Mus rasite
Stirnių ežeras
Stirnių ežeras @būvis.lt

Apie Lietuvą

Stirniai

Stirniai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 13 km į šiaurės rytus nuo Molėtų. Ežeras ilgas, vingiuotas, ištįsęs iš vakarų į rytus. Ilgis – 9,6 km, didžiausias plotis – 2,3 km. Ežere yra 7 salos, kurių bendras plotas – 33 ha.

Geografija

Stirniai yra Molėtų rajone, netoli Mindūnų ir Stirnių kaimų. Ežeras ilgas, vingiuotas, ištįsęs iš vakarų į rytus, krantai daugiausia žemi, vietomis pelkėti, tik rytiniame krante yra kelios aukštumėlės. Ežere yra 7 salos. Ežeras pratakus. Ežero šiauriniame pakraštyje išsidėstę Kulinių ir Purvėnų kaimai, pietrytiniame pakraštyje išsidėstęs Stirnių kaimas, pietvakariniame – Mindūnai.

Privažiuoti prie Stirnių, ypač palijus, ne taip ir lengva – apylinkės pelkėtos, molėtos. Stovyklauti galima tik pusiasaliuose, esančiuose šiauriniame krante. Sukdami apie ežerą į šiaurę ir rytus, prasimurkdysit ir pirman pusiasalin, kurio pušyne smagu stovyklauti. Galima privažiuoti ir nuo Molėtų – Utenos plento. Tačiau šis keliukas painesnis.

Nors Stirniai didžiulis, rangytais krantais, ežeras, bet beveik visi jo krantai, išskyrus kai kurias šiaurinio vietas, plačiau uždurpėję – pelkė.

Žvejyba

Stirniai – ešerių karalystė. Paklauskite bet kurį meškeriotoją – ešerininką. Stirnius jis “aukso kasyklomis” vadina. Ežeras ilgas – apie 9 km., siauras, apsikaišęs pusiasaliais, išsiraižęs įlankom įlankėlėm, pasipuošęs septyniomis salomis, užimančiomis net 53 ha. Daubotas ir gana gilus. Šiaurinio pakraščio vakarų pusėje giliausia vieta – 35 m. Už šios duobės, pačiame “apendicite” dar viena – 27 m gylio. Daubų Stirniuose daug, jų gyliai įvairūs – nuo 10 iki 29 metrų. Štai tose duobėse ir murkso kuprotieji rainiai. Anksti rytais jie išplaukia “pasižmonėti” vandens paviršiun, viena kitą aukšlikę užkąsti. Pasiblaško, papurkštauja tekančios saulės auksu nudažytuose pursluose ir vėl į gilybes nusidangina.

Tačiau ne visi jie tokie “disciplinuoti”. Kiti strainesni, ir saule patekėjus, dar apie seklius trainiojasi, kokią žioplą kuojikę nutverti taikosi. Štai tokių “gastrolierių” jums ir reikia ieškoti. Atsiminkite vieną – stirniškiai kupriai ne tik žiemą, bet ir vasarą labai gerbia avižėlę. Nepatingėkit ant plūdinės meškerės vietoje kabliuko pririšti mažą avižėlę (spalva – skonio reikalas. Svarbu, kad ji blizgėtu ir išverstakius viliotų). Masalą galite naudoti pagal pasirinkimą – slieką, apsiuvą, uodo trūklio lervą, žuvies gabaliuką. Išbandykite viską. Kas tą dieną rainiams labiausiai patiks, tuo ir meškeriokite (ne visada jie vienu ir tuo pačiu masalu gundosi).

YouTube player

Norėdami apšniukštinėti duobes, pasiimkite žieminę meškerę su blizgute. Pastaroji turi būti sunkoka, nes duobės gilios: geriausia – sidabrinė, nes ešeriai labai ja gundosi, o ir tokioj gelmėj geriau spindi. Galite pabandyti laimę ir su aviža. Ypač ją “gerbia” karšiai. Pastebėję bemaskatuojančią su gniutulu sliekų, tol nesitraukia, kol visi to skanėsto neparagauja ir valtin nesugula.

Nebe taip įdomus rytinis Stirnių galas su 29 m gylio duobe bei dviem 6 – 7 m gylio sėkliais. Nuobodoka ir 12,5 metrų gylio duobė, ištįsusi ežero viduryje. Patartina daugiau laikytis vakarinės ežero dalies, – dugno reljefas čia labai įdomus, o žūklė sėkminga.

