Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Riugeno saloje

in Objektai svetur

Baltijos ošimas, sniego baltumo krei­diniai šlaitai ir statūs krantai — tai vaizdas, kuris išlieka atmintyje vi­siems, atvykstantiems į didžiausią Vokietijoje Riugeno salą. O joje kasmet ap­silanko apie 750 tūkstančių poilsiautojų ir 2,5 milijono turistų. Pustrečio kilo­metro ilgio dirbtiniu pylimu sala jun­giasi su Stralzundo miestu, iš kurio ge­ležinkelis ir plentas veda į didžiausią salos miestą — Zasnico uostą. Į Zasnico uostą ne tik atplaukia jūros laivai; iš čia nuolat kursuoja keltai, pervežan­tys traukinius ir automobilius į Šve­diją ir atgal.

Prover Viko įlankos gilumoje, netoli kelto prieplaukos, yra vieninteliai Eu­ropoje titnaginiai laukai, kurie sau­gomi kaip gamtos paminklas. Jie tę­siasi daug kilometrų, kur ne kur pra­sikalusios pušelės, kadagiai ir viržiai. Spėjama, kad titnagynai susidarė vė­jui pustant kreidos klodus, būdingus Riugeno salai. Vanduo išplovė lengvai tirpstančią kreidą, o joje esantis sun­kus titnagas liko. Šiuose laukuose ran­dama daug suakmenėjusių Jūros ežių, austrių ir kitų jūros gyvūnų.

Čia yra ir patys didžiausi Europoje kreidos telkiniai. Kreida kasama atvi­ru būdu ir yra labai aukštos kokybės.

Aišku, statūs salos krantai, vadina­mieji Stubenkamera, saugomi kaip uni­kalus gamtos paminklas.

Saugoma ir rytinė salos dalis (Jasmundo sritis). Jasmundo draustinis — vienas žymiausių ir didžiausių Vokietijoje.

Savotiškas gamtos kūrinys Karaliaus kėdė — 119 metrų virš jūros lygio esanti klintinė uola.

Gražiausia Riugeno salos dalis yra nuo Karaliaus kėdės iki Kap Arkonos — pačio šiaurinio Vokietijos taško, kur yra išlikęs senos slavų pilies bokštas ir apsauginis pylimas, ant kurio stovi meteorologiniai įrenginiai ir atvira aikštelė. Šioje aikštelėje natūraliomis sąlygomis tikrinamas Vokietijoje gamina­mų įvairių statybinių medžiagų ir da­žų atsparumas krituliams, saulei ir temperatūros svyravimams.

Nuo stataus kranto, toli apačioje, ma­tyti žalsvos spalvos jūros dugnas ir lentelės su įspėja­maisiais užrašais apie griūčių pavo­jų. Šioje pakrantės dalyje vanduo kas­met atima daugiau kaip du metrus sausumos.

Turistai daug įdomaus gali pamatyti, persikėlę į netolimą Hidensės salą — gamtinį ir landšaftinį draustinį. Tai 18,6 kvadratinio kilometro sala be au­tomašinų ir palapinių aikštelių; susi­siekimo priemonės — dviratis, arklys arba nuosavos kojos, nors per visą salą nutiestas gelžbetoninių plokščių kelias. Pelkėtoje pietinėje šios salos dalyje yra ornitologinls draustinis, ir ten turistai iš viso neleidžiami.

O jei iš Stralzundo pasuksime į Rostoką, tai pakeliui bus Darso pusiasa­lis, kur ankstesnės valstiečių, žvejų ir jūreivių gyvenvietės jau praeito šimtmečio pradžioje peraugo į kurortinius mies­tus. Nuo kopų Prerovo kurorte galima pamatyti pusiasalio peizažo formų turtingumą —apaugusias pušynais smė­lėtas nerijas, pakrančių dambas, kopas, švendrynais apžėlusius krantus ir be­veik be išimties švendrais dengtus na­mus. Pusiasalyje esančiame Cingsto mieste veikia jūros observatorija, ku­rioje tiriamos jurų ir vandenynų me­teorologinės ir klimatinės sąlygos, jū­ros energetinis ciklas — energetinė cirkuliacija, srovės, bangos; jūros pa­viršiaus apšvietimas saulės spinduliais, energetinė apykaita tarp jūros ir at­mosferos pakrantės zonoje. Taip pat tiriamos jūros ekologinio apkrovimo ribos, kad nebūtų pažeista gamtinė pusiausvyra, o Baltijai tai labai svar­bu: į ją įteka per 200 upių, užterštų miestų atliekomis, ir gamyklų nutekamaisiais vandenimis.

Juozas Čivilis


Loading
Center map
Traffic
Bicycling
Transit

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Objektai svetur

Giliausieji ežerai

Prieš 25 milijonus metų Azijos žemyną perkirto gilus randas, kuriam buvo lemta

Didžiausieji ežerai

Didžiausias planetos ežeras — Kaspija — nuo seno jūra vadinamas. Kinams jis

Kaimas kalnuose

Bulgarai turi nepakartojamo grožio kal­nus, pavadintus moters vardu — Rodopus (bulgarai sako

Mėlynieji akmenys

Taip pavadintas valstybinis parkas šalia Sliveno — jaukaus miesto, tyliai prigludu­sio nuostabios
Pakilti į Viršų