Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Raktas Lietuvos gulbėms, žąsims ir antims pažinti

in Flora ir fauna

Šeimos: Gulbės (Cygnidae), — Žąsys (Anseridae), — Antys (Anatidae).

1 Snapo pamato apylinkės plikos (Plg. II).

A Ši plika vieta yra juoda. Seni paukščiai turi snapo pamate gumbelį. (Plg. A’).

Gulbė nebylė. Cygnus olor (Gm.). Kūno ilgis apie 145 cm., sparnų tarpugalis apie 205 cm., senas paukštis visai baltas, snapas raudonas, jo pamate prie kaktos juodas gumbelis; plika oda aplink snapo pamatą juoda, kojos juodos. Jauni paukščiai pilkšvi, juosvu snapu, pilkomis kojomis. Šios gulbės laiko kaklą sulenktą, pavidalu raidės S; tuo jos skiriasi nuo gulbės giesmininkės. Gy­vena dideliuose vandenyse Skandinavijoj, Rusijos šiaurėje iki Lietuvos ir Rytprūsių. Pas mus ret­karčiais peri; traukimo metu dažnai pasitaiko.

Gulbė nebylė (Cygnus olor)

A’. Ši plika vieta yra geltonos arba mėsinės spalvos. Snapo pamate nėra gumbelio.

a) Snapo viršūnė juoda, bet tas juodumas eina į užpakalį netoliau, kaip iki šnervių užpakalinio krašto. (Plg. a’)

Gulbė giesmininkė. Cygnus cygnus (L) (musicus). Kūno ilgis apie 150 cm., sparnų tar­pugalis 226 cm. Senas paukštis visai baltas, snapo galas juodas, plika vieta aplink snapo pamatą geltona, kojos juodos. Jauni paukščiai būva švie­siai pilki arba balsvi, plika oda aplink snapo pamatą mėsinės spalvos kaklą ištiestą: tuo skiriasi nuo gulbės nebylės. Gyvena Rusijos ir Skandinavijos šiaurėje, Š. Sibire, Naujoje Žemėje. Žiemą pasitraukia į pietus ir tuomet aplanko ir mūsų kraštą.

Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus)

a’) Snapo viršūnė juoda ir tas juodumas užeina toli už šnervių užpakalinio krašto.

Mažoji gulbė. Cygnus columbianus. Kūno ilgis apie 115 cm., sparnų tarpugalis 190 cm. Žymiai mažesnė už gulbę giesmininkę, bet šiaip į ją panaši; gyvena ten pat. Lietuvoje retkarčiais pasitaiko traukimo metu.

Mažoji gulbė (Cygnus columbianus)

II Snapo pamato apylinkės apaugusios plunksnomis.

A Užpakalinis pirštas neturi plėvėtos skiaute­lės. Išorinis pirštas trum­pesnis negu vidurinis. (Plg. A’),

a) Snapo nagas toks arba beveik toks platus, kaip ir snapo galas. (Plg. a’),

b) Kojos raudonos arba geltonos. (Plg- b’).

c) Visa viršutinė snapo pusė (kartais tik išskyrus snapo nagą arba juo­dąjį bruoželį snapo krašte) raudona, geltona arba gelsvai žalia. (Plg. c’),

d) Suglaustas sparnas neturi 33 cm. ilgio; snapas, matuojamas nuo kaktos pirmųjų plunksnų iki vir­šūnės, turi daugiausia 35 mm. ilgio. (Plg. d’).

Trumpasnapė žąsis. Anser erythropus L. Ilgis apie 54 cm., sparnų tarpugalis apie 107 cm. Naminės anties didumo. Snapas mažas, šviesiai oranžinis, su balsvu nagu, kojos oranži­nės. Viršus pilkas. Seni paukščiai turi kaktoje baltą dėmę, snapo pamatą apimančią, ir juodas dėmes pilkoje krutinėję. Jaunų paukščių snapas būva pilkšvas, paskui gelsvas. Gyvena tolimoje šiaurėje, traukdama aplanko mūsų kraštą.

Trumpasnapė žąsis (Anser erythropus)

d’) Suglaustas sparnas turi ne ma­žiau kaip 38 cm. ilgio; snapas turi daugiau kaip 35 mm. ilgio,

e) Snapas, matuojamas nuo kak­tos pirmųjų plunksnų iki vir­šūnės, turi mažiausia 60 mm. ilgio. (Plg. e’).

Pilkoji žąsis. Anser anser L. (ferus, cinereus). Kūno ilgis; patino apie 83, patelės 71 cm.; sparnų tarpugalis — patino 157, patelės 138 cm. Naminės žąsies didumo. Snapas oranžinės spal­vos be juodo; kojos šviesiai mėsinės spalvos. Viršutinė kūno dalis pilka (šviesių pelenų spalvos). Senų paukščių pilka krūtinė, juodomis dėmėmis išmarginta. Sparnų galai nesiekia uodegos galo. Gyvena vidurinėje ir šiaurinėje Europoje. Seniau perėdavo Lietuvoje, ir galimas dalykas, kad ir dabar retkarčiais peri. Yra tai naminės žąsies protėvis.

Pilkoji žąsis (Anser anser)

e’) Snapas, taip pat matuojamas, turi ne daugiau kaip 50 mm.

