Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Šuns laikymas ir priežiūra

in Kinologija

Pasivaikščiojimų metu šunį galima pratinti prie šūvių. Geriausia tai padaryti tuo metu, kai šuo varo žvėrį ir medžioklės aistra jį atitraukia nuo nežinomo garso. Dar geriau, jei kitas medžiotojas iššaus atokiau nuo šuns. Jei šuo išsigąs, reikia jį nuraminti, duoti skanėstą. Pirmomis dienomis galima šauti tik du tris kartus. Pratinti šunį prie šūvių ne medžioklėje reikia labai atsargiai. Geriausias būdas — pasivaikščiojimai po vietas, kur girdimi tolimi šūviai.

Prie šalčio šuo pratinamas palaipsniui. Suaugusio šuns, nekalbant jau apie šuniuką, negalima viduržiemį išleisti iš šilto kambario į šaltį. Didelių šalčių metu šuns nereikia perkelti į kambarį. Dar blogiau elgiasi tie „gailestingi“ medžiotojai, kurie trumpam įleidžia šunį kambarin pasišildyti ir vėl išleidžia į lauką, į šaltį. Toks ,,rūpinimasis“ be žalos, šuniui nieko daugiau neduoda. Staigiai pasikeitus temperatūrai, šuo gali peršalti ir susirgti. Kambaryje laikomų šunų paplaukis būna daug retesnis, organizmas ne taip užgrūdintas ir mažiau atsparus įvairioms ligoms. Todėl šunis, ypač laikas, skalikus, su kuriais tenka medžioti žiemą, geriausia laikyti lauke.

Šuniui būdą patartina padaryti dvigubomis sienomis ir į tarpus pripilti sausų durpių, pjuvenų. Tik reikia žiūrėti, kad būdoje nebūtų plyšių, visus juos būtina kruopščiai užkamšyti. Šuo ne tiek bijo šalčio, kiek skersvėjo. Būdą reikia pakelti ant cemento ar plytų pamato, jokiu būdu nestatyti tiesiog ant žemės. Stogas daromas nuimamas, kad ją būtų galima išvalyti. Šalčių metu į būdą reikia įdėti daugiau šieno ar šiaudų, o angą uždengti kokiu nors storesniu audeklu. Kai itin šalta, būdą galima apmesti sniegu arba perkelti į daržinę ar svirną. Tik nepatartina laikyti šuns vienoje patalpoje kartu su arkliais, karvėmis ir kitais naminiais gyvuliais. Būdą kartkarčiais reikia išvalyti ir išdezinfekuoti (5 procentų kreolino tirpalu).

Būdos dydis turi atitikti šuns ūgį. Nereikia stengtis jos daryti ir per daug erdvios, juk ją šuo apšildo tik savo kūnu.

Kai šuo laikomas lauke, labai gerai padaryti jam bent 20 m² ploto voljerą. Kad į jį patektų daugiau šviesos, šuo matytų, kas darosi kieme, nenuobodžiautu, bent dvi voljero sienos daromos iš vielos tinklo (tokio aukščio, kad šuo negalėtų peršokti — dideliam šuniui iki pustrečio metro). Vielinį tinklą reikia įleisti į žemę, kad šuo negalėtų pasikasti. Voljerui parenkama sausa, su tvirtu, po lietaus neištežtančiu gruntu. Jei gruntas minkštas, jis užpilamas žvyru ir sutrombuojamas. Dar geriau voljerą išcementuoti ir padaryti nuolydį vandeniui nutekėti. Voljeras neturi būti saulės atokaitoje, bet bent pusę dienos į jį turi šviesti saulė. Rudenį ir pavasarį voljere gerai padėti medinį skydą — šuo turės ant ko gulėti.

