Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Nemuno žemupio žuvys

in Žuvys

Mūsų žuvininkystėje Nemuno žemupys su delta turi didelės reikšmės. Statistikos duomenys rodo, kad pokario metais versli­niai žuvų laimikiai Nemuno žem­upyje dydžiu prilygsta ežerų lai­mikiams ir žymiai didesni už visų vandens saugyklų laimikius. Ne­muno avandelta ir pačios deltos atšakos žemiau jūros žiočių turi lemiamos reikšmės stintų, starkių, vėgėlių ir salačių ištekliams; įvai­raus limnologinio režimo silpnai pratekančiuose žemupio vandeny­se ir polderinėse sistemose neršia lydekos, karšiai, lynai ir kitos ver­tingos žuvys; deltos atšakomis pro Rusnę iš Baltijos į Nemuną ir jo intakus traukia upinės nėgės, la­šišos, šlakiai ir žiobriai.

Pagal specialios literatūros ir mūsų duomenis, šiuo metu Nemu­no žemupyje gyvena 46 žuvys, tu­rinčios labai skirtingą ūkinę reikš­mę. Žemupyje gyvenančias žuvis pagal jų paplitimą, neršto ekolo­giją ir migracijų pobūdį, galima suskirstyti į tris grupes. Praeivių arba Baltijos jūros imigrantų gru­pę sudaro jūrinės ir upinės nėgės, lašišos, šlakiai, sykai, didstintės, žiobriai, unguriai, trispyglės dyglės ir upinės plekšnės. Dauguma šių žuvų subręsta jūroje, o neršti plaukia Kuršių mariomis į Nemu­ną ir jo intakus. Pusiau praeivių arba Kuršių marių imigrantų gru­pėje — stintelės, salačiai, ožkos, vėgėlės ir starkiai. Šios žuvys Ne­muno žemupin gausiau atplaukia tiktai neršti. Be to, svarbesnės pu­siau praeivių žuvų nerštavietės yra žymiai arčiau marių. Sėsliųjų, toli neršti nemigruojančių žuvų grupėje rūšių yra daugiausia. Di­desnės ūkinės reikšmės turi lydekos, karšiai, kuojos, lynai ir aukš­lės. Iš pokario metais Lietuvoje introdukuotų žuvų Nemuno žem­upyje pasilaiko sterlės, peledės, sazanai, sidabriniai karosai ir pla­čiakakčiai.

Praeivės žuvys

Upinės nėgės. Iš Baltijos jūros į Kuršių marias daugiausia nėgių plau­kia rugsėjo—spalio, o į Nemuno žemupį — spalio—gruodžio mėnesiais. Pa­lyginus su kitų Baltijos jūros įlankų ir į jas įtekančių upių nėgėmis, Ne­munu žemupio nėgės yra žymiai stam­besnės. Į nerštą migruojančių patinų vidutinis svoris siekta 83—110, o pa­telių — 100—129 gramus.

Lašišos ir šlakiai. Šių vertin­gų žuvų ištekliai Nemuno Žemupyje seniau buvo gana dideli. Pavyzdžiui, B. Benekė (1881) nurodo, kad 1827 metais per vieną rugpjūčio dieną Skirvy­tėje žvejai pagavo 1500 lašišų, ir dau­giausia jų svėrė po 12 kilogramų.

Didstintės. Lytiškai subrendusios 3—6 metų amžiaus didstintės gruo­džio—vasario mėnesiais iš Baltijos jū­ros įplaukia į Kuršių marias, o iš čia pavasarį, išėjus ledams, traukia neršti į visas didesnes deltos atšakas. Dids­tintės deltoje pasiskirsto nevienodai. Pagal daugiametį vidurkį apie pusę vi­sų didstinčių praeina Skirvytės, 30 pro­centų — Gilijos, 15 procentų — Atmatos bei Pakalnės ir 5 procentai — Deimės žiotimis. Didstinčtų migracija Nemuno deltoje tęsiasi 10—20 parų; tai priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir potvynio. Pastebėta, kad ge­riausi šių žuvų laimikiai Skirvytėje ir Rusnėje sutampa su aukštokais potvy­niais kovo pabaigoje—balandžio pra­džioje ir pastovesniais pietvakariniais vėjais.

Žiobriai. Užauga ir subręsta Balti­jos jūroje. Pavasarį ir rudenį iš jūros šiaurine Kuršių marių dalimi traukia neršti į Nemuną ir jo intakus. Į marias ir jūrą žiobriai grįžta antroje va­saros pusėje.

Žiobrių neršto sąlygos Kuršių ma­rių baseine iki Kauno hidroelektrinės užtvankos pastatymo buvo geros ir užtikrino stabilią išteklių reprodukciją.

Unguriai. Skirtingai nuo kitų pra­eivių žuvų, unguriai užauga gėluose vandenyse, o neršti keliauja į vande­nyną. Šių žuvų ūkinė reikšmė tekančiuose Nemuno žemupio vandenyse la­bai maža.

Trispyglės dyglės. Gausiai paplitusios Baltijos jūros pakrantėse, į Kuršių marias ir Nemuno deltą dideli dyglių būriai atplaukia balandžio, gegužės, birželio mėnesiais, taip pat ru­denį.

Pusiau praeivės žuvys

Stintelės. Jos pastoviai gyvena Kuršių mariose ir tiktai pavasari įplau­kia neršti į didesnes rytinio marių kranto upes. Svarbiausios stintelių nerštavietės yra Gilijos, Nemunyno ir Deimės žiočių rajonuose, o į Skirvytę, Atmatą ir kitas Rusnės salos atšakas šių žuvų užsuka žymiai mažiau. Neršia dažniausiai balandžio mėnesį, baigiantis didstinčių migracijai į upes.

Salačiai. Vasarą ir rudenį tirš­čiausia salačių būna rytiniame Kuršių marių pakraštyje tarp Inzės žiočių ir Venties rago. Šiaip jų ūkinė reikšmė Nemuno žemupyje nedidelė. Daugėliau salačių sugaunama tiktai Nemuno del­tos atšakose ir Krokų Lankos ežere.

Vėgėlės. Pavasarį, vasarą ir ru­dens pradžioje vėgėlių gausiausia būna gilesnėje pietinėje Kuršių marių dalyje. Į Nemuno deltos atšakų žiotis pirmieji vėgėlių neršto būriai įplaukia lapkri­čio mėnesį. Intensyviausia šių žuvų neršto migracija ir žvejyba būna lap­kričio gale ir gruodžio mėnesi. Didžio­ji dalis iš marių įplaukusių vėgėlių Išneršia gruodžio trečioje dekadoje ir sausio pirmoje pusėje Nemune žemiau Jūros upės.

Starkiai. Pavasarį, vandeniui įši­lus iki 8—10 °C, Kuršių mariose peržie­moję starkiai traukia į Nemuno deltos atšakas. Svarbesnės šių vertingų plėš­rūnų nerštavietės rastos Skirvytėje, Ša­kutėje, Atmatoje ir Rusnėje. Starkiai masiškai neršia dažniausiai gegužės mėnesį. Didžioji dalis išneršusių pate­lių grįžta į Kuršių marias atsiganyti birželio, o patinai — liepos mėnesį.

Kazys Gaigalas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žuvys

Šlakių slėptuvės

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes
Pakilti į Viršų