Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Pagarba tylai

in Negyvoji gamta

Iš teisybės Kuršių Nerijoje visai tylu turbūt niekados ir nebūna. Kasdien, kas valandą jūra ir marios kalbasi su savo dukromis — auksasmiltėmis kopomis. Ir vėjai kas­dien audžia vis naujus raštus Agilos ir Karvaičių, Urbo ir Angių, Sklandytojų ir Pilkopos kalnų viršūnėse, visame di­džiųjų kopų gūbryje, kuris banguoja nuo Smiltynės iki seno­sios Šarkuvos. Čia vėjai, atskridę nuo Baltijos, kedena tankių kalnų pušų ka­sas, linguoja palvės aukštaūgių medžių viršūnes ir žarsto į krantą dailiai nu­gludintus akmenėlius, auksagrūdžius Jūratės rūmų gintarėlius. Ir žmonės bėga iš arti ir iš labai toli pasiklausyti šitos vėjų, smėlio ir jūros kalbos, to nerimstančio šnaresio ir šniokštimo, kuris nevargina, bet tarsi stebuklinga ranka paduoda gaivaus gėrimo taurę, sugražina ramybę.

Kaskart vis daugiau žmonių subėga ir į Nemenčinės šilus. Ir šitų auksaliemenių pušų prieglobstyje suvis tylu nebūna nė trumpą valandė­lę. Nei žalią vasarą, nei baltą žiemą nenutyla žali pušų smuikai, kuriems pritaria įvairiabalsė paukščių giesmė.

Žmonėms reikia ir Šitos miško bylos, jo garsų, kurie, kaip ir nenurimstantis jūros šniokštimas, nealsina, bet gaivi­na žmonių jėgas, gydo negalią. Japoni­joje vis daugiau parduodama pagalvių, kuriose įmontuoti aparatėliai. Jie imi­tuoja lietaus lašų garsus, kurių ritmas atitinka žmogaus pulso ritmą. Padė­jęs galvą ant tokios pagalvėlės, nemi­gos kankinamas žmogus pamažu už­snūsta. Adžarijos sanatorijose gana sėkmingai nervų sutrikimai gydomi paukščių čiulbesiu.

Taigi gamta savo garsais gydo žmo­nes, kurie pervargo ar net susirgo nuo kitokių garsų, nuo per didelio triukšmo, kurio šulinius išsikasė jie patys. Mes gyvename ypač triukšmingą amžių. Triukšmas augo ir pilto kartu su spartėjančiais civilizacijos žingsniais, moks­lo ir technikos laimėjimais. Žmonės ne­galėjo atsisakyti tų laimėjimų. Mokslo ir technikos revoliucija — gyvenimo gerovės laidas. Tačiau ją lydi ir tokie neigiami reiškiniai, kaip triukšmas. Sa­koma, kad Paryžiuje, Augustino aikš­tėje, pavakary po darbo triukšmas di­desnis, negu prie Niagaros krioklio.

Triukšmas, kaip teigia medikai, yra viena kenksmingausių aplinkos teršimo formų. Triukšmas, be to, ir labai apgaulingas — jo kenksmingas poveikis žmogaus sveikatai pasireiškia ne iš karto. Jis nelyginant tos mutageninės medžiagos kaupiasi organizme ir jo poveikis žmogaus centrinei nervų sis­temai dažnai pasireiškia tik daug vė­liau, kada jau sunku išvengti pražūtin­gų pasekmių.

Kaip žinoma, triukšmo dydis matuo­jamas decibelais. Žolės šnarėjimas, pu­čiant vėjui, vertinamas dešimt balų. Garsi kalba — 60, automobilio signa­las 2 – 3 metrų atstumu — 95 – 100, miesto transporto keliamas triukšmas — 80 – 100, kai kurių roko koncertų 90 – 120 ir net daugiau, kylančio reaktyvinio lėktuvo — 140 decibelų. Tuo tarpu, medikų nuomone, tik 20 – 30 decibelų triukšmas žmogui visai ne­kenksmingas. Triukšmas žmonių gyve­namoje aplinkoje neturėtų viršyti 80, o naktį — 40 decibelų. Tuokart jis nepadarytų didesnės žalos žmogaus sveikatai. Tačiau šiandien kai kuriose didelių miestų magistralėse net ir naktį trūkšmas nebūna mažesnis kaip 70 decibelų, daugelyje įmonių jis siekia 90 – 110 decibelų.

Kaip triukšmas veikia žmones, gyvū­nus, augalus ir statinius, jau seniai iš­tirta. Pavyzdžiui, 130 decibelų triukš­mas sukelia žmogui skausmą, o 150 decibelų triukšmą jam apskritai sunku pakelti. 180 decibelų triukšmas veikia netgi metalą, o 190 decibelų garsas ardo metalines konstrukcijas, išmušdamas kniedvines. Bandymais įrodyta, kad ilgiau trunkantis didelis triukšmas vargina ne tik žmones, bet ir visus gy­vūnus, augalus. Nuo per didelio triukš­mo augalai ir gyvūnai netgi žūva. Nu­statyta, kad praskridus reaktyviniam lėktuvui, bitės praranda sugebėjimą orientuotis aplinkoje ir todėl neneša medaus.

Triukšmas turi neigiamos įtakos ir žuvims, ypač jų neršto metu, taip pat naminiams gyvuliams bei paukščiams. Pastebėta, kad dėl per didelio triukš­mo karvės duoda mažiau pieno, mažė­ja ir kiaulių priesvoriai, vištų dėslu­mas, be to, jos pradeda ne laiku šertis. Nuo stipraus ir ypač netikėto triukšmo žvėrys gali ir žūti.

