Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

crow 2397589 960 720 - Šaltis miške

Šaltis miške

in Gamtos stebėjimai

Didelis žiemos šaltis yra miško ir medžių priešas. Kaip žinome, juo toliau į šiaurę, juo sumedėjusi augmenija darosi mažesnė ir pa­galiau tam tikroje riboje miškas nebeauga visai. Pavyzdžiui, šiaurės pelkėse — tundrose auga vien keružiai beržai, kurie yra tiek aukšti, kiek tose vietose sniego prisninga. Lygiai taip pat aukštuose kal­nuose driekiasi kalnų pušis tiek aukštai, kiek sniegas tose vietose storai dengia žemę. Visa, kas kyšo virš sniego, aukštojoje šiaurėje arba aukštuosiuose kalnuose nuo šalčio nušąla.

Kokiu būdu vyksta medžio nušalimas? Ištirta, kad medžiai miršta ne betarpiai nuo šalčio, bet nuo šaltų vėjų džiovinančios veiklos. Medis miręs nuo šalčio yra miręs nuo išdžiūvimo! Mat, nors žiemą medis apsnūsta, bet vistik šiek tiek garina vandeni, kurį jam atneša labai lėtu tempu iš gilumoje nevisai sušalusių šaknų ir iš liemens. Labai šalti vėjai yra tuo pačiu ir patys sausiausieji ir turintieji labiausiai čiulpiančių medieną savybių. Aišku, kad to­kiose apystovose medis negali išgarinti reikiamą vandens kiekį ir nuo vandens trūkumo medis apmiršta, o vėliau ir išdžiūva.

Sniegas apsaugo jo pridengtas medžių dalis, todėl jos po juo išlieka gyvos. Dėl tos pačios priežasties gausu tundrose uogenojų: bruknių, mėlynių, spalgenų ir girtuoklių. Šaltose srityse būna tiek trumpa vasara, kad spygliuočiai medžiai nespėja subrendinti savo sėklas. Nepaisant to, vis tik tolimoje šiaurėje randame augančių eglių. Čia jos dauginasi šakų atlankomis. Tose srityse eglės būna kerotos, plačiai žeme savo šakas padriekusios. Tos šakos apauga su žeme susilietimo vietose samanomis ir išleidžia šaknis. Šakninga šaka toliau auga motininio medžio sultimis ir kartu savo šaknų penima. Aplink motininį medį išauga visa eilė dukterų šaknų, kurios, motinai mirus, auga savistoviai toliau, sudarydamos savo­tišką gojelį. Panašų eglės dauginimąsi galima pastebėti apie Jur­barką ir Tauragę.

Mūsų krašte šaltis nėra toks žiaurus ir todėl jo kenkimas mūsų miškams nėra toks didelis. Nepaisant kartais mus atlankančių iki 40°C sibiriškų šalčių, mūsų miškai neiššalo ir neiššals.

Vienas šalčio kenkimo būdas mūsų miškams yra daigų iškilnojimas. Tas atsitinka iš rudens ir pavasarį, kada sniego nepridengta žemė sušąla, tai vėl atšyla. Užšaldamas vanduo plečiasi ir todėl ledas lengvai susprogdina butelį su vandeniu, jei tokį šalčiui esant palik­sime lauke. Dėl tų pačių priežasčių iškeliami iš žemės daigai. Drėgna žemė užšaldama plečiasi — pučiasi, iššalęs į paviršiaus žemės plutelę daigelis kartu su ja pakyla į viršų. Kai vėl pluta atšyla — ji nusėda, bet iškeltas daigelis atgal į savo vietą nesulenda. Taip kelis ar keliolika kartų iš eilės šalčio pakilnota pluta visiškai iškelia dai­gus ant žemės paviršiaus.

Mūsų miškuose, kur gretimai yra didesni upių ar upelių slėniai, mūsų lapuotus medžius ištinka taip vadinamas žiemospirgis. Kodėl tas ištinka žemesnėse vietose? Tas atsitinka todėl, kad tose vietose ilgiausiai stovi stipriausias šaltis. Mat, šalčiausias oras yra kartu ir sunkiausias. Svorio veikiamas toks šaltas oras nuteka į klonius ir ilgiausiai ten palieka. Labiausiai nuo šalčio nukenčia pas mus ąžuolai ir skirpstai. Pavyzdžiui, Kėdainių dvaro parke beveik 80% visų skirpstų yra žiemospirgiuoti. Šalčio šaldomas medis susitrau­kia kiek gali iš paviršiaus, tuo tarpu šerdies dalis susitraukia mažiau, pasidaro medžio paviršiuje didelis tempimas ir medis, kartais garsiai šaudamas — suplyšta. Plyšiai pasirodo storiausioje medžio vietoje — kamblyje, kur tas tempimas būna didžiausias. Kartą medis žiemospirgio būna pažeistas, medžio brazdas stengiasi toje vietoje žaizdą pagydyti ir pagamina ties ja storus balanos sluogsnius. Tas sluogsnis būna kaip tik sultingas ir vandeningas ir palyginamai silpnas, kad atsispirtų naujam tempimui, tad jis greit vėl įtrūksta. Kasmet gydo medis savo žiemospirgį ir vėl jj stipresnis šaltis iš naujo pažeidžia. Tokiu būdu susidaro charakteringos kamblio žiemospirgio išaugos. Labiausiai žiemospirgis pažeidžia arti aikščių arba palaukėse stovinčius medžius.

R. K.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

6843938495 64dc7bb299 z 480x384 - Kaip žiemoja vabzdžiai

Kaip žiemoja vabzdžiai

Atėjo žiema … Ji trim savo veiksniais gresia gyvių gyvybei. Pirmas veiksnys
dscn2124 480x384 - Naktis balose

Naktis balose

Iš pat ryto graži diena. Vėjelio visiškai nėra, aplinkui viskas ramu. Tik
Pakilti į Viršų