Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Eurasian marsh Harrier - Nendrinė lingė

Nendrinė lingė

in Gyvūnų paveikslai

Gražiausieji ir protingiausieji mūsų krašto ornitofaunai priklau­so plėšrieji paukščiai, kurių tarpan priskiriama ir nendrinė lingė. Mūsų šalies įstatymai, saugoją paukščius nuo išnykimo, dėl šios rū­šies paukščių per daug negailestingi ir juos, kaip, pavyzdžiui, žiau­rųjį vištvanagį, leidžia visuomet medžioti. Šiuo straipsneliu noriu pasidalinti su skaitytojais žiniomis, kurias patyriau, sekdamas nendrinių lingių gyvenimą. Kitų, Lietuvoj pasitaikančių, lingių neminėsiu to­dėl, kad jos pas mus daug retesnės ir todėl jų žala mažiau pasireiškia.

Seni nendrinių lingių patinai palšos, šviesiai durpinės, spalvos, jų kojos ilgos, geltonos spalvos su tvirtais, riestais nagais, o galvos palšos su pailgais, tamsiais dryželiais. Jų didžiosios, plasnojamosios, plunksnos juodos, o mažosios — pilkos. Patelės ir jaunikliai tamsiai durpinės spalvos, su šviesiomis, gelsvomis galvomis ir pailgais dryželiais. Tai bendrasis plunksnų spalvos apibūdinimas.

Pavasarį, balandžio mėn. pradžioje, nendrinės lingės pasirodo savo gyvenamoje vietoje. Iš pradžių vienas kitas paukštis nedrąsiai slan­kioja pagal žiemos pūgų ištaršytus nendrynus, laksto ties ežerų pakraščiais ir renka negausų maistą. Pasitenkina kartais ką tik iš po ledo išlindusiomis varlėmis ir malšina streikuojantį skilvį. Atši­lus orui, parlekia paukščiai, grįžta vandenų gyventojai laukiai, tuomet nendrinių lingių dienos pakitėja. Tuomet lingės bado. nebekenčia, nes balandžio mėn. antrojoje pusėje dauguma vandens paukščių, ypač laukiai, jau susidėję kiaušinius. Lingės su lizdais nesiskubina, jos laukia ir vaišinasi laukių kiaušiniais, kartas nuo karto pagrobdamos senį. Šviečiant ir šildant ankstyvajai pavasario saulutei, lingių patinai nardo vos įžiūrimoje dangaus mėlynėje ir, šū­kaudami, daro visokias „mirties kilpas“. Stebėtinai atrodo, kaip gra­žiai ir teisingai jie tas kilpas padaro, persiversdami per galvas. Pa­telės lindi nendrėse, savotiškai kniauksi, pritardamos patinų šūkavi­mams. Pagaliau patinams nusibodus žaisti, ima leistis žemyn, drą­siau šūkteli paskutinį kartą, dar labiau ištiesia sparnus ir, linguo­dami į šalis, be plevenimų, nutupia pas drauges. Čia jie, kaip ir kiekvienas gyvis, pasidžiaugia savąja meile, pasikrapšto, pasišildo saulutės atakaitoje ir nendrių siūbuojamoje užvėjoje. Pažiūrėk, pa­sek tokias vietas ir netrukus įsitikinsi, kad čia nendrinės lingės ruošiasi įsikurti; ruošiasi krauti lizdą. Reikia pasakyti, kad lizdu daugiau rūpinasi patinas. Kad susidarytų tuščia patalpa, jis tvirtu snapu ir kojų pagalba išlaužo aplinkines nendres ir ant jų, kaip ant pamato, krauna kitas. Gražiu lizdo paruošimu lingės per daug girtis negali, nes tai yra krūva nendrių, sausomis, smulkiomis žolėmis išklotu vi­dumi.

Nebailūs tuomet patinai, nes, užsiėmę, nekreipia dėmesio, kas dedasi aplinkumoje. Todėl, panaudojus šį momentą ir pasižymėjus vietą, ateityje nesunku bus rasti kiaušinius ar vaikus.

Patelė sudeda 3—5 baltus, kartais melsvos spalvos atspalviu, kiaušinius, iš kurių maždaug po keturių savaičių perėjimo išsirita lingiukai. Perėjimą atlieka viena patelė, patinas tik jąja rūpinasi, retkarčiais atnešdamas maisto. Užklupti perinčias linges nesunku, nes patelės, būdamos alkanos, cypauja, it maži vaikai, ir tuo save iš­duoda. Stuktelėk kokiu pagaliu ar laivelio irklu į nendres ir pama­tysi iškylant durpinę gražuolę; jei nepatingėsi nueiti — rasi jų kiau­šinius arba jauniklius. Maži lingiukai turi neproporcingai dideles galvas ir pilvus, apdengti gelsvais, apačioje baltais, tankiais pūkais. Jų akytės pilkos, kojelės šviesiai geltonos, su mažais, gležnučiais na­geliais, kuriais net mažiausio įbrėžimo nebūtų galima padaryti. Ma­žiems vaikams tėvai neša smulkų maistą, pav., peles, laukių bei ančių vaikus, kuriuos čia pat ant lizdo į gabalėlius suplėšo. Tuo metu patinas plėšriausias, nes jam tenka aprūpinti ir nuo lingiukų neatsitraukiančią motiną.

