuoti spiningavimo įrankius atsižvelgiant būtent į šios žuvies gaudymo upėje subtilybes.

Taigi, pirmadienis. Žvejybos parduotuvėje konsultuojuosi su vienu rimčiausiu iš mano pažystamu, žūklės įrankių specialistų G. Stančiku, mano tikslas sutilpti į 100 Eurų biudžetą.

Meškerykotis – Fiume Feeling 2.70 m ilgio ir 3 – 12 g užmetimo svorio. Ką pavyko išsiaiškinti, tai rekomenduojama rinktis 2.70 – 3.00 m kotus dėl bent dviejų priežasčių. Pirmą – upių krantai dažniausiai būna gausiai apaugę augmenija, todėl ilgesnis meškerykotis leidžia patogiau valdyti bei parsivesti masalą, antrą – kadangi planuoju gaudyti lengvais masalais, koto ilgis suteikia galimybę masalą nusviesti toliau.

Rudenėjantis Neries peizažas.
Rudenėjantis Neries peizažas.

Ir iš tikrųjų gaudydamas 2.70 m ilgio kotų, pravedimą palei augalų liniją padariau kur kas paprasčiau nei prieš tai, kuomet žvejojau su 2.10 arba 2.40 metrų ilgio kotais.

Ritė – Daiwa Ninja 2000 A. Šią ritę pasirinkau atsižvelgdamas į tai, jog šapalas yra baikšti žuvis ir iki minimumo sumažintas skleidžiamas įrankių garsas padidina šansus jį suvilioti, o ši ritė, savo kainos kategorijoje, yra viena švelniausiai dirbančių ričių.

Nesiplėsdamas pasakysiu – nenusivyliau.

Valas, kurį rekomendavo gerbiamas Gintautas, fluorokarboninis Famell Spinning Fluoro 5 lb (0.19 mm). Priežastys tos pačios, – fluorokarboninis valas, kur kas mažiau matomas vandenyje, kodėl tai yra gerai, manau, kalbėti neverta. Dar viena puiki šio valo savybė yra tą, jog šis valas yra pakankamai sunkus, todėl metimo momentu leidžia kiek tolėliau nusviesti masalą, kaip koks botagas…

Šiose "džiunglėse" medžioja šapalai.
Šiose “džiunglėse” medžioja šapalai.

Pradedant kalbą apie masalus, turiu atlikti išpažinti… Dar nėra taip buvę, kad planuodamas biudžetą žvejybai į jį ir sutilptčiau, taip nutiko ir šį kartą. Dar nenusipirkęs masalų, jį viršijau keliasdešimtčia procentų, tad rinkdamasis masalus per daug filosofiškai į tai pažiūrėti negalėjau, todėl stengiausi būti praktiškas, – pasirinkau “žudiką”, – Jackall Chubby 38F SSR. Kažkur buvau girdėjęs, o gal skaičiau, kad tai vienas tų masalų, kurį tiesiog privalu turėti, norint suvilioti “storalūpi” šapalą.

Kadangi parduotuvės konsultanto kompetencija nė kiek neabejojau, pasirinkau jo rekomenduotą “Bronze Green” spalvą, kuri garbingai atgulė šalia kitų spiningavimo masalų kolekcijos.

Jackall Chubby 38F SSR Bronze Green
Jackall Chubby 38F SSR Bronze Green

Nors ir pirmadienis, nors ir darbo diena, nors po darbo yra reikalų, bet pabandyk tu žvejy įtikinti save, kad žvejyba tau nėra tas dalykas, dėl kurio tu negalėtum pakoreguoti savo planų. Taip kaskart nutinka ir man. Dar sėdėdamas darbe jau žinojau, kad po darbo, turėsiu keleto valandų langą ir iš nekantrumo trypdamas kojomis vis dirsčiojau į laikrodį. 16.30, dar pusvalandis iki darbo dienos pabaigos, bet juk rugsėjo pradžia, mieste kamščiai ir t.t. ir mano supratimu visai pateisinama priežastis iš darbo išeiti anksčiau, ką norėdamas išvengti spūsčių mieste padariau ir aš mintyse ramindamas save, kad susirūpinti reikės nuo to momento, kada norėdamas sutaupyti laiko iš darbo išeisiu apsivilkęs bridkelnėmis.

