Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Pirmoji pagalba

in Medžiotojo dienos

HUNTERcourse.com nuotr.

Medžioklėse daugiausiai pasitaiko šie nelaimingi atsitikimai: sužeidimai peršaunant, lūžiai bei išnarinimai, nušalimai, apdegimai ir apsinuodijimai. Ką daryti ištikus tokiai ar panašiai nelaimei, kaip elgtis, kaip suteikti pirmąją pagalbą? Į šiuos klausimus atsakymus rasite skaitydami šį tekstą.

Sužeidus ar susižeidus, iš pradžiū būtina sustabdyti kraujavimą ir apsaugoti atvirą žaizdą nuo užteršimo ir apkrėtimo.

Žaizdos kraštus ir odą aplink ją patepkime jodu ir apibintuokime steriliu tvarsčiu. Tvarsti vynioti reikia iš kairės į dešinę, vengiant raukšlių ir klosčių. Vyniokime iš pakraščio į centrą, kad tvarstis netrukdytu veniniam kraujavimui iš limfos atitekėti į širdį. Užriškime tvarstį taip, kad raištis nebūtų ant žaizdos arba nudegimo vietos.

Jeigu iš žaizdos veržiasi skaisčiai raudonas kraujas pulsuojančia srovele, vadinasi, yra pažeista arterija. Tai ž pavojinga, nes per trumpą laiką galima netekti daug kraujo. kraujas paprastai sudaro 1/13 dalį žmogaus kūno svorio (maždaug apie 5 – 6 litrus) ir netekus daugiau kaip dviejų litrų kraujo, išsivysto ūmi mažakraujystė. Jos požymiai: bendras silpnumas, išblyškimas, šalta oda, džiūvimas burnoje, pykinimas, dusimas dažnas bet silpnas pulsas ir pagaliau, sąmonės netekimas.

Toks kraujavimas sustabdomas aukščiau sužeidimo vietos, prispaudžiant arteriją prie kaulo. Kai smarkiai kraujuoja iš plaštakos, dilbio ar žasto, prispauskite žasto arteriją prie žastikaulio; kraujuojant iš kojos, prispauskite arteriją kirkšnies srityje prie blauzdikaulio. Kraujuojančią koją ar ranką užverškime arčiau kraujavimo vietos diržu, virve, guma, susuktu rankšluosčiu, skarele, nosine. Tinkamai suveržus, kojoje ar rankoje tuoj pat išnyksta pulsas. Užverštą galūnę galima laikyti ne ilgiau kaip 1,5 – 2 valandas. Jeigu per tą laiką negalėjote atvežti sužeistojo į gydymo įstaigą, kas valandą, užveržimką atleiskite, bet pradėjus kraujuoti, vėl užverškite.

Stipriai kraujuojant iš veido ar galvos, užspauskite smilkinio arba miego arteriją ir uždėkite spaudžiamąjį tvarstį.

Jeigu iš žaizdos nenutrūkstama srovele teka tamsiai raudonas kraujas, vadinamas veniniu, jis stabdomas spaudžiamuoju tvarsčiu – žaizda uždengima steriliu marliniu tvarsčiu, ant jo dedama vatos ir viskas stipriai aprišama.

Jeigu kraujavimas vidinis (skrandis, šlapimo pūslė ir pan.), sužeistajam reikia ramybės, dedami šilti kompreai. Sužeistajam negalima duoti gerti. jeigu tokį sužeistąjį reikia pervežti, jis vežamas gulomis, kaip galima atsargiau. Tik ligoniai su sužeistais plaučiais vežami sėdint.

Neatsargiai einant, bėgant ar nugriuvus, galima susimušti, patempti sausgysles, išsinarinti ar net susilaužyti kaulus. Sumušta vietą skauda, patinsta, pamėlynuoja. Ant jos nedelsiant reikia uždėti ką nors šalto: sumirkytą šaltame vandenyje skepetą, kirvio plokštumą, peilio geležtę, šaltą akmenį. Po paros sumuštą vietą rekomenduojama pašildyti prieš saulę.