Baltakaktė žąsis. Anser albifrons (Scop.). Kūno ilgis apie 63 cm., sparnų tarpugalis 112 cm. Didelės naminės anties didumo. Snapas šviesiai oranžinės spalvos, be taškų, su balsvu nagu; ko­jos oranžinės geltonos, sparno pryšakinis kraš­tas pelenų spalvos, galva, kaklas ir visa viršutinė kūno dalis pilka. Seni paukščiai turi kaktoje baltą dėmę, snapo pamatą apkabinančią, ir juodas dė­mes krūtinėje. Jaunikliai neturi nei baltos kaktos, nei juodų dėmių krūtinėje, ir jų krūtinė esti vie­nodai pilka. Sparnų galai siekia uodegos galą. Gyvena šiaurės Sibire ir Grenlandijoje, traukimo metu apsilanko ir pas mus.

Baltakaktė žąsis (Anser albifrons)

c’) Viršutinė snapo pusė geltona su juodu.

Želmeninė žąsis. Anser fabalis (segetum) Lath. Ilgis apie 70 cm., sparnų tarpugalis 160 cm. Šiek tiek už namines žąsis mažesnė. Snapas juo­das, su skersine geltona juostele, kojos geltonos. Sparno pryšakinis kraštas ir sparnų apatinės den­giamosios plunksnos pilkos pelenų spalvos. Vir­šutinė kūno dalis pilkai durpinės spalvos. Sparnų galai išsikiša už uodegos galo. Gyvena Rusijos šiaurėje ir Laplandijoje, pro Lietuvą traukia jų daugybė rudenį ir pavasarį. Yra tai paprasčiausia pas mus rūšis.

    Želmeninė žąsis (Anser fabalis)

b’) Kojos juosvos arba pilkos.

c) Kaklas didesne savo dalimi rudas. (Plg. c’).

Rudkaklė berniklė. Branta ruficollis (Tali). Kūno ilgis apie 50 cm., sparnų tarpugalis 122cm.; naminio gaigalo didumo. Pakaušis, sprandas, nu­gara, krūtinė ir uodega juodi; kaklas iš pryšakio ir pagurklis ryškiai rudi, pilvas baltas. Gyvena šiaurės Sibire, retkarčiais užklysta Lietuvon.

Rudkaklė berniklė (Branta ruficollis)

c’) Kaklas didesne savo dalimi juodas arba tamsiai pilkas (šiferio spalvos).

d) Visa galva juoda arba tamsiai pilka. (Plg. d’).

Paprastoji berniklė. Branta bernicla (L.). Kūno ilgis 55 cm., sparnų tarpugalis 112 cm.; naminio gaigalo didumo. Visa galva, kaklas ir uodega juodi, uodegos viršutinės ir apatinės den­giamosios plunksnos baltos; šiaip visas kūnas pilkas, nugara tamsesnė. Senų paukščių kaklo šonuose dvi baltos dėmės. Kojos ir snapas juodi. Peri tolimoje šiaurėje, bet traukimo metu jų būriai matomi ir Lietuvoje, ypač išilgai Nemuno vagos.

Paprastoji berniklė (Branta bernicla)

d’) Kakta, skruostai ir gerklė balti.

Baltaskruostė berniklė. Branta leucopsis (Bchst ). Ilgis 62 cm., sparnų tarpugalis apie 123 cm.; naminio gaigalo didumo. Snapas ir kojos juodos, kakta ir visas veidas baltas, pa­kaušis, visas kaklas, pagurklis ir uodega juodi, krūtinė ir pilvas balti. Peri tolimuose šiaurės kraštuose, bet traukimo metu aplanko ir Lietuvą.

Baltaskruostė berniklė (Branta leucopsis)

a’) Snapo nagas daug siauresnis negu sna­pas savo gale.

b) Snapas savo gale yra mažne du sykiu platesnis negu pamate; jo plotis gale apie 27 mm. (Plg. b’).

Šaukštasnapė antisAnas clypeata (L.). Kūno ilgis 48 cm., sparnų tarpugalis 78 cm. Sna­pas didelis, išplėstas savo gale, šaukšto pavidalo. Patinai pavasarį turi galvą juosvą, puikiu meta­liniu atspindžiu, pagurklį baltą, krūtinę ir pilvą rudą; sparnų dengiamosios plunksnos pilkai mė­lynos spalvos, ant pečių dvi baltos juostos, veid­rodėlis žalias, su baltu krašteliu iš pryšakio. Pa­telė ir jaunikliai palšai rudi, tamsiais plunksnų viduriais išmarginti, jų sparnų dengiamosios plunksnos melsvos, veidrodėlis neturi tokio žalio atspindžio kaip patinų. Gyvena Europoj, Azijoj, Amerikoje. Pas mus peri, bet pasitaiko nelabai apsčiai.

Šaukštasnapė antis (Anas clypeata)

b’) Snapas savo gale yra bemaž to pa­ties platumo arba nežymiai platesnis kaip savo pamate.

c) Sparnas turi ne mažiau kaip 30cm. ilgio, uodega balta, juodu galu, sna­pas raudonas. (Plg. c’).

