Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Šernų ilčių paruošimas

in Medžioklės trofėjai

Sumedžiojus šerną, pirmiausia apžiūrima ar jo iltys nesulaužytos, nenutrupėjusios, nustatoma iš akies jų vertė. Labai dažnai medžiotojai ant ilčių užneria virvę ir velka šerną į apdorojimo vietą. Daužantis galvai į sušalusią žemę, medžius, stipriau trūktelėjus, gali iltys nulūžti. Kartais iltis nulūžta neatsargiai keliant šerną iš mašinos, ypač jei jis tiesiog išmetamas.

Maždaug du trečdaliai šerno ilčių būna žandikaulyje ir tik trečdalis išorėje, todėl labai svarbu jas teisingai išimti, nesulaužyti.

Pirmiausia nuo šerno snukio iki akių atlupama oda. Po to nupjaunamos viršutinės iltys. Atlupus odą, jos gerai matomos, todėl galima drąsiai pjauti paliekant prie ilties kuo mažiau žandikaulio.

Apatinis žandikaulis nupjaunamas už ketvirtojo krūminio danties. Vėliau nupjaunama priekinė žandikaulio dalis, pats žandikaulis perpjaunamas išilgai ir žiūrima, kad prie kiekvienos ilties liktų kuo mažiau kaulo.

Jokiu būdu negalima ilčių iškirsti. Nuo smūgių atsiranda maži nepastebimi įtrūkimai, kurie ilgainiui plečiasi ir iltys sutrupa.

Iltys mažesniame inde pamerkiamos į drungną vandenį ir ant mažos ugnies virinamos. Į vandenį nededama jokių chemikalų.

Iltys virinamos 30—60 minučių. Jaunesnių šernų iltys apatinėje dalyje yra storesnės, todėl sunkiau išsiima.

Jeigu iltys neišsiima, žandikaulio gabalą su iltimi įtvirtiname spaustuvuose ir aštriu kaltu (atsargiai jį stuksendami plaktuku) atskeliame dalį žandikaulio.

Iltis apvyniojama skuduru ir klibinant bandoma ištraukti. Jei iltis pavyko iš žandikaulio ištraukti, ugnis užgesinama, iltys sudedamos į vandenį, kuriame virė ir paliekamos atvėsti iki kambario temperatūros. Atvėsus vandeniui, iltys ištraukiamos, pašalinama danties pulpa.

Išvirtos iltys būna padengtos slidžia gelsva mase, kuri išdžiūna ir patamsėja. Ją reikia nuvalyti šiurkščiu šepetėliu, nenaudojant muilo ar kitokių skalbimo priemonių.

Išimtas iltis geriausia dviems trims savaitėms padėti vėsioje patalpoje — pamažu džiūdamos jos nesuskils. Dabar galima pradėti iltis montuoti. Jau kuris laikas medžiotojai ilčių vidų užpildo įvairiomis medžiagomis — vašku, parafinu, įvairiais klijais, epoksidine derva. Vaškas ir parafinas, kaip parodė praktika, ilčių nuo išilginio skilimo neapsaugo, nes nesutraukia vidinių paviršių. Šiek tiek geriau tinka epoksidinė derva, klijai.

Reikia stengtis užpildyti visą ilties ertmę. Gana dažnai ertmės pabaigoje, kur ji susiaurėja, pasilieka oro. Čia, toliau bepildant, oras suspaudžiamas, ir dėl to iltis gali suskilti. Prieš užpildant, ilties vidų reikia gerai išvalyti spirite suvilgyta vata. Prie neriebaus paviršiaus klijai geriau prikimba.

Montuojant iltis, pravartu atsiminti, kad jos bus eksponuojamos parodose ir vertinant jas teks nuimti.

Jokiu būdu negalima ilčių klijuoti, priveržti varžtais. Vertinant trofėjus, maždaug pusę ekspertų laiko užima įvairiausio dydžio varžtų atsukinėjimas.

Bene patogiausia prie lentelės iltis pritvirtinti kaiščiais.

Prieš užpildant iltis, maždaug už 6—8 centimetrų nuo jų galų išgręžiamos skylutės, į kurias vėliau įkišami 2—2,5 centimetro ilgio kaiščiai.

Kaiščiams labai patogu naudoti išrašyto šratinuko metalinę šerdį. Gręžiant skylutes, reikia žinoti kaiščio skersmenį ir parinkti atitinkamą grąžtą.

Užpildžius iltis, kaiščiai įkišami į skylutes ir jie tvirtai uždžiūna.

Vėliau tokio pat skersmens skylutės išgręžiamos lentelėje, ir iltys su kaiščiais jose pritvirtinamos. Tokiu būdu sumontuotas iltis galima išmatuoti jų nenuėmus nuo lentelės — pakėlus, kad pralįstų ruletė. Taip iltis dažniausiai tvirtina estų medžiotojai.

Mūsuose labiau paplitęs kitas ilčių tvirtinimo būdas — sujungiant jas metaline plokštele.

Užpildžius iltis kuria nors medžiaga, įstatoma metalinė plokštelė su anga viduryje, pro kurią sujungtos iltys pritvirtinamos prie lentelės.
Tvirtinant iltis šiuo būdu, jos sujungiamos visam laikui, tvirtai laikosi transportuojant, nesusimaišo matuojant.

Daugelis ilčių būna patamsėjusios, aptrupėję jų galai. Norint, kad iltys gražiau atrodytų, jas galima pridengti iš skardos iškirptu ąžuolo lapu.

Labai svarbu iltims parinkti tinkamą lentelę. Dažnai medžiotojai pritvirtina iltis (kartais net kelias) prie neproporcingai didelės šviesios lentos, kartais įmontuoja iltis į medžio išaugą ir panašiai.

Lentelė turi išryškinti ilčių grožį, nenustelbti jų. Geriausiai tinka tamsiai rudos ar juodos spalvos apvali arba ovalinė lentelė. Labai gražiai atrodo lentelės, papuoštos raižytais ąžuolo lapais.

Mūsų medžiotojai iltis dažnai tvirtina prie įvairių konfigūracijų skydo formos lentelių, kurias galima įsigyti medžioklės reikmenų parduotuvėse.

Kartais medžiotojai pasirenka kokios nors vienos formos lenteles ir tvirtina ant jų visus trofėjus. Tada kolekcija atrodo tvarkingai, skiriasi nuo kitų medžiotojų trofėjų.

Prie lentelės būtina pritvirtinti metalinę plokštelę, nurodant sumedžiojimo datą, rajoną, mišką.

Dažnai medžiotojai prie lentelės pritvirtina nukovusią žvėrį kulką arba kuokštelį šerno plaukų. Šie elementai trofėjaus taip pat negadina.

 Alfonsas Matuzevičius

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Medžioklės trofėjai

Mūsų tauriųjų elnių ragai

Praėjo beveik porą mėnesių, kuomet Lietuvoje prasidėjo tauriųjų elnių medžioklės. Jų medžioklės
Pakilti į Viršų