Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Piengrybiai

in Grybauti ir uogauti

Piengrybiai taip pat priklauso ūmėdinių šeimai, šiuo metu Lietuvoje ži­nome virš 50 jų rūšių, tačiau neabejotinai yra daugiau (iš viso priskaičiuojama apie 90 rūšių). Beveik visi piengrybiai mikoriziniai grybai, kurie labai nau­dingi miško gyvenime, nes pagerina medžiams ir krūmams mitybos sąlygas. Kai kurie augalai be mikorizinių gry­bų visai negali gyventi. Be to, be­veik visi piengrybiai valgomi.

Būdingiausias šios genties grybų po­žymis — pieniškos konsistencijos sul­tys. Jos būna ne tik baltos, bet ir oranžinės, geltonos, raudonos, violetinės spalvos. Kai kurių rūšių baltos sultys dėl sąlyčio su oru nusidažo rausvai, melsvai, pilkai, gelsvai. Sultys sudarytos iš dervinių, riebalinių, aliejinių ir baltyminių medžiagų. To­dėl jos dažniausiai būna kartaus ar aštriai aitraus skonio.

Kitas piengrybiams būdingas požymis — visada vienodas kotų storumas, nė­ra jokio sustorėjimo pagrinde ir žiedo viršutinėje dalyje.

Piengrybiai yra vertingas maisto produktas. Juose gausu baltymų, mi­neralinių medžiagų, fermentų, vita­minų, ypač ergosterolo (vit. D).

Literatūroje nurodoma, kad vist piengrybiai tinkami naudoti valgiui, bet kadangi dauguma jų kartaus, ašt­raus, deginančio skonio, juos reikėtų sūdyti arba marinuoti, prieš tai 10— 15 valandų pamirkius šaltame vande­nyje. Išmirkytų vandenyje ir gerai išvirtų (20—30 min.) piengrybių kar­tumas prapuola. Marinuojami pien­grybiai kaip ir kiti grybai. Patartina greta kitų prieskonių dėti peletrūno ir kadagio uogų, o marinato nedaryti stipraus, prieš marinavimą gerai iš­mirkyti (20—24 val.) piengrybiai ver­dami 30 minučių silpnai parūgštintame vandenyje su visais prieskoniais, po to karšti išpilstomi į švarius stiklai­nius, pakaitinami ir uždengiami meta­liniais dangteliais. Turint gerą vėsų rūsį, pakanka uždengti indelį celofa­nu ir aprišti.

Vienas vertingiausiųjų piengrybių yra pūkuotė. Plačiausiai vartoja­mas sūdytas, bet gardus ir marinuo­tas. Gerai išmirkytas valgomas švie­žias, vartojamas net salotoms. Pradeda augti antroje vasaros pusėje beržy­nuose ir mišriuose miškuose, auga iki vėlyvo rudens. Mažai kirmyja. Vaisiakūniai mėsingi, kepurėlės užauga iki 15 cm skersmens. Jauna kepurėlė ne­žymiai gaubta, pakraštėliai pūkuoti, vėliau paplokščia, šiek tiek įdubusi geltonai rožinės spalvos, mažiau plaušuota-pūkuota. Pieniškos sultys baltos, deginančio skonio, spalvos nekeičia.

Pūkuotė (Lactarius torminosus)
Pūkuotė (Lactarius torminosus)

Piengrybis paliepis (paliepė) auga rugpjūčio — rugsėjo mėnesį lapuočių ir spygliuočių miškuose, Tai stambiausias piengrybių genties atsto­vas. Kepurėlė užauga iki 25 cm skers­mens. Vaisiakūniai balti, karčios pie­niškos sultys taip pat baltos.

Paliepė (Lactarius vellereus)
Paliepė (Lactarius vellereus)

wikipedia.org nuotr.

Į palie­pę panašus piengrybis grūzdas. Skiriasi tankesniais baltais melsvo at­spalvio lakšteliais ir pieniškomis sultimis, kurios ore įgauna žalsvą atspal­vi. Paliepė ir grūzdas auga panašiomis sąlygomis, valgo­mi sūdyti.

Grūzdas (Lactarius piperatus)
Grūzdas (Lactarius piperatus)

wikipedia.org nuotr.

Geltonasis piengrybis yra pirmos kategorijos grybas, tačiau Lie­tuvoje gana retas ir grybautojams menkai pažįstamas. Dažniau pasilaiko Vakarų Lietuvos eglynuose. Auga nuo viduvasario iki rugsėjo pabaigos gru­pėmis. Vaisiakūniai stambūs, masy­vūs. Kepurėlė geltona, gleivėta, už­auga iki 20 cm skersmens, įdubusi. Šiam grybui labai tipingas kotas su geltonomis įdubusiomis dėmelėmis. Sultys pieno baltumo, ore pasidaro sieros geltonumo. Valgomas šviežias ir sūdytas.

