Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Šratų ir medžiojamų gyvūnų greičiai

in Medžioklei

Kiekvienas medžiotojas žino, kad natūroje, kai reikia šauti, nėra laiko matuoti ar skaičiuoti atstumus ar greičius. Tenka „žaibo greitumu“ iš akies apie viską automatiškai spręsti ir tuojau vykdyti. Bet, norint išmokti greitai orientuotis aplinkybėse, reikia žinoti pagrindinius dalykus: kokie pagal atstumus yra šratų greičiai ir kokie medžiojamų gyvių greičiai; kiek reikia laiko šratams nulėkti atitinkamą atstumą ir, išeinant iš šių duome­nų, kiek reikia taikant „užmesti pirmyn“, norint pataikyti?

Šio straipsnio tikslas —trumpai aptarti aktualius klausimus.

Šratų greičiai. Pradinis šratų greitis (prie vamzdžio galo), varto­jant geriausią amuniciją iš gerai prišaudyto šautuvo, yra 380 m/sek.

Yra autorių, kurie skaito, kad medžioklės sąlygose šratų pradiniu greičiu reikia skaityti 320 m/sek., nes, pvz., šaltis virš 10°C temperatūroj bedūminio parako pajėgumą sumažina apie 10%; sprogusi tūtelė atima apie 20% greičio; blogas tūtelės užsukimas arba parakui netinkama kapsulė mažina jėgą 10—20%; blogi kamščiai gali sumažinti parako jėgą ikii 40% (dujų prasiveržimas į šratus) ir pan. Kiti įrodinėja, kad ypatingai gerai prišaudytas šautuvas su geriausia amunicija gali duoti pradžios greitį net iki 420 m/sek.

Priimsime vidutinį, daugiausia natūroje išmatuotą, pradžios greitį — 380 m/sek.

Šratų greitis, priklausydamas nuo atstumo, labai greitai mažėja. Be to, centriniai šratai turi didesnį greitį, negu kraštutiniai; todėl, lėkdami ore, šratai išsitęsia ir sudaro tuščio kūgio formą, kuris juo toliau darosi vis ilgesnis. Taikinį pasiekia pirmiausia centriniai šratai, o tik vėliau — kraštutiniai.

Šioje diagramoje horizontaliai atidėti atstumai (metrais ir žings­niais), vertikaliai — šratų greičiai metrais per sekundę. Pvz., norime sužinoti, koks yra 2½ mm šratų grei­tis 35 m (50 žingsn.) atstume. Veda­me vertikaliąją liniją nuo skaičiaus „35“ iki susikirtimo su kreive, kuri atitinka 2½ mm šratams, ir toliau horizontaliai surandame skaičių 200 m/sek. ir t. t.

Diagrama

Kokį šratų greitį reikalinga tu­rėti jų susidūrimo su gyviu momen­te? Pagal Buturlin’ą (Drobovoje ružjo), reikalinga 230 m/sek. (žiūr. dia­gramos pirmą horizontalinį punkty­rą). Dar šiek tiek pakenčiamas 200 m/sek. greitis (antras horizontalinis punktyras); o mažesnis už 200 m/s greitis daugumoje duoda tik sužeidi­mus. Vadinasi, šratai turi gerą kau­namąją jėgą šiuose atstumuose (pir­mas hor. punktyras): 2½ mm — 27 m (40 žgsn.); 3½ mm — 35 m (50 žgsn.); 4½ mm — 45 m (65 žgsn.) ir t. t. Žinoma, kiekvienu atveju yra sąlyga, kad būtų geras apsėjimas ir tankumas.

