Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Oro permainų numatymas

in Patarimai

Orų kaitos pagrindinės priežastys. Dėl saulės spindulių kritimo kampo kitimo paros ir metų bū­vyje vieni žemės paviršiaus kraštai gauna šilumos daug, kiti — mažai. Nevienodai įšilus orui įvairiuo­se žemynuose ir vandenynuose, susidaro ir nevieno­das atmosferos slėgis. Jis pasiskirsto įvairaus didu­mo žemo ir aukšto slėgio sritimis (ciklonais ir anti­ciklonais). Ciklonų metu pučia smarkūs vėjai, kurie sukasi priešinga laikrodžio rodyklei kryptimi ir krypsta į jų centrą, kur slėgis yra žemiausias. Anti­ciklonų metu oro perteklius plūsta iš centro į pa­kraščius, o vėjai lėtai juda pagal laikrodžio rodyk­lę. Ir patys ciklonai su anticiklonais retai kada stovi vietoje, įvairiu greičiu slinkdami per vandenynus ir žemynus iš vienų klimato juostų į kitas, jie su savi­mi nešasi ir tų kraštų šilto ar drėgno, šilto ar sauso oro mases. Skirtingų oro masių susidūrimo vietose atsiranda jas skiriantys frontai, kuriuos atpažįstame ne tik pagal oro temperatūros bei drėgmės terito­rinio kitimo pobūdį, bet ir pagal tiems frontams bū­dingas debesų sistemas. Šiltos oro masės priekyje juda šiltasis frontas su plačia sluoksnįnių debesų ir ištisinių kritulių zona. Šaltos oro masės priekyje ap­tinkame šaltąjį frontą su kamuoliniais lietaus de­besimis, iš kurių protarpiais pasipila smarkokos liū­tys. Įvairių oro masių pernaša, ciklonų ir anticiklo­nų susidarymas ir orų frontų judėjimas sudaro vie­ningą visos žemės oro judesių sistemą — bendrąjį atmosferos cirkuliavimą. Atmosferos cirkuliavimo dėsningumai labai sudėtingi. Juos galima pažinti ir panaudoti tik nuolat tiriant orų būsenos pakitimus dideliuose žemės paviršiaus plotuose sudėtingais prietaisais; tam tikslui naudojami ir dirbtiniai Žemės palydovai. Tie pakitimai kelis kartus per parą žy­mimi specialiuose orų žemėlapiuose, kuriuos pa­naudodami orų biuro sinoptikai numato orą ne tik sekančiai dienai, bet ir keletui parų. Aukštesnių ka­tegorijų turistinių kelionių metu būtina naudotis ne tik supaprastintomis orų prognozėmis, kurios skel­biamos kasdien spaudoje ir per radiją, bet ir spe­cialiomis sinoptikų konsultacijomis. Dar prieš žygio pradžią reikia kelionės rajoną aptarnaujančiame orų biure smulkiau pasiteirauti apie laiką ir bangą, kuria perduodamos specialios radijo konsultacijos. Kar­tu nepamirškite sužinoti, kur numatomo žygio tra­soje veikia meteorologinės stotys ir ryšių punktai, per kuriuos prireikus būtų galima gauti papildomų žinių ir perspėjimų apie pavojingų reiškinių artėji­mą. Žinios apie orą ypač svarbios, žygiuojant mažai apgyventomis vietovėmis. Tačiau kaip tik ten orus tiriančių stočių tinklas yra pats rečiausias. Turistai, ypač kelionių vadovai, turi patys gerai mokėti iš savo patyrimo ir žygio metu atliekamų stebėjimų numatyti orą nors nedaugeliui valandų į priekį.