Urvinė žąsis. Tadorna tadorna (L.). Kūno ilgis 60 cm., sparnų tarpugalis 110 cm. Naminės anties didumo. Senų paukščių kojos ir snapas raudoni, patinas turi snapo pamate prie kaktos aukštą gumbelį. Vyrauja balta spalva. Galva, kaklas ir pečiai juodi, žaliu metaliniu atspindžiu; skersai kūno pirmagalį eina skersinė ruda juosta. Plasnojamosios plunksnos juosvos; yra didelis žalias veidrodėlis. Uodega balta su juodu galu. Kitos kūno dalys baltos. Jaunikliai labai skiriasi nuo senių: visas kūnas neaiškiai rusvai pilkas, kojos ir snapas pilki, rausvu atspalviu, bet jau yra veidrodėlis sparnuose. Gyvena Europos jūrų pakraščiuose šiaurėn iki 70°, taip pat Azijoj ir Šiaurinėj Afrikoje. Gana apsčiai peri Estijos pa­jūry. Pas mus retkarčiais pasitaiko.

Urvinė žąsis (Tadorna tadorna)

c’) Sparnas turi mažiau negu 30 cm. ilgio, uodega nėra balta su juodu galu, snapas ne raudonas,

d) Sparnas daugiau kaip 22½ cm. ilgio. (Plg. d’),

e) Snapas savo galiniame trečdaly turi mažiausia 19 mm. pločio. Kojos oranžinės. (Plg. e’),

f) Sparno veidrodėlis mėlynas, pryšaky ir užpakaly aprėžtas juodomis ir baltomis juoste­lėmis. (Plg. f’).

Didžioji antisAnas platyrhynchos L. Kūno ilgis apie 50 cm., sparnų tarpugalis apie 91 cm.; pa­tinai žymiai didesni, negu patelės. Patinas žiemą ir pavasarį turi žalsvą snapą, oranžines kojas, žalią galvą su metaliniu atspindžiu, mėlyną veidrodėlį, baltą juostelę skersai kaklą, tamsiai rudą pagurklį ir krūtinę, šviesiai pilką pilvą, išraižytą ploniausiais tamsiais skersiniais ruoželiais; nugara rusva, užpakaly juoda, pauodegys ir antuodegis juodi, antuodegy kelios aukštyn užriestos plunks­nos. Patelių ir jauniklių veidrodėliai tokie patys, bet snapas gelsvas arba juosvas, o visas kūnas rusvai pilkas su tamsiais plunksnų viduriais. Gy­vena Europoje, Azijoje, Š. Afrikoje ir Š. Ame­rikoje. Yra tai naminės anties protėvis. Pas mus paprasčiausia ančių rūšis; žiemą pasitraukia į pietus, bet dalis žiemoja neužšąlančiuose van­denyse.

Didžioji antis (Anas platyrhynchos)

f) Sparno veidrodėlis juodas, užpakaly balta juostele ap­rėžtas.

Pilkoji antis. Anas strepera L. Kūno ilgis 50 cm., sparnų tarpugalis 83 cm.; kiek mažesnė už didžiąją antį. Patinai pavasario rūbais turi pilkai rusvą galvą, išmargintą smulkiais juosvais skersiniais taškeliais ir bruoželiais, pagurklis ir kūno šonai išmarginti skersiniais juodais ruože­liais šviesiame dugne, nugara durpinės spalvos, palšais skersiniais ruoželiais; prieš veidrodėlį ryš­kiai rudas plotas, veidrodėlis juodas, užpakaly jo baltas plotas. Patinai rudens rūbais, patelės ir jaunikliai panašūs į didžiąją antį, bet skiriasi nuo jos savo veidrodėliais, kurie esti tokie patys, kaip patino. Gyvena Europoje, Azijoj ir Š. Amerikoje. Lietuvoje labai retai pasitaiko.

Pilkoji antis (Anas strepera)

e’) Snapas savo galiniame treč­daly turi ne daugiau kaip 18 mm. pločio. Jeigu yra veidro­dėlis, tai jis esti žalias; kojos juodos arba pilkos,

f) Snapo ilgis tiesia linija nuo pirmųjų kaktos plunksnelių iki viršūnės 29 — 35 mm.; snapo nagas 5—6 mm. plo­čio; uodegoje 14 vairuojamų plunksnų. (Plg. f).

Antis cyplė, capas. Anas penelope L. Kūno ilgis apie 50 cm., sparnų tarpugalis 87 cm.; patinas pavasarį atrodo taip: galva ir kaklas rudi, viršugalvis baltas, pagurklis palšai rudas, viršu­tinė kūno dalis ir šonai skersai plonais skersi­niais dryželiais baltame dugne; sparno veidrodė­lis žalias, iš pryšakio baltas, sparnų dengiamo­sios plunksnos ir pilvas balti. Patelės galva išmar­ginta juodais taškeliais, pagurklis ir šonai rusvi arba rudai pilki, viršutinė kūno dalis pilkai dur­pinė su šviesiais plunksnų kraštais, veidrodėlis mažai tespindįs. Patinas vasarą neturi balto vir­šugalvio ir visa galva išmarginta juodais taške­liais, taip pat visa viršutinė kūno dalis ir šonai kaip patelės. Jaunikliai panašūs į pateles, bet visos spalvos dar pilkesnės; jų krūtinė ir pilvas balti. Peri Europos ir Azijos šiaurės kraštuose, taip pat ir Aliaskoje. Aplanko mūsų kraštą rudenį ir pa­vasarį dideliais pulkais. Rudenį mėgsta laikytis plačiuose ežeruose, o pavasarį apsemtose pievose. Galimas dalykas, kad atskiros poros peri ir pas mus.