Įdomūs bandymai buvo atlikti su augalais. Vienuolika dienų buvo stebi­mi augalai, kurie paskui buvo „apdo­roti” triukšmu. Augalų augimas sulė­tėjo 47 procentais. Tokiomis pat sąly­gomis buvo auginami du tokie patys augalai. Vėliau vienas jų buvo „apšau­domas” šimto decibelų stiprumo triukšmu. Šis augalas po dešimties dienų išdžiūvo.

Jau seniai pastebėta neigiamas triukš­mo poveikis žmogaus organizmui. Ka­daise nusikaltėliai būdavo baudžiami nuolat skambinant dideliais varpais. Nuo nenutrūkstamo gaudesio jie apkursdavo, pamišdavo ir netgi mirdavo.

Dabartinėse audimo, metalo liejimo, anglies ir kalnakasybos, laivų staty­bos ir kitose įmonėse intensyvus ir il­gai trunkantis triukšmas gali sukelti galvos skausmus ir svaigimą, padidintą jautrumą, klausos susilpnėjimą, netgi kurtumą ir visais atvejais — darbin­gumo sumažėjimą. Šitai būdinga ir reaktyvinių lėktuvų lakūnams, elektro­vežių ir dyzelinių traukinių mašinis­tams.

Sudane buvo ištirta viena afrikiečių gentis, kuri nepatiria civilizuoto pasau­lio triukšmo. Buvo nustatyta, kad šių šešiasdešimtmečių sudaniečių klausa tokia pat gera, kaip ir trisdešimtmečių niujorkiečių. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo ištirta grupė jaunuolių, kurie dažnai klausosi garsiai atlieka­mos šiuolaikinės elektroninės muzikos. Kas penkto vaikino ar merginos iš šios grupės klausa buvo susilpnėjusi kaip aštuoniasdešimtmečių senių. Anglijos medikai ištyrė, kad jų šalyje kas ket­virtas vyras ir kas trečia moteris serga neurozėmis, kurių priežastis — triukš­mas. Prancūzų psichiatrų tvirtinimu, kas penktas jų pacientas susirgo nuo triukšmo.

Triukšmas ypač didelės neigiamos įtakos turi centrinei nervų sistemai. Statistiniai duomenys rodo, kad nervų ir psichikos susirgimais daugiau serga žmonės, dirbantys triukšmingos aplin­kos sąlygomis. Akademikas A. Miasnikovas teigia, kad triukšmas gali būti ir hipertonijos priežastimi. Ypač blogai triukšmas veikia vaikus.

Taigi galima daryti išvadą, kad per didelis triukšmas veikla ir centrinę nervų, ir širdies kraujagyslių sistemą, psichinę žmonių veiklą ir jų darbingu­mą. Todėl visiškai reikia atmesti tei­ginį, kad prie triukšmo galima pripras­ti, kaip ir prie nikotino ar alkoholio. Teisingai yra pasakyta — ne priprasti reikia, bet kovoti.

Kaip jau buvo rašyta pradžioje, didžiausias vaistas nuo triukšmo — tyla, ypač gyvosios gamtos tyla, kuri nie­kados nebūna negyva, bet kurios gar­sai yra nepakeičiamas žmogaus sveika­tos šaltinis. Todėl visų pirma turime susirūpinti gyvosios gamtos kampelių pačiuose miestuose apsauga nuo triukš­mo ir iš viso gyvosios gamtos ramybe. Gamta — mūsų antrieji namai, į ku­riuos mes vis dažniau atvykstame pa­viešėti, ir ši viešnagė turi būti dosni savo vaišėmis, kurių viena brangiausių — tyla ir ramybė. Žmogui būtina, kaip rašė rašytojas Vitalijus Biankis, ša­lis, kurios vardas „Tyla”. Maža mū­sų miestuose jaukių kampelių, šių savotiškų mažų svetainių po atviru dangumi, kur žmogus po darbo dienos galėtų pabūti vienas su savimi, nura­minti nervus.

Kadaise Robertas Kochas rašė, kad ateis laikas, kai žmonija turės kovoti su triukšmu taip pat ryžtingai, kaip ji kovojo su cholera ir maru. Turbūt toks laikas atėjo ir drąsiai galima tvir­tinti, kad esame pajėgūs laimėti šią kovą, nugalėti triukšmą, kuris, kaip rašė medicinos daktarė profesorė V. Artamonova, nesuderinamas su žmo­gaus gyvenimu ir visokia gyvybe Že­mėje, nes jis pažeidžia gamtos harmo­niją. Išsaugoti tylą — vadinasi, pail­ginti žmogaus gyvenimą.


 

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Negyvoji gamta

Į kalnus akmenų

Aplinkui mus viskas taip lėkšta ir nuobodu, akmenų visai maža, daugiausia vis

Akmenys galūnai

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja gamtinis turizmas. Nepaprastas paslaptis saugo paprasčiausi lauko akmenys…

Tik pora mineralų…

Lietuvoje vienaip ar kitaip paminėjus akmenį, omenyje dažniausiai turime daug kur sutinkamus riedulius, kai

Belemnitai

Pietų Lietuvos žvirgždo – gargždo nuogulose, upių pakrantėse ar šiaip žemės paviršiuje

Bronzos amžiaus auksas

Danijos archeologai, Boeslunde miesto apylinkėse, atrado apie 2000 meistriškai pagamintų auksinių spiralių. Manoma,
Pakilti į Viršų