Vilkų medžioklė su varovais vasarą ir rudenį

Vilkų medžioklė su varovais vasarą ir rudenį

Vilkus me­džioti su varovais galima tada, kai vilkiukai paūgėja ir vilkų šeima dar tebesilaiko netoli gūžtos. Vėliau vilkai meta sėslų gyvenimą ir pradeda bastytis. Vasaros bei rudens medžioklių laikas yra nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio.

Prieš rengiant medžioklę su varovais, pirmiausia reikia su­žinoti, kur vilkų gūžta, kur jie bastosi, kad būtų galima nusta­tyti varymo ribas. Rudenį vilkus lengva susekti, klausantis jų staugimo, ir iš nuostolių, kuriuos padaro, pjaudami gyvulius.

Vilkų staugimas

Vilkai staugia paprastai rugpjūčio pradžioje, o retkarčiais jau ir liepos pabaigoje. Vilko staugimą galima girdėti per kele­tą kilometrų. Vilkai staugia prie gūžtos arba susišaukdami. Prie gūžtos staugia tik rytais ir vakarais, o naktį — labai re­tai. Tačiau ne visada vilkai staugia tada, kada medžiotojui reikia. Tinkamai pamėgdžiojant vilko balsą, galima priversti juos atsišaukti. Nepriėjus per daug arti gūžtos, iš pradžių su­staugiama vilko balsu. Jei į šį balsą vilkė neatsiliepia, tai po kiek laiko sustaugiama vilkės balsu, į kurį paprastai atsiliepia jaunikliai ir net paaugliai. Kai iš karto vilkai neatsišaukia, rei­kia bandyti vilioti juos ir sekančiais vakarais.

Vilkų medžioklė

Išgirdus vilkų staugimą ir apytikriai nustačius jų laiky­mosi vietą, reikia ištirti, kuriame miško kvartale jie yra. Tirti reikia atsargiai ir iš tolo, per daug nesiartinant prie vilkų. Vasaros pabaigoje, vilkiukams paūgėjus, aiškiai matyti jų išmindžioti takai.

  • Žinant vilkų gūžtas, nustatomas medžioklės baras, paren­kama varymo kryptis, taip pat medžiotojų linija.
  • Vilkų medžioklės nepatartina pradėti anksti rytą, nes seniai ir paaugliai dažnai būna dar negrįžę iš naktinių medžioklių.
  • Vilkų medžioklė su varovais organizuojama ir tvarkoma pa­našiai kaip lapių medžioklė su varovais. Tik vilkų medžioklė turi būti organizuota dar tvarkingiau, laikantis visų atsar­gumo priemonių, nes vilkas yra gudresnis ir atsargesnis už lapę.
  • Kol medžiai ir krūmai tebėra su lapais, medžiotojų ir varo­vų turi būti daugiau. Kai yra pakankamai medžiotojų, reikia apstoti sparnus. Varovų skaičius priklauso nuo medžioklės plo­to dydžio, augalijos tankumo ir vilkiukų amžiaus. Išvaryti jau­nus vilkiukus į medžiotojų liniją yra sunkiau, negu suaugusius, todėl reikia daugiau varovų.
  • Vilkų medžioklės dalyvių susirinkimo vieta parenkama kiek toliau nuo medžioti skirtos vietos. Susirinkimo vietoje medžio­tojams ir varovams paaiškinamos jų pareigos. Patyrę ir geriau pažįstą vietas varovai paskirstomi tarp jaunesniųjų ir mažiau patyrusiųjų.
  • Iš susirinkimo vietos medžiotojų ir varovų grandys išsiri­kiavusios tyliai eina ir užima vietas. Kad vilkai nepajustų, rei­kia stengtis eiti prieš vėją.
  • Varyti pradedama, vadovui davus signalą, o dar geriau pagal laiką.
  • Medžiojant vilkus, nereikia šaudyti kitų žvėrių, nes galima juos pabaidyti.
  • Medžiotojai vilkus turi prisileisti arti ir šauti į pačias jaut­riausias vietas. Tinkamiausias užtaisas vilkams — 6 mm grankulkės.
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.