Urvinius ir paukštinius šunis medžiotojai dažnai laiko kambaryje. Čia šuo turi turėti savo pastovią vietą Geriausia parinkti ramų ir nuošalų kampą. Guolio vieta privalo būti sausa, ne labai tamsi ir ne prie įėjimo. Ji turi būti tokio dydžio, kad šuo ten lengvai tilptų ir jaustųsi patogiai. Visai guoliui netinka plunksninės ir pūkinės pagalvės. Šuniui skirtą pagalvę galima prikimšti ašutų, džiovintų ajerų ar kitos panašios, stangrios medžiagos. Pagalvė apvelkama atsegamu užvalkčiu, kurį kartkarčiais būtina išskalbti. Tiks guoliui ir kilimėlis, bet dar geriau padaryti keturkampį 100×100 centimetrų ploto rėmą ant žemų kojelių. Ant rėmo užtempiamas brezentas arba kita standi medžiaga. Brezentas prie rėmo pritvirtinamas taip, kad jį būtų galima lengvai nuimti ir išskalbti. Pravartu atsiminti, kad guoliui padėta minkšta pagalvė išlepina odą, šuo tampa jautrus šalčiui, lėčiau ima augti jo plaukai, gali atsirasti net praplikimai. Panašiai atsitinka ir tuomet, jei šuo laikomas per šiltoje patalpoje arba jo guolis yra arti krosnies ar radiatoriaus.

Malonu akiai, kai šuns kailis lygus, švarus, tviska saulėje. Tai rodo, jog šuo sveikas, guvus. Šį išorinį grožį didele dalimi nulemia tai, kaip rūpestingai bus žiūrima šuns švaros.

Geriausia šunį valyti lauke, žinoma, jei nelyja ir nėra labai šalta. Valyti reikia tris kartus per savaitę,  o dar geriau kasdien. Po medžioklės arba mokymo, jei šuo išsipurvino, jį vėl reikia valyti. Inventorius nesudėtingas: šepetys, retos šukos ir gelumbės gabalėlis. Šukų dantys turi būti buki ir nelabai ilgi. Geriausia tiks šepečiai iš natūralių, stangrių šerių — dirbtinio pluošto dažniausiai būna kieti. Kartais šuns priežiūrai tenka naudotis žirklėmis. Jos turi būti bukais galais. Šuo pririšamas trumpu pavadėliu ir, pradedant nuo galvos, baigiant uodega, atsargiai, nedraskant odos, paplaukiui šukuojamas. Šukos, laikomos truputį įstrižai. Itin retadantės šukos turi būti šiurkščiaplaukiams ir tankų paplauki turintiems šunims šukuoti. Po to šuo valomas šepečiu — iš pradžių prieš plauką, po to paplaukiui. Ilgaplaukiai šunys, išskyrus seterius ir spanielius, paprastai nešukuojami šukomis, tik šepečiu. Susivėlę jų plaukai iškedenami rankomis. Išvalytas šuo trinamas gelumbe, plaukai suglostomi jų natūralia augimo kryptimi. Akių kampučiuose susikaupę drėgni gleivių gumulėliai atsargiai nušluostomi vata, nepamirštama išvalyti ir ausų. Jei guolis nelabai švarus, šviesių plaukų šunims ant kojų atsiranda geltonos dėmės. Jos, atsargiai trinant, valomos muiluotu vandeniu.

Šunį šukuoti, valyti reikia atsargiai, žiūrėti, kad jam neskaudėtų. Jei ši procedūra pasidarys nemaloni, jis stengsis kaip nors nuo jos išsisukti. O juk kur kas patogiau, kai šuo noriai leidžiasi valomas.

Kai kurie medžiotojai šunis valo dulkių siurbliu. Tai nėra blogai. Tik po tokio valymo dar reikėtų šukomis pamasažuoti kailį.

Šunį prausti su muilu reikia labai retai — keletą kartų per metus. Reikia žiūrėti, kad ant šuns kūno nepaliktų neišplautų putų — tai dirgina odą. Paprastai naudojamas ūkiškas muilas, žinoma, nepakenks ir tualetinis. Jei vartojamas žaliasis muilas, geriau iš pradžių jį ištirpinti vandenyje ir tik po to muiluotu vandeniu prausti šunį. Vanduo neturi būti labai karštas: 30 – 35 laipsnių.

Bus daugiau…

Vytautas Girkantas

 

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Kinologija

Idealus šuo

Kartą, bevartydamas dienraščius, užtikau skelbimą, kuriame buvo skelbiama, kad dėl iš­vykimo į

Cidas eina pėdsaku

Cidas ramiai ąpuostė vietą, kur prieš pusantros paros buvo sužeistas taurusis elnias,

Basetai

Per pastaruosius penkiasdešimt metų šie šunys tapo ypač populiarūs Europos šalių medžiotojų (bet,
Pakilti į Viršų