Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Paukštinių šunų mokymas I

in Kinologija

Neretai jauni paukštiniai šunys ima domėtis pakeltais kiškiais, vaikytis juos. Kad šis įprotis nesustiprėtų, nie­kada nereikia šauti į kiškį. Jei šuo, nekreipdamas dėmesio į švilpimą ir šauksmus, vis dėlto kiškį nusivijo, jį reikia griežtai nubausti. Tačiau taip da­ryti galima tik tada, kai šuo žino, kad kiškius vaikyti uždrausta. Kitaip jam atrodys, jog buvo nubaustas už tai, kad nesugavo ir neatnešė kiškio. Pats pato­giausias būdas šunį nuo šios ydos at­pratinti — pastebėjus bėgantį kiškį, ant jo pėdsakų užvesti šunį (prieš tai uždėjus dygliuotą kaklasaitį) ir, jei šuo bėgs paskui kiškį, ryžtingai sulai­kyti, duoti komandą „gulk“. Medžioto­jai, kurte to neišmokys šuns, sugadins medžioklę sau, draugams ir šuniui. Apskritai mokant paukštinius šunis be­ne svarbiausia, kad šuo tiksliai vykdy­tų komandą „gulk“, duotą žodžiu, švilpuku ar mostu (ir iš arti, ir per at­stumą).

Kol šuo neįprato pagal komandą at­sigulti bet kurtoje situacijoje, jo vesti į medžioklę negalima. Todėl apie tai, kaip šunį šio pratimo išmokyti, matyt pravartu pakalbėti plačiau.

Susipešus šunims, vienas jų, pra­laimintis, gulasi — tai atsidavimo prie­šininko valiai ženklas. Nugalėtojas pa­prastai pagaili gulinčio. Panašų vaizdą galima matyti susitikus dviem šu­nims: bailesnis, švelnesnio charakterio šuo, dar tolokai pamatęs didelį stiprų šunį, iš karto gulasi, ir peštynių po to paprastai nebūna. Norėdamas paguldyti šunį, dresuotojas pakelia ranką lyg smūgiui ir įsako „gulk“. Čia atsimintina įgimta šuns savybė — atsigulus iš­vengiama visų blogybių, tampama ne­liečiamu. Kaip tik dėl to niekada negalima mušti gulinčio šuns — būtina gerbti šunų elgesio taisykles. Juk po to šuniui liks tik vienas būdas išsigel­bėti — bėgimas. Jei šuniui bent keletą kartų teks gelbėtis nuo nemalonumų bėgant, tai įgimtą supratimą apie sau­gumą gulint jis praras visam laikui.

Klausyti komandos „gulk“ medžioto­jai išmoko savo augintinius nuo mažu­mės. Dabar šį įprotį reikia įtvirtinti. Šuo privalo gultis tuoj pat, nesvarbu, kuo būtų užsiėmęs. Labai paprasta iš­mokyti šuniuką gulti pagal komandą kambaryje arba tokiose vietose, kur niekas neblaško jo dėmesio — pakanka kelių dienų. Suaugęs, bet dar nemoky­tas šuo, taip pat greit Įpranta gultis, jei sukomandavus „gulk“, prispaudžia­mas prie žemės arba priverčiamas gultis su dygliuotu kaklasaičiu. Tačiau juo šuo bus toliau nuo šeimininko, tuo jis prasčiau klausys. Suprantama, jei mokytas šuo pabaidys kiškį, stirną ar katę — savo pirmąjį žvėrį, — nerei­kia tikėtis, jog jis paklus komandai „gulk“ — šuo nusivys žvėrį. Tuo atve­ju tenka tik pasidžiaugti šuns tempera­mentu, palaukti, kol jis baigs persekio­ti ir sugrįš, pašaukti ir pririšti pava­dėliu. Prie dygliuoto kaklasalčio reikia pririšti ilgą pavadėlį, ir kai pakils kiš­kis (arba specialiai nuvedus ant švie­žio pėdsako), sukomanduoti „gulk“, komandą sutvirtinti mostu ir pavadėlio truktelėjimu.

Išmokyti šunį gultis nubėgant kiškiui arba kitam žvėreliui, paukščiui, labai svarbu ir siekiant įtvirtinti tilktį. To­dėl pravartu vaikščioti su jaunu šuni­mi kaip galima dažniau ten, kur daug kiškių, ir paguldyti jį vos tik pakils kiškis.

