Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Orų spėjimas

in Patarimai

Kad galima būtų iš anksto planuoti savo veiksmus, reikia mokėti nuspėti, kokie orai laukia artimiausiu laiku. Tai padaryti galima pagal įvairius vietinius požymius. Tai ir optiniai reiškiniai atmosferoje, ir debesų pobūdis, ir oro temperatūra, ir vėjo kryptis, gyvūnų, paukščių, vabzdžių, augalų elgesys ir daugybė kitų. Kuo daugiau požymių patvirtina vieną ir tą pačią orų situaciją, tuo tikslesnė prognozė.

Orų spėjimui galima naudoti paprastus prietaisus. Vieną iš jų mums suteikė pati gamtą – tai išdžiovinta ašuotė. Ji jautriai reaguoja į visus pokyčius atmosferoje. Kai giedra, jos šluotelė susisuka į spiralę, o padidėjus oro drėgnumui – išsitiesina.

Galima pasidaryti ir savadarbį barometrą. Tam tikslui reikia atpjauti nedidelę (10-15 cm) jaunos eglės kamieno atkarpą drauge su šaka ir nuvalyti nuo žievės. Kamienas įtvirtinamas, kad nejudėtų, o šaka lieka laisva. Šaka reaguos į orų kaitą, nuleisdama savo galą prieš lietų ir pakeldama jį prieš giedrą. Judėjimo amplitudė priklauso nuo šakos ilgio. Kai ilgis siekia 30-40 cm, amplitudė gali būti apie 10-15 cm. Išnagrinėjus šakos judėjimo ypatumus, reikia palei jos galą padaryti atžymas „giedra“, „permaininga“, „lietinga“ ir naudotis kaip barometru.

PASTOVIAI GIEDRAS ORAS – POŽYMIAI

  • Slėgis kelias dienas nepaliaujamai kyla arba išlieka nekintamai aukštas;
  • Oro temperatūra pasižymi stabilia kaita paros bėgyje: vasarą dieną karšta, naktį – vėsu; žiemą naktį stiprus šaltis, dieną jis sumažėja, vakarop vėl sustiprėja;
  • Vėjas irgi pasižymi stabilia kaita paros bėgyje: naktį vėjo nėra, dieną sustiprėja, vakare nurimsta, dūmai kyla tiesiai į viršų;
  • Debesuotumo nėra, arba suplėšyti kamuoliniai debesys juda žemai pučiančio vėjo kryptimi, vakarop išnyksta;
  • Naktis giedra, dangus nusėtas žvaigždėmis, mėnulis ryškus, aušra aukso spalvos arba blankiai rožinė;
  • Naktį iškrinta gausi rasa (žiemą – šerkšnas), ryte – didelis rūkas, išnykstantis saulei patekėjus;
  • Garsiai kurkia varlės;
  • Kregždės skraido aukštai, žuvėdros sėdi ant vandens, miško paukščiai garsiai čiulba;
  • Skruzdėlės labai aktyvios, žolėje ir krūmuose gausūs voratinkliai, garsiai čirškia žiogai;
  • Gėlių žiedai plačiai išsiskleidę;
  • Anglys lauže greitai pasidengia pelenais.

POŽYMIAI, KAD GREITAI NIAUKSIS

  • Slėgis žemėja, ir kuo greičiau – tuo tikresnis signalas;
  • Oro temperatūra žiemą padidėja, vasarą – sumažėja skirtumas tarp dienos ir nakties temperatūrų;
  • Vėjas stiprėja, keičia kryptį, paros svyravimai susilpnėja arba išvis išnyksta, dūmai driekiasi pažeme;
  • Debesuotumas padidėja, atsiranda plunksniniai ar bokšto formos kamuoliniai debesys, jų judėjimas nesutampa su žemutinio vėjo kryptimi;
  • Saulė leidžiasi į debesis, aušra raudona, naktį žvaigždžių ir mėnulio nesimato arba aplink juos matomi vainikai;
  • Naktį rasos nėra, rūkas saulei patekėjus neišsisklaido;
  • Varlės tyli;
  • Kregždės skraido pažeme, žuvėdros susirenka ant kranto ir maudosi dulkėse, miško paukščių nesigirdi;
  • Skruzdėlės slepiasi skruzdėlynuose, vabzdžių ore ir ant augalų nesimato, bitės grįžta į avilius, sliekai iššliažia ant žemės paviršiaus;
  • Augalų žiedai susiskleidžia, lapų apačioje pasirodo vandens lašeliai, sustiprėja augalų kvapai;
  • Laužo anglys ryškiai smilksta. Sudrėksta druska.

PASTOVIAI DARGANOTO ORO POŽYMIAI

  • Slėgis žemas, paros bėgyje nesikeičia;
  • Oro temperatūra pastovi, paros amplitudė labai nedidelė;
  • Dangus ištisai aptrauktas sluoksniniais ir lietaus debesimis;
  • Naktį mėnulio ir žvaigždžių, o dieną saulės nesimato;
  • Krituliai (lietus arba sniegas) nedideli, lyja ar sninga be paliovos ilgą laiką, arba stiprūs, su pertraukomis;
  • Gyvūnai, paukščiai ir vabzdžiai pasislėpę;
  • Augalų žiedai susiskleidę ir nuleisti.

POŽYMIAI, KAD GREITAI PRAGIEDRĖS

  • Slėgis kyla;
  • Mažėja oro temperatūra;
  • Keičiasi vėjo kryptis, sumažėja stiprumas;
  • Sluoksniniuose debesyse susidaro properšos, atsiranda plunksninių debesų, kurie vakarop išnyksta;
  • Krituliai periodiškai sustiprėja, lietui lyjant pasirodo vaivorykštė;
  • Paukščiai tupia ant žemės, miške girdimas jų čiulbesys;
  • Vorai vakare nusileidžia savo voratinkliais žemyn, pasirodo uodai ir mašalai, bitės išskrenda rinkti medaus;
  • Paparčio lapai susisuka į apačią, augalų žiedai išsiskleidžia.

Be šitų požymių esama daugybės kitų, kurie tinka tik konkrečioms vietovėms. Juos reikėtų ištyrinėti ir įsiminti, kad galima būtų pasinaudoti tiek ekstremaliose situacijose, tiek kasdieniniame gyvenime.

Šaltinis: IšgyvenimoABC

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai

Sutartiniai ženklai žemėlapyje

Vietovėje sutinkami objektai žemėlapiuose ir pla­nuose vaizduojami sutartiniais ženklais. Masteliniai (kontūriniai) ženklai

Mastelis ir jo nustatymas

Apie žemėlapyje ar plane vaizduojamo žemės paviršiaus sumažinimo laipsnį galima spręsti iš

Planas ir žemėlapis

Teisingai orientuotis ir nepaklysti vietovėje gali­ma tik ją gerai pažįstant. Nepažįstama vietovė

Oro permainų numatymas

Orų kaitos pagrindinės priežastys. Dėl saulės spindulių kritimo kampo kitimo paros ir
Pakilti į Viršų