Nendrinė lingė, vos išaušus, pradeda medžioklę ir ją baigia tik sutemus. Tuomet patinai slankioja tyliai pagal švendrus, tikėdamiesi sučiupti kokį užsižiopsojusį laukio vaiką ar nugriebti ančiuką. Ne­apdairi vandeninė žiurkė (Arvicola amphibius) greit randa „amžiną atilsį“ lingės naguose, o kartais lingės net jų gūžtas su vaikais už­čiumpa. Kartais nendrinės lingės užpuola beperinčius laukius ar antis; laukys tuo atveju parodo didelį sumanumą, o antelei, jei spėjo pa­sprukti, tenka atsisakyti nuo kiaušinių. Kai kas sako, jog laukys apsiverčiąs aukštielninkas ant kiaušinių ir nagais ginasi nuo lingės smūgių. Gal būt, čia yra tiesos, nes ir pačiam daug kartų teko gir­dėti švendruose nepaprastus laukių pipsėjimus ir bruzdesius. Antys daug mažiau, išskyrus kai kurias rudgalves, nuo lingių nukenčia, nes jos savo lizdus slepia. Stebėtina, kad paukščių, kurie susikrauna lizdus greta lingių, lingės neliečia, ir jiems pavyksta laimingai išsiperėti; pastebėta tatai pas antis bei laukius. Kur yra laukių, (juos mūsų įstatymai taip pat leidžia ištisus metus naikinti), reikia pasakyti, kad jie beveik tampa pagrindiniu lingių maistu. Viena, kad šie paukščiai nevikrūs, dažnai užsižiopso ant kinių, o antra, jie menkai skrenda; svarbiausia, kad jų visur pilna. Todėl man lingių lizduose kaip tik šių paukščių liekanų daugiausiai tekdavo rasti. Linges taip pat reikia pripažinti esant nevikriais, nepaslankiais plėšikais, kas ir sudaro nuomonę atskirti jas nuo vištvanagio. Niekuo­met nendrinė lingė negaudo grobio ore, bet stengiasi netikėtai, iš pa­salų žemėje užklupti. Vaikų auginimo metu seniai, ypač patinai, nuo lizdų nutolsta į laukus net už 3—4 km. Dažnai jos laksto ties vasarojaus dirvomis ir ten ieško pelių; žinoma, kartais joms ir pa­vyksta susigauti. Didelį grobį užčiupusi ir negalėdama pakelti, nendrinė lingė gerokai grobį aplesa, kol tampa lengvesnis, ir tik tada vaikams neša. Daug kartų lingių lizduose teko rasti vandens žiurkių liekanų, kas taip pat lingę veda iš pasmerktųjų sąrašo, iš ku­rio ją tikrai reikėtų išskirti. Liepos pabaigoje nendrinių lingių vaikai pradeda skraidyti; tėvai kurį laiką dar jais rūpinasi, bet paskui vai­kus pameta ir šie pradeda savarankišką gyvenimą.

Priešų nendrinė lingė turi nemažai. Didžiausias priešas, tai žmogus, paskui lapės, kurios bešnarinėdamos ir atradusios jų kiaušinius ar vaikus, taip gardžiai suvalgo, kad tik tuščias lizdas belieka; visokie piemenys, pusberniai ir suaugę žmonės, radę lizdus, su malonumu juos išdrasko. Žodžiu, lingė priešų turi, o draugų nėra. Žiemoti iš mūsų krašto išlekia spalio mėn. ir grįžta, kaip minėta, tik balandžio pradžioje. Tarus bendrai apie nendrinės lingės plėšrumą, vis tik rei­kėtų ją nuo vištvanagio nors dalinai atskirti. Mylinti gamtą žmo­nės turėtų ją pasekti, pasiįdomauti jų gyvenimu ir tik tuomet spręsti ir daryti išvadas apie žalingumą.

T. Zubavičius

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

Gervės migloje 480x384 - Gervė pilkoji

Gervė pilkoji

Daugelio paukščiu laukia sodiečiai, begrįžtančių pavasarį iš šiltųjų kraštų, ir džiaugiasi, kai
20130520075324835 480x384 - Apie lakštingalas

Apie lakštingalas

Mūsų dienomis lakštingalų niekas nebelaiko narveliuose ir tai džiugina, nors praeityje tai
Phasianus colchicus 2 tom Lukasz Lukasik 480x384 - Fazanas

Fazanas

Gamta laukiniais gyviais ne visus kraštus lygiai apdovanojo. Vieni kraštai pasižymi nepaprastu
Bonasa bonasia 480x384 - Virbė arba Jerubė

Virbė arba Jerubė

Šiandien virbę pas mumis tepažįsta geri medžiotojai arba nuolatiniai didelių mišku, ypatingai
Pakilti į Viršų