Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Neršia žuvys

in Žuvys

Be abejonės, daugiausia meškeriotojų vilioja karšių žūkle. Tų auksašonių karšių, kurie sveria pusantro, du ar net tris kilogramus. Gal todėl, kad karšius labai įdomu žvejoti, kad jų mėsa skani, žiūrėk, tai šen, tai ten ir išdygsta nedorų žvejų, kurie tik ir laukia, kada pradės neršti šios puikios žuvys, kurie tik ir tyko bet kokiu — leistinu ar ne leistinu — būdu jų pasigauti. Labai gaila, kad gana daug karšių sužvejojama jų neršto metu. Yra nemaža „spe­cialistų“, kurių žūklės sezonas trunka tik tiek, kiek trunka ir karšių nerštas, mat, šios žuvys, ypač prieš nerštą, in­tensyviai maitinasi, todėl nesunku jų pasigauti paprasta meškere, jau neminint tinklo.

Karšiai mūsų krašte neršia gegu­žės – birželio mėnesį, kai vanduo sušyla iki 12—13 laipsnių. Savo gana triukš­mingas vestuvines puotas jie rengia ežerų pakraščiuose, ramiose įlankose, kur yra povandeninių augalų. Į nerštą karšiai traukia dideliais būriais. Neršti pradeda anksti rytą. Esant palankiam orui, karšiai išneršia per kelias dienas, tačiau orui staiga atšalus, žuvys pasi­traukia į gilumą ir vėl grįžta į nerštavietes tik orui atšilus. Dėl blogo oro karšiai kai kada netgi neišneršia.

Karšiai palyginti vislūs: nuo 55 tūks­tančių net iki 440 tūkstančių ikrelių. Atrodytų, nėra didelio pavojaus jų atsargoms. Tačiau turime atsiminti, kad labai daug karšių ikrų žūsta. Juos su dideliu apetitu ryja kitos žuvys — eše­riai, pūgžliai, dyglės, taip pat viso­kie vandens vabzdžiai. Be to, karšiai gana lėtai auga. Netgi subręsta karšis tik šeštais, o dažnai tik aštuntais metais. Ir tuo metu jis dar nesveria nė pusės kilogramo ir yra tik apie 25 centimetrų ilgio. O tų auksašonių, pusantro ar du kilogramus sveriančių, karšių turime laukti net dvylika trylika ir daugiau metų.

Gegužės pabaigoje pradeda neršti ir mūsų vandenyse gana gausiai papli­tusios, savo forma į karšį panašios, tik daug mažesnės žuvys — plakiai. Jų nerštas kartais užtrunka net iki liepos mėnesio. Kaip ir karšiai, plakiai auga lėtai ir didesni kaip 1,3 kilogramo mūsų vandenyse neužauga. Subręsta trejų ketverių metų. Priešin­gai karšiams, plakiai ikrus neršia por­cijomis netoli pakrančių, kur sekliau, taip pat užliejamose pievose. Patelės vislumas — nuo trijų tūkstančių iki 130 tūkstančių ikrelių. Šiaip plakis neišvaiz­dus — pilkšvas. O va, neršto metu jis šviečia, tarsi sidabru aplietas. Pelekai taip pat parausta.

Dažniausiai trečiaisiais gyvenimo me­tais, netraukdami nė iki dešimt centimetrų ilgio, gegužės—birželio mėnesį neršia ir didžiausias daugelio prade­dančiųjų meškeriotojų džiaugsmas — gružlys. Ir solidesnio am­žiaus sulaukę, gružliai mažai tepaauga. Retas ištįsta iki aštuoniolikos centimetrų, vienas kitas tesveria šimtą gramų. Bet gružlys skani žuvis ir geras masa­las lydekoms, ešeriams, starkiams. Ne didelė žuvis ir vislumas mažas: vienas— trys tūkstančiai ikrelių. Neršia sekliose vietose, kur švarus smėlio dugnas.

Tuo pačiu metu neršia ir upių žuvis — ūsorius. Ūsoriaus nesulyginsi su gružliu. Jis užauga kone ligi metro ir gali sverti daugiau kaip penkis kilogramus, o kai kas teigia, kad netgi visus dešimt. Subrendę ūsoriai (ketverių ar penkerių metų am­žiaus) susiburia draugėn ir dideliais bū­riais kyla upėmis į nerštavietes. Ūso­rių nerštavietes — akmenuotas žvyro dugnas ir stipri srovė. Ikrelius pabe­ria ne iš karto, atsikvėpdami. Vislumas ne itin didelis — nuo trijų iki devynių tūkstančių ikrelių.

Gegužės pabaigoje ir birželį neršia ir kita maloni meškerioti, graži žuvis — raudė . Jų vislumas daug didesnis — nuo 80 iki 220 tūkstančių ikrelių. Neršia sulaukusios trejų ar ketverių metų arčiau krantų ar sekliose, smarkiai užžėlusiose vietose. Taip pat ne iš karto išneršia, bet porcijomis.

Gegužės mėnesį pradeda neršti dar dvi karpinių šeimos žuvys — saulažuvė ir kartuolė. Pirmoji panaši į nedidukę aukšlytę, antroji — į mažą karosiuką. Saulažuvių daugiau yra Kuršių mariose, Nemuno deltoje, taip pat tvenkiniuose, karjeruose, užželian­čiuose ežeruose, o kartuolių — daugely­je ežerų ir upių. Saulažuvės užauga ne­didukės, retai kuri ištįsta lig vyro di­džiojo piršto ilgumo. O šiaip — keturi – penki centimetriukai. Todėl ir ikriukų paberia tik kelis tūkstantėlius. Ne didėsnės auga ir kartuolės. Riba — taip pat didysis vyro pirštas. Kad ir mažy­čiai puošeivos — neršto metu jie šviečia visomis vaivorykštės spalvomis. Ir ner­šia kartuolės labai įdomiai. Jos neberia ikrelių prie žolių, akmenų arba tie­siog ant dugno žvirgždo, bet ieško moliuskų, į kurių geldutes per savo smarkiai išsitempusią lytinę makštelę (kuri kai kada būna ilgesnė už pačia žuvį) įberia keletą ikrelių, ir plaukia ieškodama kitos geldelės. Ilgai ieško — ilgas ir nerštas: pradeda pavasarį, o baigia tik vasarą. Šitaip bevargdama, kartuolė vos vos sugeba padėti į tas geldeles šimtą ikrelių. Toks jų vislumas.

Gegužės ir birželio mėnesį į Kuršių marias ir Nemuno žemupį iš Baltijos jūros atplaukia vienintelė mūsų gėluo­se vandenyse pasitaikanti silkinių šei­mos žuvis — perpelė . Kitados perpelių atplaukdavo labai daug, o dabar jų — labai reta. Neršią naktimis.

Retenybė tapo ir atlantinis eršketas. O gaila! Juk kita­dos Baltijos jūroje ir Nemune būdavo sugaunama dažniausiai dviejų metrų ilgio eršketai. Pasitaikydavo net trijų metrų ilgumo ir dar didesnių egzemp­liorių, kurie sverdavo du ir net tris šimtus kilogramų. Atlantiniai eršketai neršti plaukia į upes. Neršia birželio mėnesį. Kai kurių šių žuvų vislumas siekia net daugiau kaip du milijonus ikrelių.

 

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žuvys

Šlakių slėptuvės

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes
Pakilti į Viršų