Pastovaus gero oro požymiai. Geras (mažai debe­suotas, ramus, be kritulių) oras paprastai laikosi ne­judriose aukšto slėgio srityse arba kur slėgis pasi­skirsto vienodai, kur arti nėra jokių frontų ir oro masės palengva šyla arba vėsta (priklausomai nuo metų laiko), radiaciniams procesams veikiant. Esant giedrai, saulės energijos išteklių kitimas per parą sukelia ir kitų meteorologinių elementų paros perio­do svyravimus. Nesant vėjo, būna margas taip pat ir jų teritorinis pasiskirstymas. Barometras rodo ga­na aukštą oro slėgį, kuris ilgesnį laiką lieka pasto­vus arba net po truputį kyla. Oro temperatūra svy­ruoja taisyklingai: vasarą — dienos karštos, o žie­mą— naktys labai šaltos. Gero oro metu miške naktį daug šilčiau, negu lauke, ir kalvos pastebimai šil­tesnės už klonius. Dažniausiai dvelkia tik vietiniai nepastovios krypties vėjai, kurie dieną sustiprėja, o vakare vėl aprimsta. Vasarą iš ryto debesų daž­niausiai nebūna. Saulei gerokai pašildžius, atsiranda nedidelių kamuolinių debesų, kurie plaukia ta pa­čia kryptimi, kaip ir vėjas prie žemės paviršiaus. Vakare jie suplokštėja ir išnyksta. Žiemą dienos būna giedros, gi nakčiai artėjant, atsiranda plonas debesų sluoksnis, o prieš speigą — tik sausa migla. Tiek debesys, tiek migla, ryto saulei pašildžius, dingsta. Dieną kritulių nebūna, naktį iškrinta gausi rasa arba šarma, kuri rytą greitai išgaruoja. Kartais daubose atsiranda ir pažemio rūkas. Paryčiui jis taip pat išsisklaido. Giedro oro metu vabzdžiai ir jais mintantys paukščiai, taip pat rudenį voratinkliai skraido aukštai virš žemės paviršiaus. Dūmai kyla stulpu aukštyn. Anticiklono oras paprastai esti sau­sas, dėl to žvaigždės naktį beveik nemirksi, o dan­gus saulėlydžio metu nusidažo auksinėmis, geltono­mis ir net rusvomis spalvomis.

Kadangi aukšto slėgio sritys juda lėtai, tai susi­daręs geras oras trunka ilgesnį laiką. Jeigu nėra kitokių požymių, aprašytieji ženklai pranašauja ge­rą orą ne tik rytdienai, bet ir keletui sekančių dienų.

Oro pablogėjimo požymiai. Oro pablogėjimą daž­niausiai sukelia koks nors artėjantis orų frontas. Kadangi orų frontai dažniausiai susiformuoja ciklo­nuose, tai slėgis, jiems artėjant, krinta. Kuo smar­kesnis slėgio kritimas, tuo greičiau reikia laukti oro pablogėjimo. Temperatūros kitimas priklauso nuo artėjančio fronto pobūdžio. Žiemos metu labiausiai juntamas oro permainas sukelia šiltieji frontai, dėl to temperatūra prieš darganą visada pakyla: vakare darosi šilčiau, negu dieną. Sumažėja oro temperatū­ros paros svyravimai. Vėjas, artėjant frontui, stip­rėja ir vakare nenurimsta. Jeigu jis stiprėdamas su­kasi į kairę, tai artėja ciklono šiaurinė dalis. Lietaus šiuo atveju nelaukiama. Jei vėjas sukasi nuo pir­mykštės krypties į dešinę, tai artėja ciklono pietinė pusė su gausiais krituliais. O jei vėjas stiprėja, bet savo krypties pastebimai nepakeičia, tai artinasi pats ciklono centras, kuriam atėjus vėjas laikinai nu­rimsta, po to ima pūsti iš priešingos pusės.

Apie oro pablogėjimo pobūdį galima spręsti iš de­besų kaitos. Artėjant šiltam frontui, pirmiausia pasi­rodo greitai slenkantys plunksniniai debesys, po jų — plona aukštųjų sluoksninių debesų danga, ku­rioje apie saulę kartais pasirodo dideli šviesūs ratai ir lankai. Frontui dar labiau priartėjus, sluoksniniai debesys darosi vis tankesni, leidžiasi žemyn ir virsta sluoksniniais lietaus debesimis. Kuo greičiau vyksta minėta debesų formų kaita, tuo anksčiau reikia lauk­ti oro pablogėjimo. Pastarojo reikia tikėtis ir tada, kai vakare debesys nenyksta, o jų pastebimai dau­gėja ir uždengia besileidžiančią saulę arba kai debesų slinkimo kryptis nesutampa su vėjo kryptimi ties žemės paviršiumi.

Pasirodžius viduriniame aukšte bangų arba gar­banų pavidalo aukštiesiems kamuoliniams debesims, oras gali pablogėti jau po keleto valandų, nes šie požymiai rodo, kad greitai artėja šaltasis frontas su kamuoliniais lietaus debesimis. Jei iš ryto oras tvan­kus, ilgai nenukrenta rasa ir atsiranda greitai augan­čių bokštelių pavidalo kamuolinių debesų, tai dide­lė tikimybė, kad po pietų bus liūtis su perkūnija net ir nesant arti jokio orų fronto. Didelių kamuolinių debesų apačioje atsiradę tešmenų pavidalo iškyšu­liai yra tikras besiartinančios audros požymis. Že­mas debesų volas prieš kamuolinį liūties debesį rodo, kad artinasi trumpa, bet smarki vėtra (vėjo škvalas). Artėjant vėtrai su perkūnija, slėgis darosi nepastovus: barometro rodyklė “šokinėja” čia į vie­na, čia į kitą pusę. Kartu žymiai pablogėja radijo gir­dimumas ir pagausėja trukdymų (traškesių). Prieš blogą orą rasa naktį neiškrenta, rūkas žemumose, jeigu ir pasirodo tai išnyksta anksti, prieš saulei pa­tekant. Artėjant blogam orui, padidėja aukštųjų oro sluoksnių drėgmė, dėl to žvaigždės naktį ima smar­kiai mirgėti, susiaurėja šviesus vainikas apie mė­nulį. Saulėtekio ir saulėlydžio spalvose gausu ryš­kiai raudonų atspalvių. Tai patys ankstyvieji oro pablogėjimo pranašai, kurie, jeigu nėra kitų požy­mių, visų pirma pranašauja vėją. Stipraus vėjo rei­kia laukti ir pasirodžius danguje suplėšytų formų debesims. Padidėjus oro drėgmei ir sumažėjus slė­giui, pagerėja tolimų garsų girdimumas. Kaminų ir laužų dūmai nekyla aukštyn, net ir esant tylai. Su­stiprėja gėlių ir žolių kvapai. Vabzdžiai ir jais min­tantys paukščiai skraido pažeme.