Medžiojamų paukščių skridimo greitis. Europos autoriai skaito jį esant 15 m/sek. (54 km/val.). Amerikiečiai randa žymiai didesnių greičių, pvz., mažoji antis — 38 m/sek.! (žurn. „Outdoor life“, Very fast duck); raudongalvis naras — 37 m/sek.; didžioji antis — 17—23 m/sek. Žinoma, paukščiai nevisuomet skraido didžiausiu greičiu. Bendrai orijentacijai pa­imsime paukščio skridimo greitį — 15 m/sek. ir pagal šratų greitį surasi­me, per kiek laiko jie pasieks paukštį įvairiuose atstumuose ir kokio dydžio turi būti „užmetimas“ pirmyn, kad pataikintumėm, jeigu paukštis skrenda virš galvos?

Diagramoje vertikaliai (kairėje) atidėti atstumai (metrais ir žings­niais) ; horizontaliai apačioje — užmetimo dydis (metrais); viršuje — laikas, reikalingas nulėkti šratams iki gyvūno (sekundės dalimis); kreivės išvestos 2Yz ir 4 mm šratams.

Diagrama paukščiams

Sakysime, norime surasti, kiek reikia „užmesti“ pirmyn 35 m (50 žingsn.) atstume, šaudant 2½ mm šratais? Imame ant vertikalinės ska­lės skaičių „35“, vedame horizontali­ne linija iki susikirtimo su kreive, o paskui — žemyn ir randame, kad reikia užmesti 2,0 metrus; vesdami aukštyn, randame, kad šratai lėks 0,133 sek. Ir iš tikrųjų, per nurody­tą laiką paukštis, skrendąs 15 m/sek. greičiu, spės nulėkti 2 metrus.

Norint pataikyti 4 mm šratais 30 m atstume, reikia „imti“ pirmyn 1,5 m.

Čia dar nepriskaitytas laikas nuo to momento, kada medžiotojas nu­sprendė šauti, iki momento, kada buvo paspaustas nuleidimas. Šio laiko ilgis priklauso nuo medžiotojo individualinių savybių, nuo jo nervų siste­mos reagavimo greitumo ir t.t. Taip pat nepriskaitytas laikas nuo nuleidi­mo paspaudimo iki šratai išlekia iš vamzdžio. Šis laikas yra labai trumpas, matuojamas šimtinėmis ir net tūkstantinėmis sekundės dalimis, ir priklauso nuo parako ypatybių ir nuo šautuvo gaidukų konstrukcijos.

Suprantama, kad natūroje paukščiai toli gražu nevisuomet skraido di­džiausiais greičiais; vis dėlto reikia turėti mintyje, kad jie gali skristi ir beveik dvigubai didesniu greičiu, kaip pavyzdinėje diagramoje (Nr. 2) priimta, t. y. net iki 30 m/sek.! Atitinkamai ir užmetimai pirmyn gali būti beveik dvigubai didesni. Taip pat nevisuomet paukščiai skraido per me­džiotojo galvą (kaip slankos pavasarį), arba aplamai statmenai taikymo linijai; dažniausiai jie skrenda kuriuo nors kampu, dėl ko užmetimas pir­myn privalo būti atitinkamai mažinamas. Tuo atveju, jei paukštis skrenda tiesiog nuo medžiotojo ar į medžiotoją, užmetimo pirmyn visiškai nereikia; tuo atveju priklausomai nuo aplinkybių reikia imti aukštyn ar žemyn…

Kiek teko patirti iš praktikos, beveik niekuomet nepasitaiko prašauti dėl per didelio užmetimo pirmyn; dažniausiai blogas šūvis krinta užpaka­lyje ir žemiau taikinio.

Atrodo, kad kai kurie mūsų medžiotojai per mažai skiria reikšmės už­metimui pirmyn, ir nuo to dažniausiai būna prašovimų.

 

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Medžioklei

Šratų numeriai

Greta klausimo apie šratinių šautuvų kalib­rus jau porą sykių mūsų straipsniuose buvo

Apie šratus

A. Mickevičius savo „Pono Tado“ poemoje mini, kad senieji Lietuvos medžiotojai laikydavę

Tesiant kalibro temą

Praeitą savaitę, šioje svetainėje publikuotas mano straips­nis, kuriame aš paliečiau vieną priežasčių, dėl
Pakilti į Viršų