Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Šernų medžioklė su varovais

in Medžioklės taktika

Medžioti šernus su varovais galima, prieš pasningant, arba vėliau, sniegui iškritus.

Medžioklei, kai nėra sniego, ypatingo pasiruošimo nereikia. Specialios šernų medžioklės tuo metu paprastai neruošiamos, bet jie medžiojami su kitais žvėrimis — lapėmis, kiškiais. Ne­sant sniego, parenkami tie miško plotai, kuriuose tikimasi, kad gali būti šernų. Švieži išknaisiojimai, pėdsakai minkštoje že­mėje, medžiotojui daug pasako. Vietos medžiotojai ir miško eiguliai geriausiai žino vietas, kur mėgsta lankytis šernai. Medžiojant šernus, geriausia juos varyti pavėjui.

Pasnigus šernų medžioklė su varovais būna daug sėkmin­gesnė. Prieš medžioklę, iš pat ryto, reikia nustatyti, kur yra šernai. Apie tai pasako pėdsakai sniege. Suprantama, pirmiau­sia ir reikia medžioti tuose baruose, kuriuose aptikti šernai.

Šernus sekti ir apeiti reikia taip pat, kaip ir kitus žvėris. Be to, juos sekti daug lengviau, nes šernai paprastai turi pa­mėgtas vietas ir iš jų nenoriai traukiasi. Jie ypač nejautrūs ato­drėkio metu. Apėjus šernus, varymo kryptis ir medžiotojų linija parenkama taip, kaip ir kitose medžioklėse. Labai svarbu, kad šernai neužuostų ir neužgirstų medžiotojų.

Teko pastebėti, kad šernų medžioklėje medžiotojai stengiasi gerai užsimaskuoti, tačiau tai ypatingos reikšmės neturi, nes šernai neakylus. Daug kartų teko įsitikinti, kad varomas šernas vos nesumindo medžiotojo, nes jo nepastebi. Tačiau medžio­tojo ar šautuvo judesius žvėris greit pastebi.

Šerno uoslė ir klausa puiki. Tai reikia atsiminti ir neturėti stipriai kvepiančių daiktų, nekelti triukšmo. Šernas, užuodęs išteptų batų, naujų kailinių ar tabako dūmų kvapą, gali pa­sukti šalin nuo medžiotojų linijos.

Šernus medžioti su varovais nelengva. Jie ne visada bėga ten, kur varai. Neretai šernai bėga netoli varovų, stoviniuoja, klausosi juos lydinčio triukšmo. Todėl šaudyti į varovų pusę reikia atsargiai. Jeigu varovai arti, šauti šerną tik tada, kai jis perbėga medžiotojų liniją. Į priešais atbėgantį šerną arba leidžiantis jam į pakalnę tiesiai ant medžiotojo, galima šauti tik tuo atveju, kai esi tikras, jog šernas bus paguldytas vietoj. Arti medžiotojo esantis sužeistas šernas pavojingas. Atbėgantį šerną, kad šūvis būtų tikresnis, reikia prisileisti arti ir geriausia šauti, kai jis atsuka šoną, o prabėgusiam reikia taikyti į nu­garą, kad būtų pažeistas stuburkaulis. Prabėgęs, net ir su­žeistas, šernas retai begrįžta atgal ir puola medžiotoją. Jeigu šernas vis dėlto puola, reikia staigiai pašokti į šoną ar pa­sislėpti už medžio ir bandyti pribaigti įtūžusį šerną.

Šernas — stambus ir atsparus žvėris. Jį reikia šauti kulka arba labai stambiomis 9 ar 8,5 mm grankulkėmis.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Medžioklės taktika

Medžioklė su „krikšte“

Tarp kitų šios medžio­klės būdų noriu paminėti Rusijos medžioklės bū­dą, kurį vadina

Šaudymo menas

Medžioklinis šaudymas pagrindinai skirstomas į dvi grupes: a) stacio­narinis šaudymas su šratais

Ar lanko žverys urvą

Yra paprastas būdas, kaip nustatyti, ar lanko žvėrys urvą. Skersai urvo įėjimo
Pakilti į Viršų