Išsinarinus perties, alkūnės ar kitą sanarį, išnėrimo vieta patinsta, labai skauda, pakinta išnirusios galūnės padėtis. Išnirusią vietą reikia parišti tvarsčiu, o ligonį pristatyti į gydymo vietą. Nebandykite išnirusio sąnario atitaisyti tempimu, nes galima perplėšti jo raiščius ar nervus.

Kaulo lūžio vieta labai skausminga, greitai patinsta. Ant lūžio vietos, nesant atviros žaizdos, uždėkite šaltą kompresą. Sužeistajam duokite analgino ir valerijono lašų. Kadangi kiekvienas judesys sukelia stipru skausmą arba gali pažeisti apie kaulus esančias kraujagysles nervus ir raumenis, lūžusią galūnę reikia kuo greičiau imobilizuoti – pritvirtinti prie lazdos, lentelės ar pan. Įtvarai apvyniojami marle, tarp jų ir lūžio vietos pridedama vatos ar kitos medžiagos, kad glaudžiai prigultu prie sužeistos rankos ar kojos. Įtvarai turi būti tokio ilgio, kad apimtu po vieną sanarį aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Neturint po ranka įtvarų, lūžusią ranką galima tampriai pribintuoti prie liemens ar krūtinės, sužeistą koją prie sveikosios.

Nušalti galima ne tik per stirpius šalčius. Jeigu organizmas išsekęs, peršlape drabužiai ar avalynė, jeigu spaudžia batai, netrunkama nušalti jų prie 10 – 15 °C šalčio, ypač pučiant vėjui.

Kai šalta, sušlapusius drabužius arba avalynę, reikia tuojau pat išdžiovinti prie sukurto laužo arba, pasitraukus iš medžioklės, užsukti į pamiškės sodybą.

Apšalusią kūno dalį (veidą, kojų pirštu ir pan.)trinkime sausu delnu arba minkštuvilnoniu skudurėliu, kol pasirodys raudonis ir vėl ji taps jautri. Apšalusias rankas ir kojas taip pat galima mirkyti drungname 35 – 40 °C vandenyje.

Sušalusiam patartina duoti karštos arbatos arba truputėlį spirito. Jeigu ant apšalusios kūno dalies iškilo pūslelės, prisipildžiusios rusvo, kraujingo skysčio, jų nepradurkite, kad nepatektu infekcija. Jeigu apmirė audiniai (oda, raumenys, kaulai), nukentėjusįjį skubiai nuvežkite į ligoninę.

medžiotojai daugiausia nusidegina, liesdamiesi prie laužo, ruošdami pietu ir panašiai.

Esant pirmojo laipsnio nudegimui, oda parausta, ji labai skauda. Apdeginta kūno dalį, jei galima, 10 – 15 minučių laikykite įmerktą šaltame vandenyje, po to ištepkite vazelinu, sviestu arba aliejumi.

Esant antrojo laipsnio nudegimui, iškyla vandeningos pūslės. Nukentėjusią kūno dalį ištrinktye spiritu arba silpnu kalio permanganato tirpalu (jokiu būdų nepraplėškite pūslelių!) ar apriškite steriliu tvarsčiu. Jeigu nudegimai apima didelį odos plotą, nukentėjusįjį būtina vežti į gydymo įstaigą.

Esant trečiojo (apmirusi oda) ir ketvirtojo laipsnio (apanglėję audiniai) nudegimams. pažeistą vietą būtina praplauti silpnu kalio permanganato tirpalu 9rožinės spalvos), uždėti sterilų tvarstį ir nukentėjusį skubiai pristatyti į gydymo įstaigą. Be kvalifikuotos medicininės pagalbos, III ir IV laipsnio nudegimai neretai komplikuojasi ir tuo pačiu apsunkina vėlesnį gydymą.

Saugokite save ir vieni kitus.

Mantas Salargis, Romas Rinkevičius

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Medžiotojo dienos

Sibiro medžiotojai

Daug metų gyvendamas Rytų Sibire, Jeni­siejaus gubernijos Krasnojarsko mieste, turėjau progos šiek

Laukinis kalakutas

Didžiųjų kunigaikščių laikai, mūsų neįžen­giamos traškančios girios, ir garsios stumbrų, lokių, briedžių,
Pakilti į Viršų