Jau po kelių tokio mokymo dienų pamatysime, kaip priekyje su ilgu pa­vadėliu bėgantis šuo atsiguls (arba su­stos), vos tik užuos kiškį. Tada reikia eiti į priekį, pakelti kiškį ir, kai šis pašoks, valdingai sukomanduoti „gulk“, pakelti ranką. Reikia keletą kartų ap­eiti aplink gulintį šunį, po to prieiti prie jo, pririšti trumpą pavadėlį, suko­manduoti „greta“ ir tik paskui pagirti jį, duoti skanėstą.

Tokiu būdu šuo supras, kad jis, ne­puldamas persekioti kiškio, ne tik iš­vengia skausmo, o atvirkščiai, jį dar šeimininkas giria, vaišina, kas ypač malonu, šuo elgiasi taip, kaip jį mo­ko patirtis.

Sakysime, mūsų augintinis jau po kelių pamokų gulsis pagal komandą, kai jį vesime už pavadėlio arba būsime šalia. Jis net nesistos, kol stovėsime prie jo su pakelta ranka. Tačiau vos tik kiek paeisime į šalį, šuo iš karto ar kiek luktelėjęs atsistos. Kaip elgtis tokiu atveju? Tuose plotuose, kur pa­prastai šuo vedžiojamas, reikia parinkti keletą patogių vietų metaliniam žiedui pritvirtinti. Priėjus prie žiedo (pro jį praklšama virvelė) su greta einančiu šunimi, sukomanduojame „gulk“ ir nepastebimai prie dygliuoto kakla­saičio prisegame ilgąjį pavadė­lį — virvelę. Dabar reikia nueiti nuo šuns išilgai virvelės. Einama atsigrįžus į šunį ir, kai tik šuo pakils, no­rės sekti šeimininką, reikia sukomanduoti „gulk“, pakelti ranką ir tuoj pat trūktelėti virvelę, o kartu ir dygliuotą kaklasaitį. Kai tik šuo atsigula, virve­lė atleidžiama. Šuo greit supras, jog geriau gulėti — neskaudės. Šuo nė ne­supras, kad skausmą sukėlė šeimininkas. Taip šunį dresuojant, jis nepra­dės bijoti šeimininko. Užuot timptelė­jus dygliuotą kaklasaitį, nedera tokiu atveju į šunį mesti grandinėlę ar šratų saują. Tokia „bausmė“ gera, kai nori­me pagąsdinti šunį, kad šis bėgtų pas šeimininką pagalbos. O šiuo atveju bū­tina, kad šuo kaip tik nepaliktų savo vietos. Čia pravartu atkreipti dėmesį dar į vieną dalyką. Šuo neturi žinoti, kad jis pririštas. Dėl to nuo šuns iki žiedo reikia palikti 2 – 3 metrų ilgio laisvos virvutės galą. Tada šuo galės žengti keletą žingsnių pirmyn ir tik ta­da, truktelėjus virvute dygliuotą kakla­saitį, bus sugrąžintas į pradinę vietą. Po to jis supras, jog yra tokia jėga, kuri sukelia skausmą, vos tik nepa­klausai šeimininko. Virvutė turi laisvai slankioti pro žiedą, ant jos neturi būti jokių mazgų — kitaip ji užsikabins, kai šuo bėgs šeimininko šaukiamas. Prieš šaukiant nevalia eiti prie šuns ir atsegti pavadėlį — pakanka tik numes­ti laisvąjį virvutės galą — juk šuo turi „galvoti“, kad jis nepririštas. Prieš mo­kant šio pratimo, reikia pratinti šunį bėgioti su ilgu, žeme besivelkančiu ir prie dygliuoto kaklasaičio pririštu pa­vadėliu. Dar patogiau atlikti šį pra­timą, jei virvutę traukys gerai pasislė­pęs pagalbininkas — jam patogiau sekti, kaip elgiasi šuo.

Vytautas Girkantas

II dalis čia.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Kinologija

Idealus šuo

Kartą, bevartydamas dienraščius, užtikau skelbimą, kuriame buvo skelbiama, kad dėl iš­vykimo į

Cidas eina pėdsaku

Cidas ramiai ąpuostė vietą, kur prieš pusantros paros buvo sužeistas taurusis elnias,

Basetai

Per pastaruosius penkiasdešimt metų šie šunys tapo ypač populiarūs Europos šalių medžiotojų (bet,
Pakilti į Viršų