Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Nuo ikrelio iki plėšrūnės

in Žuvys

Lydekos — vienos iš vertingiausių žu­vų, gyvenančių mūsų vandenyse. Ir kaip maisto produktas, ir kaip biomelioratoriai, nes ten, kur nėra šių plėšrūnių, smarkiai padaugėja menkaverčių žuvų (pūgžlių, dyglių, saulažuvių).

Lydekų gausumas labai priklauso nuo neršto ekologinių sąlygų. Šios žuvys su­bręsta būdamos 2 – 4 metų. Vieno kilogramo svorio patelės vislumas — nuo 15 iki 45 tūkstančių ikrelių. Subrendusių ikrelių skersmuo — 2,16 – 2,44 milimet­ro. Neršti lydekos pradeda balandžio mė­nesi kai tik nutirpsta ledas ir vandens temperatūra pasiekia 3 – 4°C. Jeigu pava­saris būna šaltas ir labai vėjuotas, lydekų neršto gali ir nebūti.

Į nerštavietes lydekos plaukia nedide­liais būreliais. Vieną patelę lydi keli pati­nėliai. Geriausiai lydekų nerštui tinka už­liejamos pievos. Išneršti ikreliai iš pra­džių prilimpa prie augalų, tačiau praėjus kelioms valandoms po apvaisinimo, jie nebetenka lipnumo ir nukrenta, todėl toliau vystosi ant dugno substrato. Ten, kur nėra užliejamų pievų, lydekos neršia ant povandeninės augmenijos, kuri papras­tai auga uždumblėjusiose vietose. Patekę į dumblą ikreliai dėl deguonies stokos masiškai žūna.

Išsiritusios iš ikrelių lydekaitės būna 7 – 9 milimetrų ilgio, su dideliu kiaušinio formos trynio maišu, visai nepanašios į suaugusias žuvis, todėl vadinamos lervutė­mis. Lervutės toliau rutuliojasi, jų or­ganizme vyksta fiziologiniai ir morfologi­niai pakitimai. Kol tampa plėšrūnėmis, ly­dekaitės praeina 5 vystymosi etapus.

Pirmame etape lervutės labai pasyvios, guli ant dugno, neplaukioja. Jos dar ne­turi nei burnos nei pelekų. Minta maisto medžiagomis, esančiomis trynio maišelyje. Šitokia mityba vadinama endogenine. Kvė­puoja per kraujo kapiliarus, kurie tan­kiai apraizgę trynio maišą. Šio etapo pa­baigoje lervutės užauga iki 9,5 – 10 mili­metrų.

Antrojo etapo pradžioje lervutės per di­deles pastangas truputi pakyla nuo dugno ir specialiais organais, esančiais galvos srityje, prisitvirtina prie kokio nors subst­rato. Paprastai tai būna augalai, ant kurių išneršė lydekos. Tuo metu lervutėms iš­sivysto burna, žiauniniai lapeliai. Mityba dar vis endogeninė. Kvėpuoja per susi­formavusias žiaunas. Per šį etapą lervutės išauga iki 11 – 11,5 milimetro, pasidaro aktyvesnės (kilus pavojui, gali išsilaikyti vandenyje).

Trečias etapas — lervučių plaukiojimo pradžia. Tai labai svarbus momentas ly­dekaičių gyvenime. Kad lervutės galėtų pradėti plaukioti, jos pirmiau turi pakilti į paviršių ir pripildyti plauktojamąją pūs­lę oru. Lervutės, nepasiekusios vandens paviršiaus, žūna. Natūraliomis sąlygomis tai dažniausiai atsitinka, labai paklius van­dens lygiui arba esant dideliam banga­vimui. Šio etapo metu lervutės dalį laiko dar praleidžia gulėdamos ant substrato. Trynio maišas žymiai sumažėjęs. Ta­čiau žuvytės tebesimaitina tik jame esan­čiomis maisto medžiagomis. Etapo pabai­goje jos užauga iki 12.5 – 14 milimetrų.

Ketvirtam etapui būdinga tai, kad ler­vutės nuo endogeninės mitybos pereina prie mišrios. Jos aktyviai plaukioja, gaudydamos smulkų zooplanktoną, bet kartu dar naudoja ir trynio maiše esan­čias maisto medžiagas. Lydekaičių ilgis padidėja iki 14,5 – 15 milimetrų joms iš­auga pirmieji dantys.

Penkto etapo metu susiformuoja skran­dis, žarnynas nebe tiesios formos, o daro kilpą, padaugėja dantų. Trynio maišas vi­sai rezorbuojasi. Kiekviena dieną ler­vutėms reikia vis daugiau ir daugiau gyvo maisto. Jeigu tik ką pradėjusios aktyviai maitintis lydekaitės suėda per parą apie 50 zooplankterių, tai išaugusios iki 21 – 23 milimetrų, jos gali suėsti iki 600 zoop­lankterių. Trūkstant maisto, sulėtėja žu­vyčių augimas bei vystymasis, gali atsiras­ti patologinių pakitimų virškinimo trakte. Lydekaitės net žūna, jeigu, praėjus 2 – 3 dienoms po trynio maišo rezorbcijos, jos neturi kuo maitintis. Šis vystymosi eta­pas trunka ilgiau negu ankstyvesnieji. Ler­vutės pradeda įgauti suaugusios žuvies formą. Šiame etape lydekaitės maiti­nasi ne tik zooplanktonu, bet ir įvairių vabzdžių lervomis, gyvenančiomis vande­nyje. Pasiekusios 17,5 – 18 milimetrų il­gio, jos pradeda gaudyti kitų žuvų jau­niklius, pasitaiko ir kanibalizmo atvejų. Taigi, dar būdamos lervutės stadijoje, ly­dekos pereina prie plėšrūniško gyvenimo būdo.

Daryti stebėjimai pa­rodė, kad Lietuvoje lydekos ikrų vysta­masis trunka apie 20 dienų. 18 milimet­rų lervutės, priklausomai nuo vandens temperatūros ir maisto kiekio, pasiekia vidutiniškai praėjus 3 savaitėms po išsi­ritimo. Praeina l,5 mėnesio kol iš apvai­sinto ikrelio susiformuoja plėšri žuvytė.

Vida Žiliukienė; Valdemaras Žiliukas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žuvys

Šlakių slėptuvės

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes
Pakilti į Viršų