Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Šlakių slėptuvės

in Žuvys

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes šlakiai, o ypač stambūs, nemėgsta, kad jų zonoje lankytųsi pašaliniai. Turbūt šia aplinkybe remiantis galima paaiškinti, kodėl nemažai šlakių griebia masalą, kai jie nesimaitina, o gina savo teritoriją. Suprantama, kad dėl savo biologinių ypatybių šlakiai nesirenka upėje tokių vietų, kurios parankios karšiams arba ešeriams. Šlakiai nemėgsta stovinčio vandens, bet, žinoma, jie nelinkę nuolat laikytis pačiame stip­riausiame srovės sraute. Šlakio pamėgtas slėptuves turbūt ge­riausiai atitinka toks apibūdinimas: tai užuolankos srovėje. Jų dugnas dažniausiai smėlėtas arba žvirgždėtas. Šlakį retai ap­tiksi net ir patogioje šiai žuviai sietuvoje, jei jos dugnas dum­blėtas. Išimtį sudaro tik intakų žiotys, kur šlakiai stabteli, saky­čiau, prieš rinkdamiesi tolesnį kelią.

Šlakių slėptuvės giliuose upių ruožuose skiriasi nuo užuo­lankų rėvotose upių atkarpose. Dviejų metrų gylio duburys su žvirgždėtu dugnu savaime yra gera šlakio slėptuvė. Taškuotas šlakio apdaras sunkiai pastebimas grūdėto dugno fone. Kur upė gilesnė, šlakiai mėgsta vietas su kietu, plyšių išraižytu dugnu. Bet kuri tokia sietuva ties upės vingiu, kur pagrindinis srovės stiprumas atsimuša į priešingą krantą, labai dažnai būna šlakio apgyventa slėptuvė. Šlakiai taip pat labai mėgsta sietuvas, privirtusias šiekštų. Jiems tinka ir tokios užuolankos, kurias suda­ro skersai upės nuvirtęs ir ant dugno nugrimzdęs medis, nes srovė už tokio virtuolio išplauna duburėlius.

Kitaip šlakiai elgiasi keliaudami per rėvų zoną. Kai kas lin­kęs manyti, kad šlakiai telkiasi pailsėti už rėvos perkirtimo. Kar­tais taip ir būna, bet dažniausiai šios taurios žuvys sugauna­mos duburiuose už rėvų, maždaug toje zonoje, kur persivertusi per akmenų virtinę srovė sulėtėja. Labiausiai šlakių pamėgti duburiai, kurie driekiasi palei žolėtas seklumas. Seklesnėse at­karpose šlakiai glaudžiasi pagraužose po stačiais krantais, daž­niausiai tose vietose srovė yra netgi stipresnė negu kitoje va­gos dalyje. Tokia pat tikimybė aptikti šlakį už stambių akmenų, gulinčių vagoje.

Dieną šlakiai išplaukia į atviresnius vandenis, bet toli nuo slėptuvių nenuklysta, o vakarop paprastai grįžta atgal arba prisiglaudžia po stačiais krantais, nuo kurių beveik ligi van­dens svyra aukšta žolė. Tik patys stambiausieji niekada ne­keičia įpročių ir parplaukia į slėptuves prie šiekštų, akmenų, virtuolių medžių.

Šlakio žūklę geriausiai pradėti nuo žvalgybos, pasirinkto upės ruožo tyrinėjimo, nes, tik apeidamas upės atkarpą metras po metro pačiu šviesiausiu paros metu, gali tinkamai nuspėti šlakių slėptuves ir atmintyje sudėlioti ties jomis kryžiukus, kad kitą dieną negaištum laiko – iškart eitum ir žvejotum ten, kur yra didžiausia tikimybė aptikti šią taurią žuvį.

Viktoras Armalis “Žūklė spiningu” 2004 m.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žuvys

Kur ieškoti šamų

Tikslesnę informa­ciją apie šamų būklę mūsų vidaus vande­nyse šiandien sunku duoti, nes
Pakilti į Viršų