lovlja okunja 6 - Su avižėlėmis vasarą

Su avižėlėmis vasarą

in Žvejybos būdai

Avižėlės — kažkada tikras žiemos žūklės „karalienės“ — visai nejučia pa­rodė, kad ir šiltu metų laiku labai pra­verčia. Paaiškėjo, kad jomis galima sėk­mingai žvejoti tiek žieminėmis, tiek plūdinėmis meškerėmis, net spiningais.

Vasarą labai praverčia ilgas meške­rykotis su žiedeliais ir rite, geriausia teleskopinis. Plūdės nereikia, ją atstoja sargelis. Jis turi būti gerai matomas, padarytas iš plonos elastingos plieni­nės juostelės. Valas plonas, ne stores­nis kaip 0,15 milimetro.

Geriausios — nedidelės pailgos tam­sios avižėlės, tačiau praverčia ir švini­nės šratetio tipo, pailgos iš patamsėjusio alavo. Įdomu tai, kad blizgančių avižėlių šiltu metų laiku žuvys nelabai mėgsta. Ant avižėlių kabliukų užde­dami rausvos, rudos, juodos akytos gu­mos gabaliukai. Tokiomis avižėlėmis galima gaudyti kuojas, karosus. Beje, jeigu vanduo būna drumstas, geriau ant kabliuko užmauti balto porolono gaba­liuką.

Nuo rugpjūčio ir vėliau gerai tinka raudona kempinė — ja susigundo eše­riai. Labai praverčia įvairių spalvų ka­roliukų kombinacijos, pavyzdžiui, prie pat avižėlės iš viršaus ant valo už­maunamas geltonas, ant kabliuko — raudonas ir baltas. Patirta, kad karosai griebia avižėlę, ant kurios kabliuko už­mautas ryškiai geltonos spalvos elekt­ros laidų izoliacijos kabaliukas, o ant gylio uždėta rausva guma. Tokį masalą griebia ir kuojos. Sėkmingi būna ir ne­dideli švininiai šrateliai su didesniu baltu ir mažesniu juodu karoliuku ant kab­liuko, tačiau tokį masalą dažniau grie­bia smulkūs ešeriai ir kuojos. Minėti masalo gabaliukai (kempinė, guma, po­rolonas) turi būti kuo mažesni, kad slėp­tų tik gylį ir dalį kotelio, o pačios avi­žėlės nesiekiu. Beje dirbtinių masalų kombinacijos su avižėle gali būti įvai­rios ir per tą pačią žūklę verta išban­dyti įvairias avižėles.

Labai svarbu, kaip avižėlės žaidžia. Bene geriausia, kai jos iš pradžių pa­lengva, o paskui vis greičiau keliamos per metrą pusantro nuo dugno. Karosai dažnai griebia lėtai nuleidžiamas avi­žėles, o plakiai, jauni karšiai — rit­mingai, švelniai judinamas prie dugno. Juo skaidresnis vanduo, tuo avižėlė tu­ri būti keliama ir nuleidžiama greičiau, ir atvirkščiai, šitaip žvejojama ežeruo­se, tvenkiniuose, kituose stovinčiuose ar labai lėtai tekančiuose vandenyse.

Avižėlės būna nepamainomas masalas tose vietose, kur krantus gožia medžiai ir krūmai, kur plūdinės meškerės net spiningo neužmesi, o ir užmetęs ne ką telaimėsi — kabliukas greit užklius, va­las susipainios. Čia tinka ilgas spinin­go kotas ar meškerė su žiedeliais, rite, storesniu — 0,2 – 0,3 milimetro — valu, sargeliu ir avižėle, turinčia ilgesnio koto kabliuką. Avižėlė parenkama tokia, kad jos svoris trauktų valą žemyn. Ant kabliuko užmaunamas ar pririšamas vabzdys — drugelis, žiogas, laumžir­gis. Meškerykočio viršūnė su pri­traukta prie pat jos avižėle patogesnia­me sąžalyno plyšyje iškišama virš van­dens ir masalas paleidžiamas kristi že­myn, bet taip, kad sustotų, vos tik palietęs vandens paviršių. Čia jis ilgai nelaikomas — pakeliamas per keletą centimetrų ir vėl nuleidžiamas. Šitoks šokinėjantis prie pat vandens vabz­dys — žuvims didelė pagunda.

Šitaip galima žvejoti ir giliau vande­nyje, net prie pat dugno, ant kabliuko uždėjus įvairus masalus. Toks būdas labai praverčia ne tik upėse, kurių krantus gožia medžiai bei krūmai, bet ir ežeruose, kur sužėlę tankūs aukšti nendrynai, jei tik jų juosta neplati ir už jos dugnas eina staigiai gilyn.

Dar vienas išbandytas būdas — „žingsniuojanti“ avižėlė. Jis tinka upė­se, kur dugnas neapžėlęs, be kliūčių. Avižėlė užmetama pasroviui arba lei­džiama srovei nunešti žemyn ir po to traukiama atgal, priverčiant tarsi žings­niuoti, mažais šuoliukais šuoliuoti dug­nu. Tinka spiningo kotai, meškerės su žiedeliais ir ritėmis. Spiningu galima užmesti į tolimesnes vietas, kur žuvys žvejo nei jaučia, nei mato. Uždedama beinercinė ritė, imamas 0,2 – 0,3 mili­metro valas ir pusmetrio ilgumo plones­nis pavadėlis, sunki avižėlė. Užmetus avižėlę, meškerykočio viršūne ji pake­liama nuo dugno, paskui viršūnė vėl nuleidžiama, o atsiradęs laisvas valas suvyniojamas. Taip avižėlė žingsnelis po žingsnelio keltauja žvejo link. Pir­mosiomis akimirkomis sunku atskirti, ar kimba žuvis, ar avižėlė užkliuvo už kokio daikto, tad tokiais atvejais visad verčiau užkirsti. Ant avižėlių kabliukų dedami įvairūs dirbtiniai ir natūralūs masalai.

Srovėse dar galima žvejoti ir leidžiant avižėlę pasroviui, tik tada ją reikia parinkti tokio svorio, kad pakelta nuo dugno srovė nuneštų bent 20 – 30 cen­timetrų. Šitaip leidžiant avižėlę pasro­viui, vėliau ji vėl šuoliukas po šuoliu­ko traukiama atgal.


 

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*