Prie upės, apsiginklavęs naujaisiais įrankiais, jau išmintu žvejų takelių, patraukiau link senvagės, apie kurią jau buvau rašęs straipsnyje “Tarp Neries nendrių“, pakeliui stabtelėdamas akiai pespektyviuose sektoriuose. Tačiau kibimų nesulaukiau.

Pasiekęs kelionės tikslą, atsargiai įbridau į vandenį, stengdamasis sukelti kuo mažiau triukšmo, – nuo to priklauso žūklės sėkmė. Užėmęs patogią poziciją, nusviedžiau masalą ir lėtai sukdamas ritės rankenėlę, mintyse gyriau savo pirkinius, kol minčių nepertraukė smūgis per rankas. Jūs galite tuo patikėti, pirmas metimas ir aš jau kovojų su tikrai dėmesio vertu 0,98 kg. sveriančiu šapalu. Kadangi daugiau kaip iki pusės buvau įsibrięs į vandenį, o graibšto su savimi neturėjau, nenorėdamas prarasti laimikio, iš lėto sukdamas ritės rankenėlę, link kranto ėjau atbulomis. Taip mano kova su žuvimi truko apie 5 minutes.

šapalas
Pirmas įdomesnis laimikis, 0.98 kg. sveriantis šapalas.

Viena yra, kai atvažiuoji žvejoti tikėdamasis ką nors pagauti ir pagauni, žinoma džiaugiesi, tačiau visai kitas malonumas kai iš anksto esi nusiteikęs gaudyti konkrečią žuvį, esi būtent jai susikomplektavęs įrankius ir numatęs vietą, kurioje ji galėtu laikytis ir kuomet visos tavo pastangos bei lūkesčiai pasiteisina, malonumas ir žinoma pasitenkinimas būna kelis kart didesnis.

Ryšium su tuo, jog traukdamas laimikį iš vandens sukėliau nemažai triukšmo braidydamas, daugiau tą dieną kibimų nebeturėjau, dar valandėlę pažvejojęs patraukiau atgal.

Po kelių dienų, trečiadienį, po darbo, aš vėl patraukiau prie upės. Pakeliui link senvagės, apmėtydamas keletą sektorių nieko nesuviliojau, tačiau pačioje senvagėje, tarp nendrių, man ir vėl pavyko suvilioti keletą šapaliukų nors ir visai nevertų dėmesio.

Neries peizažai.
Neris ties Grigiškėmis.

Na ir paskutinioji mano žvejyba tą savaitę vyko sekmadienį ryte. Prie upės buvau pusę septynių ryto. Tradiciškai eidamas link senvagės ir pakeliui apmėtydamas akiai perspektyvius sektoris, mėgavausi auštančia, nuostabaus savaitgalio diena. Pakeliui niekam neįsiūlęs savo masalo aš vėl atsiradau prie kelionės tikslo – senvagės. Nukreipęs žvilgsnį į vandenį nustėrau, – gal 30 cm. gylyje plaukiojo kokius 1,5 – 2 kg. sveriantis šapalas, kuris, nieko nelaukęs, pasislėpė augmenijoje. Aš žinoma pabandžiau jam keletą kartų pasiūlyti “Chubby’ka”, tačiau žuvies dėmesio nesulaukęs po truputį ėmiau bristi vandenin, link patogios žvejybai vietos. Brendant už keleto metrų vandenyje pamačiau dar dvi, panašaus kaip ir pirmoji dydžio, žuvis, tačiau joms masalo siūlyti nesiryžau, kadangi labai nepatogioje vietoje jos stovėjo.

Senvagėje, spiningu atmojavus keletą valandų, nieko apart 100 gramų nesiekiančio šapaliuko sugauti nepavyko. Tačiau gryžtant ir apmėtant jau anksčiau apmėtytas vietas, vėl turėjau malonumo, keletą karų vandenyje pamatyti plaukiančius, tikrai dėmesio vertus šapalus. Ir anksčiau jų didelių čia yra tekę matyti, tačiau šį kartą jų pamačiau išskirtinai daug, tas ir džiugina šioje žvejyboje, vienaip ar kitaip, pagauti ar ne, jie vis viena plaukiotu vandenyje.

Donatas Greičiūnas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Blog'as

Tarp Neries nendrių

Laisvadienis, 13.00 val. popiet. Už lango debesuota, gali lyti, tačiau oras pakankamai

Karšiai ir česnakas

Gal ir ne visai tinkamas laikas kalbėti apie žvejyba dugnine meškere, žiemą,
Pakilti į Viršų