Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Šapalas museline meškere

in Patarimai žvejui

Šapalas — Leucickus cephalus. Šapalai gyvena beveik visoje Europo­je. Lietuvoje jų daugiausia srauniose šva­riose upėse. Mėgsta seklumas, verpetus, slenksčius, greitą srovę. Nedideli šapalai plaukioja būreliais, bendrai puldinėja van­dens paviršiumi plaukiančius vabzdžius.

Nors šapalai nuolat keičia laikymosi vie­tą, bet jų reikia ieškoti sraunumose ar ne­toli jų, aukščiau ir žemiau slenksčių, ne­toli akmenų sąvartų, vandenyje po nuka­rusiomis šakomis, tarp žolių lysvių.

Šapalai neršia porcijomis nuo balandžio iki birželio, dažniausiai gegužės mėnesį, ant akmenų bei povandeninių augalų pa­dėdami iki 100 tūkstančių ikrelių. Pirmą kartą neršia sulaukę 4 – 5 metų ir pasie­kę 20 centimetrų ilgio.

Maži šapalai minta kirmėlėmis, auga­lais, žuvų ikrais, o augdami tampa žymiai godesni. Ištisą dieną ieškodami maisto, medžioja vabzdžius, ypač karkvabalius, varlytes, žuvytes. Užauga iki 60 centimet­rų ilgio ir 4 kilogramų svorio.

Šapalai museline meškere gaudomi nuo pavasario iki rudens.

Kartais galima pastebėti ir gana dide­lius šapalų būrius, ramiai tūnančius prie dugno ar lėtai plaukiojančius po visą plo­tą: tėkmės viduryje, vingiuose, prieš til­tų atramas ar žemiau jų, taip pat vandens sūkurių nešamus. Kai šapalai pamato ką nors plaukiant, priartėja, gerai apžiūri ir dažnai pasitraukia. Masalą noriai grie­bia, jeigu vienu metu grobį kėsinasi čiup­ti keliese; laimi vikresnis. Todėl nėra prasmės masalą siūlyti atskiriems lūku­riuojantiems šapalams.

Šapalus smagu museliauti, kai jie van­dens paviršiuje burbsi, nes tada masalus griebia ilgai nesvarstydami. Jie greitai keičia vietą, todėl burbsėjimas būna nere­guliarus, ratilus galima pamatyti tai vie­noje, tai kitoje vieloje, muselę reikia sviesti, ilgai nelaukiant, bet taip, kad ne­būtų pastebėtas pavadėlis.

Tinkamiausias būdas šapalams gaudy­ti — šlapia muselė. Geros ir stambesnės margos muselės (5 – 8 nr.), o labai dide­liems šapalams galima siūlyti ir blizgučių — muselių derinius, srovines museles. Burbsėjimo metu juos galima gaudyti ir sausomis muselėmis. Netoli nuo kranto po nukarusiomis šakomis vandenvje lūku­riuojančius ar medžiojančius šapalus taip pat pravartu gaudyti baksnojimu. Galima tikėtis sėkmės žvejojant su karkvabaliais ar žiogais, spirite užkonservuotais vabz­džiais, ypač kai jie (taip pat ir dirbtinės muselės) tupdomi tarp retų žolių. Pasitaiko, kad šapalai čiumpa upėtakiams ar kiršliams gaudyti skirtas museles.

Kabliukas paprastai gerai įstringa į mėsingas šapalo žiotis, todėl dažniausiai pavyksta įveikti šią stipriai, bet palygin­ti neligai besipriešinančią žuvį.

Alfonsas Kasulaitis

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Sartai

Sartų ežeras tyvuliuoja Dusetų draustinyje, kurio ašis kaip tik ir sutampa su

Sterkų apetitas

Sterkų žūklė – viena įdomiausių, tačiau jai reikia kruopš­čiai pasirengti. Sterkų žūklei

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine,

Kai kliūva už dugno

Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėk­minga, jei ne viena bėda:
Pakilti į Viršų