Geltonasis piengrybis (Lactarius scrobiculatus)
Geltonasis piengrybis (Lactarius scrobiculatus)

Aitrusis piengrybis vie­tomis gana dažnas. Auga mišriuose ir lapuočių miškuose po lazdynais rug­pjūčio — rugsėjo mėnesį. Vaisiak9niai smulkūs. Kepurėlė dažniausiai įdubusi, pakraštėliai užsilenkę žemyn, vos pa­stebimai zonuota, pilkšvai rusva, rus­vai gelsva su pilku atspalviu, 4—8 cm skersmens. Lakšteliai rusvi, stori, gelsvi, vėliau rusvai gelsvi, sultys bal­tos, aštraus skonio. Trania balta, per­laužus vaisiakūnį, kepurėlės pagelsta, o koto parausta. Kotas tuščiaviduris. Vaisiakūniai trapūs, priskiriamas IV kategorijai, vartojamas sūdytas.

Aitrusi pingrybis ( Lactarius pyrogalus)
Aitrusi pingrybis ( Lactarius pyrogalus)

biopix.com nuotr.

Kaip džiovintą prieskonį galima vartoti kamparinį piengrybį. Vaisiakūniai palyginti smulkūs, auga nuo viduvasario iki vėlyvo rudens eglynuose, kartais ant supuvusių kelmų, pavieniui arba grupėmis. Kepurė­lė 2- 5 (8) cm skersmens, pakraštėliai vagoti, užsilenkę žemyn, įdubusi su aštriu gūbreliu (nugarėle), sausa, rau­donai ruda, plytinė. Lakšteliai rausvai rudi, paspausti pasidaro rudai dėmėti. Kotas kepurėlės spalvos, iki 7 cm ilgio ir 1 cm storio. Sultys baltos, ore spalvos nekeičia, šiek tiek aitrios. Švieži vaisiakūniai kvepia silpnai, o džiovinti labai smarkiai, kvapas išlieka ilgus metus ir primena trūkažolės, barkūno ar net kamparo kvapą.

Kamparinis piengrybis (Lactarius camphoratus)
Kamparinis piengrybis (Lactarius camphoratus)

wikipedia.org nuotr.

Bene labiausiai mūsų miškuose pa­plitęs rudasis piengrybis. Auga nuo viduvasario iki vėlyvo ru­dens pavieniui ir grupėmis. Kokia be­būtų vasara — karšta, vėsi, drėgna ar sausa — rudasis piengrybis visada dera ir gana gausiai. Priklauso ket­virtai kategorijai, vartojamas maistui sūdytas. Bet pamirkytas 10—12 va­landų šaltame pasūdytame vandenyje, paskui gerai išvirtas (20—30 min.), smulkiai supjaustytas ir patroškintas spirginių su svogūnais lašinukų ir grietinės padaže gana skanus šviežias.

Rudasis piengrybis (Lactarius rufus)
Rudasis piengrybis (Lactarius rufus)

wikipedia.org nuotr.

Reiktų atkreipti dėmesį į samani­nį piengrybį. Jis vienintelis, ku­rio sultys bespalvės, vandens pavida­lo ir, perlaužus vaisiakūnį, labai negausiai išsiskiriančios. Auga pelkėtuose spygliuočių miškuose iki vėlyvo rudens. Vienų mikologų laikomas kiek nuodingu, kitų — valgomu. Džiovinto samaninio piengrybio labai aštrus, pa­našus į kamparinio piengrybio kvapas. Todėl rekomenduotina gerai išdžiovin­ti šį piengrybį, sumalti į miltus ir var­toti kaip prieskonį.

Samaninis piengrybis (Lactarius helvus)
Samaninis piengrybis (Lactarius helvus)

funghiitaliani.it nuotr.

Vincentas Urbonas

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Grybauti ir uogauti

Kaip baravykus naudoja Sibire

Senovės kinų traktate yra parašyta: „Kūrėjas davė žmogui brangenybę, savo gydomosiomis savybėmis

Dirvabūdės ir drebučiai

Dirvabudė (Agrocybe (Fr.) Fayod) priskiriama kiškiabudinių (Bolbitiaceae) šeimai. Ankstyvoji dirvabudė (Agrocybe praecox

Dyglutėliai ir deglučiai

Dyglutėlis (Hydnellum (Fr.) Karst.) priskiriamas dyglutinių (Hydnaceae) šeimai. Rudasis dyglutėlis (Hydnellum ferugineum
Pakilti į Viršų