Antis cyplė (Anas penelope)

f) Snapo ilgis, tiesia linija ma­tuojamas, nuo pirmųjų kaktos plunksnelių iki viršūnės su­daro ne mažiau kaip 36 mm.; snapo nagas turi mažiau kaip 5 mm. pločio; uodegoje 16 vairuojamų plunksnų.

Smailauodegė antis. Anas acuta L. Patino ilgis 68 cm., sparnų tarpugalis 90 cm.; patelės ilgis 54 cm., sparnų tarpugalis 85 cm. Ši rūšis turi ilgą laibą kūną, labai ilgą kaklą ir ilgą smailą uodegą. Patinas pavasarį yra šių spalvų: snapas per vidurį juodas, šonais mėlynas, kojos pilkos, galva ir užpakalinė kaklo dalis kavinės spalvos, kaklas iš pryšakio, pagurklis, krūtinė ir pilvas grynai balti. Pečiai ir kūno šonai šviesiame dugne išmarginti plonais skersiniais juodais bruoželiais, nuo pečių auga gražios ilgos ir smailos, vidury juodos baltais kraštais plunksnos. Sparnų dengiamosios plunksnos pilkos; veidrodėlis neryškus, žalsvas, su violetiniu atspalviu. Patelė iš viršaus panaši į didžiąją antį, bet bendrai palšesnė (t. y. neturi rudų spalvų), jos apačia daug šviesesnė, be rudo atspalvio; veidrodėlis neryškus, mažai teblizgąs. Patinai vasarą panašūs į pateles, bet jų sparnai esti bemaž tokie pat kaip pavasarį, ir tuo jie žymiai skiriasi nuo patelių. Bendrai šią ančių rūšį bet kokiais rūbais nesunku yra atskirti nuo kitų ančių iš jų ilgo laibo kaklo, laibo kūno ir smailesnės ir ilgesnės uodegos. Peri Europos, Azijos ir Amerikos šiaurėje; mūsų kraštą aplanko gana gausiai kiekviena pavasarį ir rudenį. Yra davinių, kad retkarčiais peri ir pas mus.

Smailauodegė antis (Anas acuta)

d’) Sparnas neturi 22½ cm. ilgio,

e) Didžiųjų plasnojamųjų plunks­nų stiebai, iš viršaus žiūrimi, yra grynai balti. (Plg. e’).

Drvžgalvė kryklė. Anas querquedula L. Kūno ilgis 40 cm., sparnų tarpugalis 61 cm., naminio karvelio didumo. Patino pavasario rūbų viršugalvis tamsiai durpinis, su baltais išilginiais dryželiais ant kaktos; galvos šonais per akis eina iki kaklo pradžios dvi baltos juostelės, skruostai ir kaklo pryšakinė dalis bronzinė, visa baltais pailgais taškeliais išmarginta; krūtinė palša, sker­siniais juosvais dryželiais, pilvas baltas, pauode­gys pribarstytas smulkių taškelių ir dryželių, kū­no šonais skersiniai ryškūs juodi dryželiai, nu­gara durpinė, šviesiais plunksnų kraštais, sparnų dengiamosios plunksnos melsvos, nuo pečių eina keletas gražių smailų ilgų plunksnų baltais viduriais, tamsiais kraštais. Veidrodėlis žalias, neryškus, aprėžtas iš pryšakio ir iš užpakalio baltomis juostelėmis. Patelė iš viršaus savo spalva labai primena didžiąją antį, apačioje gi daug šviesesnė, gerklėje ir pilve net visai balta; veidrodėlis vos tik žymus ir, kaip ir patino, iš pryšakio ir užpakalio baltomis juostelėmis ap­rėžtas. Jaunikliai panašūs į pateles, bet daug tamsesni. Peri Europoje ir Azijoje; pas mus viena paprasčiausių rūšių.

Drvžgalvė kryklė (Anas querquedula)

e’) Didžiųjų plasnojamųjų plunksnų stiebai, iš viršaus žiūrimi, yra tamsūs (juosvi arba durpinės spalvos).

