Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Šis tas apie lydekas

in Žuvys

Daugelis žvejų, rudenį, prasidėjus draudimui žvejoti lašišas, bando savo laimę gaudant lydekas. Šiuo metų laiku yra didelė tikimybė sugauti trofėjinį egzempliorių. Ta proga publikuojame vieną straipsnį, išspausdinta sename žurnale apie žvejybą. Gal tai kiek labiau pamąstymai apie žvejybos istorijos atitikimą realybei, nei aktuali informacija apie šių žuvų gaudymo subtilybes, tačiau tikimės, jog mūsų skaitytojams, skaitantiems šį straipsnį, ypatinga tiems, kurie ruošiasi į lydekų žūklę, aistras turėtu pakurstyti.

Pagal paplitimą mūsų šalyje lydekos užima vieną pirmųjų vietų: jos gyvena Baltijos, Juodosios, Azovo, Kaspijos, Aralo jūrų baseinuose, šiaurvakarinėje Beringo Jūros baseino dalyje, o taip pat Šiaurės Ledinuotojo vandenyno ba­seine. Lydekas galima sutikti beveik visur: upėse, ežeruose, vandens sau­gyklose, tvenkiniuose, gėlesnėse jūrų vietose, net pelkėse ir durpių karje­ruose. Pasitaiko uždarų vandenų, ku­riuose gyvena vien tik lydekos: jaunik­lės minta bentosu, suaugusios — jau­niklėmis. Beje, čia lydekos paprastai būna menkai įmitę ir smulkios. Lyde­kų nėra tik šaltose, srauniose ir slenkstėtose kalnų upėse. Jos vengia srovės ir slepiasi sietuvose, užtakiuose.

Vargu ar rasime meškeriotoją, kuris vienu ar kitu būdu nebūtų susidūręs su lydekomis. Ir kaip tik dėl to keistas vienas dalykas — nors žuvys ir gerai pažįstamos, apie jas prirašyta ir pasa­kojama daug neteisybės. Antai nuo se­nų laikų gyvos legendos apie milžiniš­kas lydekas. Net L. Sabanejevas, tas garsus ichtiologas, 1911 metais Maskvo­je išleistoje knygoje „Rusijos žuvys“ rašo: „Pati didžiausia iš kada nors pa­gautų lydekų — tai istorinė imperato­riaus Fridricho II Barbarosos lydeka, kurią jis, kaip rodo žuviai uždėtas žie­das, 1230 metais paleido į vieną ežerą netoli Hellbrono; toji lydeka buvo sugauta tinklu 1497 metais, tai yra po 267 metų. Nuo senatvės žuvis buvo vi­siškai pabalusi. Jos ilgis siekė 19 futų, tai yra 5,7 metro, o svo­ris — 128 kilogramus. Šios lyde­kos portretas saugomas Lauterno pily­je, o skeletas ir žiedas — Manheime.

Neabejotina, kad lydekos gali gy­venti ne vieną šimtą metų. Pamaskvyje, XIX amžiaus pabaigoje va­lant Caricyno tvenkinius, buvo sugauta 2,2 metrų lydeka su aukso žiedu žiaunų dangtelyje. Žiede buvo įrašyta: „Paleido Borisas Fiodorovičius“. Atro­do, kad ji svėrė apie 64 kilogramus. Blanšeris tvirtina, kad 1610 metais Miase bu­vo pagauta didžiulė lydeka su žiedu, kuriame pažymėta 1448 metai.

Tačiau istoriniai dokumentai sako ką kita. Fridrichas II 1230 metais buvo Italijoje ir savo rankomis paleisti ly­deką Vokietijoje tais metais negalėjo. Profesorius E. Suvorovas „Bendrosios ichliologijos pagrinduose“ (1940 m.) patarė „…užmiršti pagal daugelį lite­ratūrinių šaltinių visiems žinomą le­genda apie Fridricho II lydeką, kurios skelete užsilikusiame Manheimo katedroje pasirodė beesą pernelyg daug slankstelių, kad būtų galima pripažinti, jog jie priklauso vienam ir tam pa­čiam egzemplioriui“.

