Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Pilkasis garnys

in Gyvūnų paveikslai

Mažesnis už baltąjį gandrą, pilkas arba pilkai melsvas, su juodu, smailiu, nusvirusiu kuoduku nuo galvos. Kaklas labai ilgas, skrisdamas laiko jį sulenktą prie pečių. Snapas tiesus, geltonas. Kojos ilgos, žalsvai ar rusvai pilkos. Išplitęs Europoje ir Azijoje: šiaurėje iki Leningrado ir Jakutsko, rytuose iki Sachalino ir Japonijos, pietuose iki Šiaurės vakarų Afrikos ir Ceilono, vakaruose iki Atlanto vandenyno. Lietuvoje dažnokas. Gyvena kolonijomis brandžiuose miškuose prie vandens telkinių: ežerų, upių tvenkinių ar marių. Didelė kolonija yra Kuršių nerijoje (Juodkrantėje).

Parskrenda kovo mėn., retkarčiais balandžio pradžioje.

Parskridę renkasi prie lizdaviečių ir jau balandžio pradžioje tvarko lizdus, kuriuos krauna medžiuose, daugiausia pušyse. Viename medyje būna iki 7 lizdų, jų skaičius priklauso nuo medžio lajos formos ir šakų išsidėstymo. Lizdo skersmuo 50—120, aukštis 40—90, gūžtos skersmuo 30—45, gylis 3—10 cm. Jis sukrautas iš įvairaus ilgio ir storio sausų šakų, o vidus išklotas smulkiomis šakelėmis, žolių stiebais ir lapais, medžių lapais, samanomis, nendrių stiebais. Balandžio mėn. padeda 4—5 melsvus arba mels­vai žalsvus 60,0 x 43,7 mm kiaušinius. Perėti pradeda padėję pirmuosius kiaušinius. Peri abu paukščiai 26—29 dienas. Jaunikliai silpni, lepūs, ypač pirmomis dienomis. Jų kūnas apaugęs pilkais žvilgančiais pūkais. Jau 14—16 dienų sugeba atsistoti ir labai triukšmauja, todėl iš tolo girdėti jų klyksmas. Apie 58—63 dienų jaunikliai pradeda skraidyti. Daug pilkųjų garnių augdami žūva, pvz. Kauno marių pakrantės ir Juodkrantės kolonijose nuo 15 iki 60%. Pirmomis dienomis krinta vėliau išsiritę, silpnesni jaunikliai. Nemažai žūva jau sustiprėjusių ir pradėjusių vaikščioti lizde paukščių. Tada pusiau plunksnotų jauniklių galima rasti ant žemės ir pakibusių medžių lajose. Kai kuriuos netoli lizdo esančius paukščius seniai maitina, vyresnio amžiaus minta patys, kiti žūva.

Pilkieji garniai minta smulkiomis žuvimis, varlėmis ir jų buožgalviais, driežais, gyvatėmis, žalčiais, smulkiais graužikais (pelėmis, pelėnais), kirstukais, moliuskais, vėžiais, vandeniniais vabzdžiais ir jų lervomis, kartais mažais paukščiukais ir kiaušiniais. Lesa ir vandens augalų pumpurus, lapus bei vaisius. Maistą renka vandens telkinių pakraščiuose, negiliose žolėtose vietose. Labai akylūs. Šie paukščiai ėdrūs, kolonijos teritorijoje žolė ir greta esantys krūmai arba medeliai ištisai nubaltinti jų išmatomis. Išskridus jaunikliams iš lizdo, pilkieji garniai pasklinda po įvairius vandens telkinius bei sausinimo griovius. Skraido dažniausiai po 2—3 paukščius. Labai ramūs ir atsargūs. Skrisdami savotiškai šaižiai girksi. Jaunikliai, kiek sustiprėję ir pradėję savarankiškai gyventi, rugsė­jo—spalio mėn. migruoja į kitus kraštus.

Pilkieji garniai, pakitus sąlygoms vienur, persikelia į naujas teritorijas ir jose sėkmingai įsikuria. Lietuvoje prisitaikė prie esamų ūkininkavimo sąlygų. Natūralių priešų turi mažai. Kai kur prie žuvininkystės tvenkinių dar yra naikinami.

 

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Gyvūnų paveikslai

Kurmis

Talpa europaea L., 1758 Обыкновенный крот (rus.) Common mole (angl.) Kurmio kūnas

Baltakrūtis ežys

Erinaceus concolor Martin, 1838 Восточноевропейский ёж, или белогрудый ёж (rus.) East European

Žebenkštis

Žebenkštis (Mustela nivalis L.) priskiriama kiauninių (Mustelidae) šeimai. Kiauninių žvėrelių kaulų rasta
Pakilti į Viršų