Rudgalvė kryklė. Anas crecca L. Kūno ilgis 35 cm., sparnų tarpugalis 59 cm. Už na­minį karvelį mažesnė. Patinas pavasario rūbais atrodo taip: galva ir kaklo pryšakinė dalis rudi, per akis į užpakalį galvos šonais eina plačios tamsiai žalios juostos su metaliniu atspindžiu, kaklo užpakalinėje daly susidaro lyg karčiai iš ilgesnių plunksnų; šie karčiai prie pakaušio rudi, o žemai juodi, ryškiu vioietiniu atspindžiu; visa nugara išrašyta skersiniais juodais ir baltais dryželiais, ant pečių abiem šonais pailga balta ir juoda dėmė, sparnai pilki, veidrodėlis puikios žalios spalvos, aukso atspindžiu; jis yra aprėžtas iš pryšakio balta, iš užpakalio juoda juostele; pauodegys juodas. Patelė savo spalva panaši į didžiosios anties patelę, bet palšesnė, apačia švie­sesnė, krūtinė ir pilvas bemaž balti, veidrodėlis kaip patino. Jaunikliai panašūs į patelę, bet tam­sesni. Nekalbant apie pavasario rūbus, abi kryklių rūšys labai nesunku atskirti iš didžiųjų plas­nojamųjų plunksnų stiebo spalvos, kuri dryžgalvės kryklės esti balta, o rudgalvės juosva ar durpinė. Gyvena Europoje ir Azijoje, pas mus visur pasitaiko.

Rudgalvė kryklė (Anas crecca)

A’. Užpakalinis pirštas turi plačią plėvėtą skiau­telę. Išorinis pirštas to pa­ties ilgio kaip ir vidurinis,

a) Skruostų apsiplunksnojimas užima žy­mią dalį snapo pamato, užeidamas net iki šnervių. Toks pat išsikišęs plunksnotas kampas susidaro ir kaktoje.

GagaSomateria mollissima (L.). Patino kūno ilgis 60 cm., sparnų tarpugalis 106 cm., patelės ilgis 51 cm., sparnų tarpugalis 95 cm. Patinas yra didelės naminės anties didumo, pa­telė mažesnė. Patino viršus pavasarį yra baltas, kaklas šviesiai rausvas, toliau apačia juoda; vir­šugalvis juodas, mėlynu atspindžiu, pakaušis švie­siai žalias (pelėsių spalvos), plasnojamosios plunksnos juodos, veidrodėlio nėra. Žiemos me­tu patino galva, kaklas, pagurklis ir pečiai dur­pinės spalvos. Patelė visa rusva, juodais taške­liais ir skersiniais bruoželiais išmarginta. Jau­nikliai panašūs į patelę. Peri šiaurės Europos jūrių pakraščiuose ir salose iki Estijos. Žiemos metu užtinkamos visoj Baltijoj; labai retai už­klysta į vidurinius vandenis.

Gaga (Somateria mollissima)

a’) Skruostų ir kaktos apsiplunksnojimas prasideda paprastu būdu nuo snapo pamato.

b) Snapas platus; jo plotis ties pryšakiniu šnervių kampu yra lygus bent vienam trečdaliui jo ilgio (matuojant tiesia linija nuo kaktos pirmųjų plunksnų iki jo viršūnės). Viršutinė snapo pusė apkabina apatinę; ji yra iš vidaus aprūpinta skersinėmis ra­ginėmis plokštelėmis. (Plg. b’).

c) Snapo galo nagas turi ne mažiau kaip 12 mm. pločio; plunksnose vyrauja juoda arba durpinė spalva. (Plg. c’).

d) Sparnuose yra didelis baltas veid­rodėlis. (Plg. d’).

Nuodegulė. Melanitta fusca (L.). Kūno ilgis 55 cm., sparnų tarpugalis 96 cm. Naminės anties didumo. Senas patinas visas juodas, baltu plačiu veidrodėliu sparnuose ir balta dėmele po akimis. Snapas didesne savo dalimi oranžinis geltonas, ant jo pamato virš šnervių aukštas juodas gumbelis. Kojos raudonos, plėvelės juodos. Patelė juosva su balsva dėme už akių ir šiaip, ypač apa­čioje, prasimuša pilka spalva. Jaunikliai panašūs į patelę. Peri Suomijoj, Skandinavijoj, Europos šiaurėje ir Azijos šiaurės vakaruose. Žiemą, trauk­dama į pietus, aplanko retkarčiais Lietuvą.

Nuodegulė (Melanitta fusca)

d’) Balto veidrodėlio nėra.

Juodoji antisMelanitta nigra (L). Patinas visas juodas, jo snapas juodas su didele oranžine dėme. Snapo pamate virš šnervių gumbelis. Ko­jos juosvos. Patelė juosva su šviesesniais plunks­nų kraštais. Peri Europos ir Azijos šiaurėje. Lietuvon labai retai užklysta.

Juodoji antis (Melanitta nigra)

c’) Snapo nagas neturi 12 mm. pločio,

d) Snapas gale laibesnis; jo plotis, matuojamas per vieną centimetrą nuo viršūnės, yra mažesnis, negu jo plotis ties šnervių pryšakiniais kraštais. (Plg. d’),

e) Snapas, matuojamas tiesia li­nija nuo kaktos pirmųjų plunksnų iki jo viršūnės, turi ne mažiau kaip 4½ cm. ilgio. Jis yra raudonas arba rausvai durpinis. (Plg. e’)

Šalminė antisNetta rufina (Tali.). Kūno ilgis 55 cm., sparnų tarpugalis 90 cm. Patinas pavasarį turi šviesiai rudą galvą; viršugalvio plunks­nos yra keleto centimetrų ilgio ir sudaro ant galvos lyg aukštą šalmą. Krūtinė, pilvas ir pauodegys juodi, pilvo šonai balti, nugara ir sparnai rudai pilki, sparnuose dideli balsvi veidrodėliai. Snapas ryškiai raudonas, kojos raudonos su juo­domis plėvelėmis. Patelės visa viršutinė kūno dalis pilkai rusva, skruostai, krūtinė ir pilvas balsvi. Snapas ir kojos raudonai durpinės spal­vos. Jaunikliai panašūs į patelę. Peri Europos pietuose, Afrikos šiaurėje ir Vidurinėje Azijoj. Retkarčiais užklysta Lietuvon.

