Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Prie Dievyčio ežero

in Objektai Lietuvoje

Vidurio Žemaitijos aukštuma — kaip reta vaizdinga. Čia tyvuliuoja gražūs ežerai, jų tarpe, Plateliai. Iškilų aukštos Šatrijos, Medvėgalio, Girgždutės, Lopaičių kalvos. Snaudžia seni miškai. Šioje Žemaitijos aukštumoje yra Germanto, Biržulio, Platelių, Padievyčio kraštovaizdžio draustiniai, kurie saugomi ir globojami, kad ilgiau išsilaikytų natūrali gamta, į vieną tokių kraštovaizdžio draustinių, būtent Padievyčio, galima patekti važiuojant Žemaičių plentu, pasukus nuo Laukuvos į pietus Šilalės link.

Šio draustinio plotas nedidelis, tik 125 hektarai, iš kurtų 33 hektarus užima Dievyčio ežeras. Tokio pat ploto ir Ežerviečio pelkė. Kita draustinio dalis apaugusi senu mišku, kuriame dunkso Padievyčio piliakalnis bei Gando kalnas. Šis senas piliakalnis ypač draustinį puošia. Jis iškilęs 180 metrų aukščiau jūros lygio. Piliakalnio šlaitai apaugę medžiais. Pakilus į jo viršūnę, galima pasigrožėti labai puikiomis eglėmis. Nuo šiaurinio piliakalnio šlaito nusileidi tiesiai į Dievyčio ežerą, kurio pakrantė ties piliakalniu smėlėta, ir malonu jame pasimaudyti.

Padievyčio piliakalnis buvo senovės lietuvių kulto vieta, jo papėdėje stovėjęs stabakulis — apeiginis akmuo. XIII—XIV amžiuje piliakalnis tiko gynybai, nuo piliakalnio per Eržvilko pelke ėjusi kūlgrinda. Kraštotyrininkas mokytojas S. Beinortus aptiko šios kūlgrindos likučius.

Pietrytinėje ežero pakrantėje yra kalva, vadinama Gando kalnu (Gandokalniu). To aukštis toks pat kaip ir Padievyčio piliakalnio. Sklido legendos, kad Dievyčio ežere gyvenusi Eglė su savo vyru, žalčių karaliumi. Nužudžius žaltį, Eglė kaip tik šiame kalne užbūrusi valkus ir pati pavirtusi medžiu.

Dievyčio ežeras jau sulaukė senatvės, jis nebegilus, uždumblėjęs, o ne per seniausiai siekė daugiau kaip dešimt metrų gylio. Tokiam greitam ežero seklėjimui turi įtakos žuvininkystės ūkis: ežero vanduo imamas dirbtinėmis užtvankoms. Per ištekantį Ižnės upelį, kuris sureguliuotas ir paverstas kanalu, iš ežero imamas vanduo tvenkiniams, todėl vandens lygis ežere svyruoja. Dėl to ežero krantinė irsta, išplaunami durpės bei dumblas, kurie, padengdami ežero dubenį, ežerą sėkliną. Kadaise iš ežero ištekėjo dar du upeliai: Jaltakis ir Šventupis. Ir jie paversti dirbtiniais tvenkiniais.

Didelė gamtos dovana Padievyčio kraštovaizdžio draustinyje yra labai sena Ežerviečio pelkė. Maždaug prieš dvylika tūkstančių metų, vadinamajame alerodo periode, šios pelkės, Dievyčio ežero bei gretimų apylinkių vietoje tyvuliavo prieledyninio vandens baseino liekana, iš kurio išliko Dievyčio ežeras, Ežerviečio pėlkė.

Ežerviečio pelkė bei kitos mažesnės pelkaitės, esančios draustinio ribose, yra labai įdomios ir vertingos mokslui. Čia užtiksi visas skirtingo tipo pelkių augalijos bendrijas (fitorenozes). Susiformavo tipiškos aukštapelkės, tarpinio tipo pelkės bei žemapelkės su joms būdinga ir reta augalija. Iš retų ir vaistinių augalų pelkėse auga pilkieji gluosniai, juodalksniai, paprastosios pušys, tekšės, saulašarės, spanguolės, gailiai, arkliauogės, girtuoklės, kiminai, pelkinės vingiorykštės, paprastieji kiminai, siauralapiai ir plačialapiai gysločiai, asiūkliai, trilapiai puplaiškiai, raudonosios žiognagės, pelkinės trindažolės, mėtos, Jonažolės, ganyklose auga rasakilos, kraujažolės, pievinės rūgtys.

Labai įdomus draustinyje miško tipas, vadinamas kiškiakopūstiniu – mėlynintu eglynu, kuriame dar gausu beržų ir drebulių. Pavieniui auga ąžuolai, rečiau pušys. Trake vyrauja šermukšniai, auga šaltekšniai, karklai, blindės, lazdynai. Senas Padievyčio draustinio miškas primena parką, kuriame malonu pasivaikščioti, pasigrožėti ne tik senais, gražiais medžiais, bet ir dideliais skruzdėlynais.

Birutė Vaičvilienė

Loading
Center map
Traffic
Bicycling
Transit

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Objektai Lietuvoje

Pakilti į Viršų