Kalnuose oro pablogėjimo dažniausiai reikia lauk­ti tada, kai vėjas ima pūsti ir nešti debesis iš slėnių į viršukalnes. Priešingu atveju, net ir orų frontui priartėjus, oras gali labai ir nepablogėti.

Ilgos darganos požymiai. Ilgam laikui oras pablo­gėja dažniausiai tada, kai susiformuoja galingas, bet mažai judrus ciklonas. Tokio ciklono pakraščiuose, ypač jo pietinėje dalyje, ima smarkiai skverbtis drėgnos oro masės. Viena kitą vejančias jūrinio oro mases skiria keletas frontų, kurių debesų sistemos susilieja į vieną ištisinę dangą.

Slėgis ilgos darganos metu esti žemas, per parą beveik nekinta. Oro temperatūra taip pat lieka maždaug pastovi: žiemą ji gana aukšta, o vasarą — žema. Vėjas stiprus ir pastovios, dažniausiai pietva­karių krypties. Žiemą esti ištisinė sluoksninių debe­sų danga, o vasarą gali pasitaikyti ir pragiedrulių, pro kuriuos matomi aukštutiniai sekančių frontų de­besys. Iš šiltųjų frontų debesų krinta nesmarkūs, tačiau ilgalaikiai krituliai. Kartais sluoksniniai de­besys nusileidžia iki pat žemės paviršiaus. Tada di­deliuose plotuose pasiskleidžia advekcinis rūkas. Ištisiniai krituliai tarpais sustiprėja ir po to liaujasi, tačiau dangus neprablaivėja ir, neilgai trukus, vėl ima lyti jau iš sekančio fronto.

Mažai judrūs ciklonai gali vienoje vietoje užtrukti ilgesnį laiką. Be to, ir kiti ciklonai retai slenka pa­vieniui. Dažniausiai jie seka vienas kitą serijomis — po 3—5 ciklonus kiekvienoje. Tokiu būdu atsiranda ilgi, kelias ar net keliolika dienų (kartais su neilgo­mis pertraukomis) trunkantys darganoto oro laiko­tarpiai.

Oro pagerėjimo požymiai. Praėjus ciklonui su frontais, oro slėgis pakyla. Reikia atminti, kad stai­gus slėgio pakilimas dažniausiai pranašauja tik trumpalaikį oro pagerėjimą. Oro temperatūra, ypač žiemos metu ir po audros, gerokai nukrinta, o jo svsyravimai padidėja. Praėjus šiltam frontui, vėjąs pasisuka iš šiaurės vakarų ir darosi nelygus, pulsuojantis. Ištisinė debesų danga pakyla aukštyn ir sutrūkinėja, krituliai būna su pertraukomis ir pagaliau liaujasi. Pro atsiradusias prošvaistes matyti gryna dangus. Vėjas iš pradžių truputį sustiprėja, o pasibaigus krituliams, palengva nurimsta. Jeigu šiltieji fronto sluoksniniai debesys ir vėjas pranyksta, tai oras pagerės tik trumpam laikui, ir reikia laukt greitai artėjančio šaltojo fronto požymių.

J. Vaitkus, V. Januskis

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai

Sutartiniai ženklai žemėlapyje

Vietovėje sutinkami objektai žemėlapiuose ir pla­nuose vaizduojami sutartiniais ženklais. Masteliniai (kontūriniai) ženklai

Mastelis ir jo nustatymas

Apie žemėlapyje ar plane vaizduojamo žemės paviršiaus sumažinimo laipsnį galima spręsti iš

Planas ir žemėlapis

Teisingai orientuotis ir nepaklysti vietovėje gali­ma tik ją gerai pažįstant. Nepažįstama vietovė
Pakilti į Viršų