Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Nykštukai ir milžinai

in Gyvūnų paveikslai

Vabzdžiai yra smulkūs gyvūnai. Tačiau jų pasitaiko ir nykštukų, ir milžinų.

Mažiausi iki šiol žinomi vabzdžiai priklauso vabalų būriui plunksnasparnių šeimai. Šiaurės Amerikoje išplitęs Nanosella fungi yra tik 0,25 mm ilgio ir sveria vos 0,4 mg. Tai pačiai šeimai priklauso ir Europos bei Lietuvos mažiausieji vabzdžiai. Tai Micridium ir Oligella genčių atstovai. Jie yra 0,5 – 0,6 mm ilgio. Tokio pat ilgio yra ir vienaląstis infuzorijų klasės pirmuonis — didžioji klumpelė. Labai smulkių vabalų yra taip pat taškavabalių, šratvabalių bei kitose šeimose. Jie būna 0,5 — 0,7 mm ilgio. Mažyčiai yra pirminiabesparniai vabzdžiai — beūsiai bei podūros. Labai smulkučiai kai kurie plėviasparniai, ypač chalcidai. Vabzdžių kiaušinių parazitas chalcidų atstovas — trichograma — yra 0,3 mm ilgio. Manoma, kad 0,25 mm ilgio vabzdžiai nėra mažiausi. Tikimasi rasti dar mažesnių vabzdžių. Kiekvienais metais aprašoma tūkstančiai naujų, iki šiol nežinomų rūšių. Didysis prancūzų entomologas Ž. Fabras, stebėdamas vabzdžių įvairovę, rašė: „Natura maxime miranda in minimis“ (gamta daugiausia stebina savo smulkmenomis). Vabzdžiai nykštukai iš tikrųjų yra gamtos stebuklas. Tai preciziškumo, kompaktiškumo ir mikrojuvelyrinių organų nepakartojamas derinys. Tik įsivaizduokite, kad 0,25 mm dydžio „trupinėlis“ turi maisto virškinimo organus, sudėtingą trachėjų — kvėpavimo organų — sandarą, kraujotakos sistemą, nervų sistemą ir jutimo bei veisimosi organus. Vienas entomologas yra pasakęs, kad smulkučiai vabzdžiai primena sudėtingą šiuolaikinį prietaisą, sudarytą iš labai mažyčių puslaidininkių ir tranzistorių. Prietaisai genda, o vabzdžio organizmas veikia be sutrikimų.

2284102507_0618d5f988_b
Chalcidų šeimos atstovas Brachymeria hammari. Nuotr. – John Hallmén

Vabzdžių milžinų yra kur kas mažiau negu nykštukų. Tai dažniausiai tropikuose paplitę vaiduokliniai vabzdžiai, vabalai ir drugiai. Dažnai jie būna gerokai didesni už kai kuriuos paukščius ar žinduolius.

Ilgiausias pasaulyje vabzdys yra vaiduoklinių būrio atstovas — milžiniškoji gyvalazdė. Šis į sausą šakelę panašus vabzdys yra 260 mm ilgio, o su ištiestomis į priekį kojomis — net 360 mm ilgio.

Visų didžiausi vabalai — ilgaūsiai titanai — veisiasi Pietų Amerikos tropikų miškuose, ypač Amazonės baseine. Didžiausias sugautas šios rūšies vabalas buvo 220 mm ilgio. Titano lervos vystosi trūnijančioje medienoje. Stambūs yra ir ragvabaliai. Jie galvoje arba priešnugarėlėje turi įvairios formos ir dydžio išaugų. Herkulio ragvabalis yra 180, o Neptūno ragvabalis — 130 mm ilgio. Maždaug 100 mm vabalų randama blizgiavabalių, cukravabalių ir kitose šeimose.

phobaeticus-chani-arbol
Milžiniškoji gyvalazdė (Phobaeticus chani )

Lietuvoje ilgiausi vabzdžiai yra laumžirgiai. Jų kūnas būna iki 80 mm ilgio. Tačiau dėl laibo ir liekno laumžirgio kūno bei ilgų, plačių sparnų derinio nesusidaro stambumo įspūdžio. Panašiai yra ir su drugiais.

