Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Prie Nemuno

in Jūsų istorijos

Esu sėslus meškeriotojas — nuolat žuklauju Nemune, ties Alytaus ir Lazdijų rajonų riba. Nenaudoju įmantrių įrankių ar masalų — paimu dugninę meškerę, samtelį, makaronų ir stalui žuvų užtenka. Ne­trūksta ir širdžiai mielų prisiminimų. Aure pernai, vasaros pradžioje, meškeriodamas nuolatinėje savo vietoje, ties Balkasodžio ir Vozbūčių kaimais, išgirdau garsų paukš­čio sparnų švilpesį, panašų į gulbės. Virš Nemuno, medžių viršūnių aukštyje, pama­čiau pelikaną, atskrendanti iš pietų. Paukštis nutūpė netolimoje salelėje. Čia jį mačiau dar kelis kartus. Na, o apie kiekvieną sugautą ar pasprukusią žuvį galima pasakoti ir pasakoti. Va, prieš kelerius metus spalio mėnesį žūklavau savo mėgs­tamoje vietoje. Diena buvo saulėta, nevė­juota. Žuvys ilgai nekibo. Pagaliau valas įsitempė. Užkirtau — nieko. Traukiu valą sekančiam metimui. Prie kranto prasisky­rė mažų žuvyčių būreliai, ir pajutau, kad pašėlusiai blaškosi užkibusi žuvis. Štai ji šoko viršun, vėl nėrė gilyn. Spėjau pama­tyti nedidelę lydekaitę. Šiaip ne taip ją „įprašiau” į samtuką. Iškėlęs iš vandens, nustebau — pavadėlis buvo užsikabinęs už abiejų žandikaulių, o kabliukas tabala­vo virš nosies. Matyt, keturių šimtų gra­mų lydekaitė, vaikydama žuvytes, įsinarp­liojo į mano dugninės meškerės pavadėlį. Dar vieną kilogramo ir septynių šimtų gramų lydeką sugavau „ragučių” makaro­nų karoliais, suvertais ant pavadėlio. Ilgai niekas nekibo. Ir vos tik, norėdamas kab­liuką su masalu permesti į kitą vietą, pa­kėliau meškerę — pajutau trūktelėjimą. Makaronų virtinėlę, matyt, lydeka palaikė žuvyte ir griebė. Gerai, kad turėjau samtelį, kitaip vargu ar būčiau ištraukęs ly­deką, nes pavadėlis buvo labai plonas.

O kiek kartų, betraukiant nedidelę kuo­ją, žiobrį ar gružlelį, griebdavo lydekos, sunku ir suskaičiuoti! Visada arba išspjau­davo žuvytę, arba nutraukdavo pavadėlį. Kartą meškeriojau su pusbroliu Alvydu. Niekas nekibo, ir jau norėjau važiuoti na­mo, bet mano meškerę taip „žiebė”, kad ta net nuo dvišakio kuoliuko pašoko. Kir­tau — nieko. Iš naujo sviedžiau. Ir vėl nieko. Taip kelis kartus. O kibo taip smarkiai, kad oho! Tvirtai meškerę laikau rankose. Smūgis — kertu. Valas nuo ritės tik džrrr ir tolyn, į gilumą. Žuvis ėmė tolti pasroviui, link kranto, nespėju valo vynioti, ji plaukia pirmyn, o aš iš paskos, vyniodamas valą. Ir štai už 40 – 50 metrų žuvis įplaukė į seklumą, o ten daug žo­lių. Na, dabar, galvoju, nutruks mano žuvelė. Pagelbėjo pusbrolis. Jis įsi­brido ir rankomis žuvį išmetė į krantą. Tai buvo kilogramo ir aštuonių šimtų gramų ūsorius, pakirstas už uodegos.

Yra senas jūreivių prietaras, kad sijonas laive iššaukia audrą. O meškerioti, mano nuomone, netrukdo. Antai prieš du metus atvažiavau su žmona prie Nemuno žvejoti. Buvo jau pavakarys, ir mes turė­jom tik pusantros valandos, o aplinkui nuo ryto sėdėjo daug meškeriotojų, ir nie­kam nekibo. Pradėjau žūklauti. Ištraukiau porą mažų karšiukų ir laukiu. Kimba. Už­kirtau, net valą nuo ritės patraukė. Žuvis pradėjo plaukti pasroviui. Prisitraukiau arčiau, bet žuvis pasivarto ir vėl gilyn, ir vėl pasroviui. Taip nuo užkirtimo vietos nuėjom apie 250 metrų — aš su meškere, žmona su samčiu. Pagaliau jau pavargusią žuvį prisitraukiau arti, bet ji nelindo į žmonos pakištą samtį. Paėmiau samtuką ir užmečiau iš viršaus, žuvį prispaudžiau prie dugno ir Ištraukiau. Tai buvo trijų kilogramų ir šimto gramų kar­pis. GrĮžau į savo vietą. Užmečiau, vėl užkibo. Ištraukiau aštuonių šimtų gramų ūsorių. Dar kartą užmetęs, sugavau kilogramo ir trijų šimtų gramų karšį. Per ne­pilną valandą sugavau visos dienos normą. Na, o kolegos žvejai. Išsėdėję visą dieną prie upės, spjaudėsi. Matyt, šį kartą manę tikrai laimė lydėjo.

Petras Baliukonis (Alytus)

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Jūsų istorijos

Audros gervelė

Ne pyragai jūroje laukia laivų, kurie iš mūsų geografinės platumos uostų iš­plaukia

Diena ant ežero

…Palengva švinta, balti nuo šerkšno ramiai sau rymo pakrančių medžiai. Tolumoje —
Pakilti į Viršų