Šalminė antis (Netta rufina)

e’) Snapas, matuojamas tiesia li­nija nuo kaktos pirmųjų plunk­snų iki viršūnės, turi ne daugiau kaip 3,5 cm. ilgio,

f) Yra baltas veidrodėlis ant sparnų. (Plg. f’).

Antis klykuolė. Bucephala clangula L. Kū­no ilgis 45 cm., sparnų tarpugalis 72 cm. Patino spalva pavasarį yra ši: snapas juodas, kojos gel­tonos, juodomis plėvelėmis, akys geltonos, galva juoda, puikiu žaliu metaliniu atspindžiu, skruos­tuose po akimis balta dėmė. Viršugalvyj iš ilgųjų plunksnų susidaro lyg aukštas šalmas ir per tai galva atrodo didesnė; nugara, antuodegis ir uodega juodi; juoduose sparnuose balti veidrodėliai, balta visa apačia ir balti pečiai. Patelės galva šokola­dinės spalvos, viršus pilkas, sparnai juosvi su baltais veidrodėliais. Snapo gale geltona dėmė, kojos negrynai geltonos. Patinai vasarą ir jaunikliai panašūs į pateles. Gyvena Europos ir Azijos šiaurėje, pavasarį ir rudenį gausiai aplanko Lie­tuvą.

Antis klykuolė (Bucephala clangula)

f’) Ant sparnų nėra baltų veid­rodėlių.

Ledinė antisClangula hyemalis (L.). Pa­tino kūno ilgis apie 57 cm. (skaitant dvi viduri­nes uodegos plunksnas, kurios esti daugiau kaip 20 cm. ilgio), patelės 38 cm. Sparnų tarpugalis apie 74 cm. Patino vyraujanti spalva balta ir durpinė. Vasarą patino galva, kaklas, krūtinė, sparnai, nugara, antuodegis ir vidurinės uodegos plunksnos durpinės spalvos, pečiai rudi. Skruos­tai balsvi, krūtinės apatinė dalis, pilvas, pauode­gys ir uodegos kraštutinės plunksnos baltos. Snapas juodas su skersine geltona juostele, ko­jos pilkos. Žiemą patino galva, kaklas gelsvai balti, pilku antspalviu; kaklo šonai durpinės spalvos, pečiai grynai balti. Patelės galva ir kaklas balti, pilkų plunksnų pribarstyti, apačia balta, nugara pilkai rusva. Jaunikliai turi viršu­galvį, nugarą, sparnus ir uodegą tamsiai pilkos spalvos kaklas ir krūtinė šviesiai pilki, pilvas baltas. Jaunų patinų pamažėli pabąla galva ir atsiranda balti pečiai, bet ilgoji uodega atsi­randa vėliau. Gyvena Šiaurės Ledynuoto van­denyno pakraščiuose. Žiemos metu gausiai ap­lanko mūsų pajūrį ir net pasirodo vidury krašto.

Ledinė antis (Clangula hyemalis)

d’) Snapas gale platus; jo plotis, matuojamas per 1 centimetrą nuo viršūnės, nėra mažesnis arba net didesnis, negu jo plotis ties šnervių pryšakiniais kraštais,

e) Ant sparnų yra platus baltas veidrodėlis. (Plg. e’),

f) Nugaroje, tamsiame dugne yra švelnus raštas, sudarytas iš vingiuotų skersinių žilų bruoželių, arba nugara yra balsva su tokiu pat juodu raštu. (Plg. f).

Žiloji antis. Aythya marila (L.). Kūno ilgis: patino 45, patelės 40 cm. Sparnų tarpugalis: patino 71, patelės 59 cm. Be minėtojo rašto nugaroje, ši rūšis pasižymi labai plačiu snapu švino spalvos; snapo plotis galiniame jo treč­daly yra žymiai didesnis negu pusė snapo ilgio (matuojant nuo pirmųjų kaktos plunksnų iki jo viršūnės). Patino galva, kaklas, krūtinė, uodega ir pauodegys pavasarį esti juodi; galva ir kaklas turi stiprų žalią ir raudoną metalinį atspindį; nugara ir sparnų dengiamosios plunksnos balsvos, su labai plonu raštu, iš skersinių juodų bruo­želių sudarytu. Veidrodėlis baltas. Patelės galva, kaklas, krūtinė ir šonai rudi, ausies srity balta dėmė, nugara plonais žilais skersiniais bruoželiais (lyg pelenais pabarstyta); aplink snapo pamatą (kaktoje ir skruostuose) balta juostelė, pil­vas baltas. Patinas vasarą panašus į patelę, bet žila spalva nugaroj ryškesnė ir spalvos tamses­nės. Jaunikliai turi šviesesnes spalvas ir žila spalva nugaroj mažai žymi. Gyvena Europos ir Azijos šiaurėje, pavasarį ir rudenį aplanko mūsų kraštą.