Profesorius L Arnoldas ištyrinėjęs lydekų biologija rašė: Nesiimu spė­lioti, kam ir kodel prireikė užrašyti lydekos žiede „istorinį“ įrašą, nors, žinoma, imperatorių rūmuose pernelyg paslaugių dvariškių netrūko. Lygiai to­kios pat rūšies legendomis laikau ir Boriso Godunovo lydeką, kuri, esą, su­laukusi 200 metų amžiaus, ir Blanšero lydeką, kurios amžius, pagal įrašą žie­de, siekęs 162 metus“. Toliau profeso­rius I. Arnoldas apgailestauja, kad šios legendos „ …populiariuose straipsniuose ir paskaitose minimos iki šiol“. Beje, Fridricho II lydeka spėjo „pabuvoti“ ne tik populiarių ir žvejams skirtų knygų puslapiuose, bet ir moksliniuose dar­buose, net enciklopedijose…

O iš tiesų didžiausia iki šiol žinoma lydeka siekė 1,5 metro ilgio ir 35 kilogramus svorio; to paties amžiaus pa­tinai sveria mažiau, nei patelės („TSRS žuvys“. Maskva, 1969 m.).

Antra ne mažiau gaji klaida, tai įsi­tikinimas, kad lydekos žalingos, nes iš­gaudo daug kitų žuvų. Beje, pastaruo­ju metu toji nuomonė pastebimai kei­čiasi. Žvejams lydekos darosi vis labiau brangios, nes jų daug kur mažė­ja, o per spaudą, radiją sužinome vis naujų duomenų apie didelę sanitarinę plėšrūnų reikšmę gamtoje. Ir iš tiesų, mokslo ir gyvenimo ne kartą įrodyta, kad lydekos pirmiausia gaudo menka­vertes, ypač ligotas, sužeistas žuvis, taigi ne tik apšvarina vandenis, bei ir mažesnės vertės produkciją paverčia geresne — lydekiena.

Daugelis žvejų iki šiol įsitikinę, kad tam tikrais periodais lydekos blogai kimba, nes keičia dantis. Apie tai ne­maža prirašyta, dar daugiau prikalbėta. Kaipgi yra iš tiesų? Moks­lininkai ištyrinėjo daugelio lydekų žan­dikaulius; tos lydekos per dvejus me­tus buvo pagautos įvairiuose vandeny­se ir skirtingu metų laiku. Buvo nusta­tyta, kad nėra nė vienos lydekos, tu­rinčios pilną dantų komplektą, lygiai kaip nėra nė vienos bedantės. Paaiškė­jo, kad atmirštant vieniems dantims, formuojasi nauji. „Lydekos ilčių skai­čius nepriklauso nei nuo sezono, nei nuo žuvies amžiaus ar lyties“, — rašo ichtiologas I. Terešenkovas. — Jų skaičius pastovus iki 15 metų amžiaus. Tai rodo, kad dantys keičiami pastoviai, nenutrūkstamai… Tas kitimas neturi jokios įtakos lydekų mitybos intensyvu­mui bet kuriuo metų laiku. Lydekų el­gesys ir fiziologinė būsena daugiausia priklauso nuo maisto kiekio, taip pat nuo aplinkos faktorių, iš kurių svar­biausias yra temperatūra.

Lydekų kibimo ypatumus (neminint įprastų faktorių, kaip kad atmosferos slėgimo svyravimai ir pan.) dar galima aiškinti ir tuo, kad jaunos ir suaugu­sios žuvys medžioja daugiausia ne tuo pat metu. Pavyzdžiui, jaunos lydekaitės smarkiausiai auga ilgyn, tai vadinama­sis baltyminis augimas. „Sukaupti rie­balai joms daugiausia reikalingi energi­jos nuostoliams atkurti žiemojimo me­tu, — rašo O, Popovą. — Dėl to jau­nos lydekos intensyviausiai medžioja vasarą, kai maisto daugiausia; tuo tar­pu rudeninis mitybos maksimumas prieš žiemojimą labai menkas. Tuo tarpu su­brendusių lydekų baltyminis augimas jau sustabdytas, tačiau riebalai vis tiek kaupiami, tik jau ne tiek energijos nuostoliams žiemą atkurti, kiek bran­dinti lytinius produktus ir nerštui“. Bū­tent dėl to subrendusios lydekos akty­viausiai medžioja rudenį ir neblogai kimba žiemą.

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žuvys

Šlakių slėptuvės

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes
Pakilti į Viršų