Didžiausias Vidurio Europoje, taip pat ir Lietuvoje, randamas vabalas yra paprastasis elniavabalis. Patinai, kartu su milžiniškais viršutiniais žandais, kurie savo išvaizda primena elnio ragus, būna nuo 30 iki 100 mm ilgio. Paprastasis elniavabalis veisiasi senuose ąžuolynuose. Visoje Europoje yra saugomas, įrašytas Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvos pietuose gana dažnas ūsuotis dailidė. Šis 60 mm ilgio vabalas veisiasi pušies kelmuose.

Paprastasis elniavabalis (Lucanus cervus)
Paprastasis elniavabalis (Lucanus cervus)

Iš vandenyje gyvenančių Lietuvos vabzdžių ilgiausia vandeninė juostablakė. Ji su pilvelio galiniais kvėpuojamaisiais vamzdeliais yra 70 mm ilgio. Vandenyje gyvenantis degutvabalis būna 60, paprastoji dusia — apie 40 mm ilgio. Tokio pat ilgio yra ir vabalas raganosis.

Susipažinę su kai kuriais vabzdžių nykštukų ir milžinų atstovais, nepamirškite, kad daugumos jų ilgis svyruoja nuo 2 iki 20 mm.

Paprastasis degutvabalis (Hydrous piceus)
Paprastasis degutvabalis (Hydrous piceus)

Ilgus tūkstantmečius kovodami dėl būvio ir nepajėgdami prisitaikyti prie aplinkos, kai kurie vabzdžiai turėjo išnykti. Kiti vabzdžiai kūno sandara, dydžiu prisitaikė prie aplinkos ir liko gyventi. Taigi kokie veiksniai nulėmė vabzdžių didumą, kokių privalumų jiems teikia smulkutis kūnelis? Privalumų yra daug. Pirmiausia smulkius gyvūnėlius mažai veikia žemės gravitacija, todėl jų gyvenime labai svarbios molekulinės jėgos. Jos padeda smulkiems vabzdžiams ropoti net kai jie minimaliai sukimba su substratu. Jie ropoja ne tik vertikaliais slidžiais paviršiais, bet ir nugara į apačią, pavyzdžiui, augalų lapų apatinėmis pusėmis, lubomis ir panašiai. Lengvi ir nedideli vabzdžiai eikvoja mažai energijos ne tik gravitacijos, bet ir inercinėms jėgoms nugalėti. Jie gali žaibiškai keisti judėjimo greitį ir judėjimo kryptį. Smulkūs vabzdžiai gali veistis gausiomis populiacijomis net nedideliame plote, kai yra ribotas vienodo maisto kiekis. Susiformavus monofagizmui (siaurai maisto poreikių specializacijai), iki minimumo apribojamas energijos eikvojimas judėjimui ir maisto ieškojimui; energetiniai ištekliai maksimaliai naudojami reprodukcijos tikslams. Smulkūs vabzdžiai turi kur kas mažiau gamtinių priešų, jie gali pasislėpti įvairiuose plyšeliuose, po dirvos grumsteliais, nukritusiais lapais, augalų likučiais, augalų audiniuose.

Tačiau smulkių gyvūnų kūno paviršius santykiškai yra kur kas didesnis negu stambių gyvūnų, todėl jie greitai netenka šilumos ir drėgmės. Išspinduliuotą į aplinką šilumą vabzdžiai kompensuoja dideliu ėdrumu, taip pat absorbuodami saulės spindulius, o prarastą drėgmę — laisvu vandeniu, esančiu drėgname maiste, arba chemiškai surištu vandeniu, kurio yra sausame maiste.

S. Pileckis

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Gyvūnų paveikslai

Pilkasis garnys

Mažesnis už baltąjį gandrą, pilkas arba pilkai melsvas, su juodu, smailiu, nusvirusiu

Kurmis

Talpa europaea L., 1758 Обыкновенный крот (rus.) Common mole (angl.) Kurmio kūnas

Baltakrūtis ežys

Erinaceus concolor Martin, 1838 Восточноевропейский ёж, или белогрудый ёж (rus.) East European
Pakilti į Viršų