Žiloji antis (Aythya marila)

f) Nugara juoda arba durpinė, be žilo skersinio rašto (ne­kalbant apie šviesesnius plunksnų kraštelius), bet gali būti labai smulkūs švie­sūs taškeliai.

g) Galva ir kaklas juodi arba pilkai durpiniai, pakaušyj kuodukas, suda­rytas iš ilgesnių plunksnų. Jaunų paukščių tas kuodukas vos žymus, bet tuomet snapas savo plačiausioje vietoje yra platesnis negu pusė atstumo tarp kak­tos pirmųjų plunksnų ir snapo viršūnės. (Plg. g’).

Kuoduotoji antis. Aythya fuligula (L.). Kūno ilgis 42 cm., sparnų tarpugalis 70 cm. Pa­tinas pavasarį: snapas ir kojos melsvi, galva, kaklas, pagurklis, visas viršus ir pauodegys juodi; galva turi mėlyną ir raudoną metalinį atspindį; viršugalvy ilgas užpakaly kabąs kuodukas, apačia balta, veidrodėlis baltas. Patelės visos dalys, kurios patino esti juodos, yra pilkai durpinės spalvos su rusvais plunksnų kraštais, apačia balsva arba pilka, kuodukas trumpesnis, veidro­dėlis baltas. Kaktoje ir skruostuose aplink snapo pamatą balsvos plunksnelės. Jauni paukščiai pa­našūs į pateles, bet jų kuodukai vos tik žymūs; tuomet jie esti panašus į rudės jauniklius, nuo kurių tačiau galima juos atskirti iš platesnio snapo.

Kuoduotoji antis (Aythya fuligula)

g’) Galva ir kaklas rudi arba pilkai durpiniai, nėra kuo­duko. Snapas savo pla­čiausioje vietoje yra vos tik lygus arba siauresnis, negu pusė atstumo tarp kaktos pirmųjų plunksnų.

Antis rudė, arba baltaakė. Nyroca nyroca (Guld ). Kūno ilgis 38 cm., sparnų tarpugalis 64 cm. Dryžgalvės kryklės patino didumo. Pa­tinas mažai skiriasi nuo patelės; akys šviesios, bemaž baltos, galva, kaklas, pagurklis, iš dalies krūtinė ryškiai rudi, šonai rusvi, nugara, sparnai, ir uodega durpiniai, pilvas pryšaky baltas, užpakaly juosvas, pauodegys ir veidrodėlis baltas. Pa­telės spalvos mažiau ryškios. Jaunikliai rudų spalvų dar neturi, o vietoje jų yra tamsiai pilka spalva su rusvu atspalviu. Gyvena vidurinėj Europoj, vakarų Azijoj ir šiaurės Afrikoj. Pas mus peri, bet nelabai apsčiai ir ne visur.

Antis rudė, arba baltaakė (Nyroca nyroca)

e’) Balto veidrodėlio nėra.

Rudgalvė antisAythya perina (L.). Kū­no ilgis 45 cm., sparnų tarpugalis 79 cm. Pa­tino pavasario rūbuose galva ir kaklas ryškiai rudi, pagurklis ir pamatinė kaklo dalis ir antuodegis juosvi. Sparnai, nugara, šonai, krūtinė ir pilvas balsvame dugne išraižyti plonutėliais tan­kiais vingiuotais ruoželiais, nuo ko iš toli susi­daro pelenų spalvos įspūdis. Patelės galva, kak­las, pagurklis pilkai rusvi, šviesesniais plunksnų kraštais, nugara pilkai durpinės spalvos, kur-ne-kur pribarstyta tokių pat kaip patino vingiuotų ruoželių, antuodegis ir uodega — juosvi, krūtinė šviesi, rusvai pilka, tamsesnėmis dėmėmis išmar­ginta, pilvas tamsesnis. Patino vasaros rūbuose galvos ir kaklo rudumas tamsesnis, taip pat tam­sesnė visa nugara, krūtinė panaši į patelių. Jau­nikliai panašūs į pateles. Gyvena Europos ir Azijos šiaurėje. Pas mus dažnai peri.

Rudgalvė antis (Aythya perina)

b’) Snapas smailas; jo plotis ties pryšakiniu šnervių kampu yra mažesnis negu viena trečdalis jo ilgio (matuo­jant tiesia linija nuo kaktos pirmųjų plunksnelių iki jo viršūnės). Viršu­tinė snapo pusė neapkabina apatinės, nors ir yra šiek tiek už ją platesnė; išilgai savo kraštų ji turi eiles raginių dantukų.

c) Snapo ilgis matuojant tiesia linija nuo kaktos pirmųjų plunksnelių iki jo viršūnės 26—32 mm. Snapo ilgis 17—20 cm. Kojos ir snapas pilki. (Plg. c’).

