Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Šamų kilmė ir paplitimas

in Žuvys

Šamai pagal kilmę yra Kaspi­jos ir Juodosios jūrų baseinų plėšriosios gėlavandenės žuvys, savo ..tėvynėje“ archeologų aptinkama jau kainozojaus (naujosios) eros trečiojo periodo žemės kloduose, susiformavusiuose upių kloniuo­se prieš keletą milijonų metų. Manoma, kad į Baltijos jūros baseiną ši žuvis at­keliavo buvusia senovės upių sistema ancilio laikotarpiu, tai yra prieš 7,5-6 tūks­tančius metų iki mūsų eros, kai atsitrau­kus iš Europos paskutiniajam ledynui, da­bartinėje Baltijos jūros teritorijoje atsira­do gėlavandeniai ežerai. Toliausiai į šiau­rę šamai buvo paplitę Baltijos jūros litorino laikotarpiu (prieš 5-2 tūkstančius metų), kai visoje šiaurės vakarų Europoje buvo žymiai šiltesnis ir sausesnis klimatas, negu dabar. Pastaruoju metu paprastųjų šamų tebėra gausiausia jų „tėvynėje“, o šiek tiek išliko beveik visuose didesniuose Europos lygumų gėlo vandens baseinuose į šiaurės rytus nuo Reino upės. Tačiau, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, jų da­bar nebėra Norvegijoje, šiaurinėje Švedi­joje, vidurinėje Suomijoje ir Šiaurės ledjūrio vandenyse. Per kelerius paskutiniuo­sius dešimtmečius atlikti archeologiniai tyrimai rodo, kad šamų paplitimo arealas (ribos) šiaurėje gana sparčiai mažėja. Pa­vyzdžiui iš rastų skeleto likučių žmonių gyvenvietėse nustatyta, kad neolito laikais, tai yra apytikriai prieš penkis tūkstančius metu šamai buvo paplitę net Baltosios jū­ros baseine. Neolito laikų žmonės, prieš 3—4 tūkstančius metų iki mūsų eros gyve­nę prie Ladogos ežero ir jo didesnių upių, šamų sužvejodavo gana daug. Taip pat iš­tirta, kad to meto laimikiuose paprastai vy­raudavo stambūs pakartotinai neršę repro­duktoriai. Per šį šimtmetį šamai Ladogos ir Pskovo ežerų baseinuose dėl intensyvios žvejybos tapo labai retomis žuvimis. Da­nijoje paskutinieji trys šamai (39, 30 ir 18 kg svorio) buvo sugauti 1797—1799 me­tais vieninteliame Šorio ežere. Pastebimai sumažėjo šamų populiacijos gausumas taip pat Baltarusijos ir visų Pabaltijo kraštų van­denyse.

Daugiausia šamų Lietuvoje pokario me­tais (oficialios statistikos duomenimis) su­gauta Nemuno žemupyje (1905 — 1972 me­tų laikotarpio vidurkis sudaręs 2,4 centne­rio per metus, o rekordinis laimikis, užre­gistruotas 1967 metais, siekė 8 centnerių) ir Kuršių mariose (čia laimikiai neviršijo dviejų centnerių). Nedaug šių žuvų aptin­kama Kauno mariose, Neries, Šventosios, Žeimenos upių baseinuose ir kai kuriuose didesniuose pietryčių Lietu­vos ežeruose.

Šamai subręsta ir pirmą kartą neršia ket­virtaisiais—penktaisiais gyvenimo metais, neršia gegužės pabaigoje — birželio mėnesi vandenų parkaščiuose, kur daug minkštos povandeninės augalijos. Literatū­riniais duomenimis, šamai minta įvairiomis žuvimis, vėžiais, moliuskais, varlėmis, ir palyginus su kitų rūšių žuvimis, auga gana sparčiai. Pavyzdžiui, dvidešimtmečiai šamai mūsų respublikoje užauga iki vieno metro ilgio ir 6—8 kilogramų svorio.

Apie šamų gyvenimo trukmę ir jų dydį dažnai galima išgirsti įvairiausių prasimanymų. Ištyrus daug šių žuvų skeletų, palai­dotų prieš šimtus tūkstančių metų Dono upės klonyje, paaiškėjo, kad tuo metu fak­tinis seniausių šamų amžius neviršijo 34 metų. Naudojantis specialia tyrimų metodi­ka, nustatyta, kad šamų amžiaus riba yra 47 metai. Įžymus ichtiologas G. Nikolskis nurodo, kad kai kurie šamai gali užaugti iki 5 metrų ilgio ir 300 kilogramų svorio. Ichtiologas J. Maniukas nurodo, kad di­džiausias šamas (78 kilogramų svorio) Lie­tuvoje buvo sugautas 1938 metų rudenį Nemune, prie Smalininkų. Mūsų pačių už­registruotą ir ištirtą didžiausią šamą — 180 centimetrų ilgio ir 34 kilogramų svo­rio.

Ištyrus skrandžius, paaiškėjo, kad ša­mai Nemuno avandeltoje pavasari minta kelių rūšių žuvimis: kuojomis, plakiais, ešeriais, pūgžliais, karšiais, žiobriais ir net savo jaunikliais. Rasta didžiausia kuoja šamo skrandyje buvo 25, plakis — 21, eše­rys — 22, karšis —23 ir žiobris — 32 cen­timetrų ilgio. Daugiausia prarytų žuvų (tris pūgžlius, du karšius ir vieną plakį) rado­me metrinio ilgio patelės skrandyje. Žve­jai mėgėjai mums žinomą didžiausią šamą (12 kilogramų svorio) yra sugavę dugni­ne meškere 1960 metais rugpjūčio 14 die­ną Skirvytėje (čia kalbama tik apie Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje sugautus ša­mus — red. pastaba.)

Kazys gaigalas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žuvys

Šlakių slėptuvės

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes
Pakilti į Viršų