Nemanykite, kad ežere be ešeriokų, kitokių žuvų nėra. Kimba čia ir kuojos, ir raudės, ir karšiai, ir lydekos, “linksmina” meškeriotoją net ir niekad nesnaudžią plakiai. Žodžiu “asortimentas” gausus tereikia sugebėti juo pasinaudoti ir prisiviliojus ištraukti, nepatingėti apie seklius, nendrynus paplaukioti, duobes duobutes aviža išmatuoti.

Batimetrinis planas

Darbo bitė, užsispyręs, mažų žingsnelių ir taiklaus šūvio šalininkas, bet dažniausiai man niekas nepavyksta. Agresyvus optimistas. Draugijoje kelių rūpesčių. Senatvėje tikriausiai rašysiu prisiminimus. Visi jie bus išgalvoti nuo A iki Z.

Spustelėkite norėdami komentuoti

Palikti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

TAIP PAT SKAITYKITE

Daugiau Apie Lietuvą

  • Ančia - Ančios ežeras Ančia - Ančios ežeras

    Apie Lietuvą

    Ančia

    autorius

    Ančia, tai ežeras Lazdijų rajone, pačiame Lietuvos pakraštyje, senoje jotvingių žemėje. Nu­kakti prie ežero nesudėtinga — reikia nuvažiuoti į Veisiejus, nedidelį, bet labai gražų miestelį, kurio gatvelės išraižiusios Ančios ežero pakrančių kalvas.

  • Kretuono ežeras Kretuono ežeras

    Apie Lietuvą

    Kretuonas

    autorius

    Kretúonas arba Kretuonis – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, 7 km į šiaurės rytus nuo Švenčionėlių. Didžiausias Švenčionių rajono ir Aukštaitijos nacionalinio parko ežeras.

  • Galvės ežeras Galvės ežeras

    Apie Lietuvą

    Galvė

    autorius

    Galvė – ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, apie 2 km į šiaurę nuo Trakų, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Ilgis 3,2 km, didžiausias plotis siekia 1,75 km.

  • Drūkšių ežeras Drūkšių ežeras

    Apie Lietuvą

    Drūkšiai

    autorius

    Drūkšiai – didžiausias ežeras Lietuvoje (4479 ha), tyvuliuojantis Zarasų rajono savivaldybės ir Baltarusijos Vitebsko srities pasienyje, 2 km į pietus nuo Latvijos sienos.

  • Didžiosios Nemuno kilpos Didžiosios Nemuno kilpos

    Apie Lietuvą

    Didžiosios Nemuno kilpos

    autorius

    Didžiosios Nemuno kilpos yra vienas iš įdomiausių Nemuno ruožų. Tai unikalus hidrografinis reiškinys visoje ledyninio reljefo paplitimo zonoje.

  • Maršrutas “Palūksčiai” Maršrutas “Palūksčiai”

    Apie Lietuvą

    Maršrutas “Palūksčiai”

    autorius

    Mums jau gerai pažįstamo profesoriaus, keliautojo Č. Kudabos aprašytas maršrutas iš knygos “Septyni keliai iš Varnių”. Maršrutas skirtas tiems, kurie mėgsta išjausti, – įsigilinti į žodžių prasmę ir pabandyti suvokti ką jautė ir kaip viską...

  • Maršrutas “Sūduvos keliais” Maršrutas “Sūduvos keliais”

    Apie Lietuvą

    Maršrutas “Sūduvos keliais”

    autorius

    Sužinosite: Paslėpti Maršruto žemėlapisKaunasPrienai (33 km)Alytus (91 km)Seirijai (116 km)Pasiekiame Leipalingį (134 km) ir Kapčiamiestį (152 km)Lazdijai (186 km)Krosna (205 km)Marijampolė (232 km)Ąžuolų Būda (262 km)Veiveriai (266 km) Maršruto žemėlapis Pats maršrutas tikrai nepaprastas, driekiasi...

  • Maršrutas “Vilnia” Maršrutas “Vilnia”

    Apie Lietuvą

    Maršrutas “Vilnia”

    autorius

    Vėl rankose profesoriaus Č. Kudabos 1977 metais parašyta knygelė pavadinimu “Upelių pakrantėmis”, o joje vienas už kitą nuostabesni maršrutai. Su Jumis dalinamės pačiu pirmuoju, tikrai nuostabiu, palei Vilnios upę nuo pat jos aukštupio iki žiočių...

Reklama
Reklama

Savaitės populiariausi

Reklama
Reklama
Reklama
Į viršų