Mažas dančiasnapis. Mergus albellus (L). Kūno ilgis 40 cm., sparnų tarpugalis 69 cm., di­dumu prilygsta dryžgalvės kryklės patinukui. Pa­tinas pavasarį nepaprastai gražus: jo vyraujanti spalva yra balta, būtent, galva, kaklas, krūtinė ir pil­vas yra balti; skruostuose juoda dėmė, apimanti ir akį, nuo akies eina juoda su žaliu atspindžiu juostelė, susijungdama simetriškai su kita tokia pat iš kitos pusės. Dvi skersinės juostelės kūno pirmagaly, nugaros vidurys, didelės plasnojamosios plunksnos, dvi išilginės juostos petyse yra juodi; veidrodėlis juodas, aprėžtas pryšaky ir užpakaly dviem baltom juostelėm; uodega ir jos dengiamosios plunksnos baltos: kūno šonai turi dailų raštą, sudarytą iš ploniausių skersinių juodų vingiuotų bruoželių. Patelės viršugalvis ir skruostai rudi, viršus juosvas, su pilkais plunksnų kraštais, gerklė balta, kūno šonai pilki, apačia balta, sparnuose baltas veidrodėlis su pilkomis dėmėmis. Jaunikliai panašūs į patelę. Gyvena Europos šiaurės rytuose ir Azijos šiaurėje. Mūsų kraštą aplanko traukimo metu, kartais net labai gausiai.

Mažas dančiasnapis (Mergus albellus)

c’) Snapo ilgis daugiau kaip 45 mm., sparno ilgis 22—30 cm.; snapas ir kojos raudonos.

d) Sparno veidrodėlis yra ištisai baltas arba vien tik nežymia tamsia juostele į dvi dalis pada­lytas. Kūno apačia geltona arba balta. Sparno ilgis daugiau kaip 24 cm. (Plg. d’.).

Didysis dančiasnapis. Merganser merganser (L.). Patinas pavasarį turi tamsiai žalią galvą su ilgu kuodu, iš ilgesnių plunksnų suda­rytu pakaušy, nugara juoda, antuodegis ir uode­ga pilki, didelės plasnojamosios plunksnos juos­vos, mažos plasnojamosios — baltos, krūtinė ir pilvas puikios geltonos spalvos su rausvu at­spalviu (deja, ši spalva iškamšose greit nyksta ir visa paukščio apačia pasidaro balta), pilvo šonai išmarginti plonais skersiniais juodais bruoželiais. Snapas ir kojos raudonos. Patelė kiek mažesnė, jos galva ruda, su tamsesniu kuodu, kūno viršutinė dalis pilka, skersai per mažąsias plasnojamąsias plunksnas eina nežymus juodas bruoželis, apačia kaip patino. Jaunikliai panašūs į patelę. Gyvena Europos ir Azijos šiaurėje, bet pavasarį ir rudenį aplanko ir Lietuvą ir net dažnai pas mus žiemoja, laikydamasis praperšose. Rodos, retkarčiais jis peri mūsų krašte.

Didysis dančiasnapis (Merganser merganser)

d’) Skersai per baltą sparno veidro­dėlį eina juoda juostelė apačia balta; sparnas turi mažiau negu 24 cm. ilgio (retai pasitaiko ir iki 25 cm.).

Vidutinis dančiasnapis. Merganser serrator (L.). Mažesnis negu aukščiau išvardytos rūšys. Patino ilgis 60 cm., patelės 54 cm. Sparnų tarpuga­lis patino 81 cm., patelės 79 cm. Mažesnis ir laibesnis už didžiąją antį. Patino galva pavasarį juo­da, su žaliu atspindžiu; pamatinė kaklo dalis rusva, juosvais taškeliais išmarginta, nugara juoda, pasturgalis pilkas, plonais skersiniais bruoželiais, šonai balti, tokiais pat vingiuotais skersiniais bruoželiais, apačia balta su švelniu rausvu at­spalviu; didžiosios plasnojamosios plunksnos juo­dos, o mažosios baltos; skersai jų du juodi bruo­žai. Snapas ir kojos raudonos. Patelė turi rudą galvą, kūno viršutinę dalį pilkai juosvą, veidro­dėlį baltą su juodu skersiniu bruožu, apačią baltą. Į patelę yra panašūs jaunikliai ir patinai vasaros metu. kadangi jaunikliai ir patelės yra panašūs į didįjį dančiasnapį, jie sunku nuo šios rūšies atskirti. Tačiau snapas vidutinio dančiasnapio esti ilgesnis ir laibesnis, ilgesnis negu vidurinis pirštas (didžiojo dančiasnapio jis esti ne ilgesnis už vidu­rinį pirštą). Bendras didumas ir minėtosios juo­dos juostelės skersai veidrodėlį sudaro irgi svar­bų požymį šiai rūšiai nustatyti. Gyvena Euro­pos ir Azijos šiaurėje, taip pat Grenlandijoje, pas mus pasirodo retkarčiais traukimo metu, spėjama, kad kai kada ir peri.

Vidutinis dančiasnapis (Merganser serrator)

T. Ivanauskas “Medžiotojas” Nr. 8, 1930 m.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Flora ir fauna

Žuvinto apylinkės

Vidgirėlių miško, Miknonių Palių, Riečių balų gyventojai Lietuvoje mes turime daugybę miškų,

Mūsų miškų sąmanos

Jei kam tenka susidurti su samanomis, tai pirmiausiai miškinin­kams ir durpynų tyrinėtojams,
Pakilti į Viršų