Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Mūsų tauriųjų elnių ragai

in Medžioklės trofėjai

Praėjo beveik porą mėnesių, kuomet Lietuvoje prasidėjo tauriųjų elnių medžioklės. Jų medžioklės terminas nuo rugpjūčio 15 (kuomet medžioti gali tik selekcininkai). Antramečiai patinai medžiojami iki gruodžio 31 dienos, vyresnius iki lapkryčio 15 dienos. Rugsėjo 1 dieną prasideda tauriųjų elnių jauniklių patelių, antramečių bei bergždžių patelių medžioklė. Patelės medžiojamos iki gruodžio 31 d., jaunikliai – iki vasario 1 d. Be jokio abejonės, jog svarbiausias tauriųjų elnių medžiokės trofėjus yra ragai. Ką mes žinome apie Lietuvos tauriųjų elnių ragų savitumus, straipsnis apie tai.

 

Taurieji elniai aborigenai išnyko Lietuvoje XIX amžiaus pradžioje. Šiuo metu šalies miškuose gyvena reaklimatizuoti ir imigravę iš kaimyninių teritorijų žvėrys.

Elnių gryžimo į Lietuvą pradžia siejama su Žagarės miškais. Manoma, kad juose pirminė laisvėje gyvenanti tauriųjų elnių banda susiformavo per pirmąjį pasaulinį karą iš grafo A. Naryškino aptvarų pabėgusiu arba valstiečių išleistų žvėrių. Elniai į Šiaurės Lietuvos miškus galėjo atklysti ir iš latvijos, kur jie XX amžiaus pradžioje buvo sėkmingai reaklimatizuoti Kurše. Praeito šimtmečio pradžioje iš lenkijos ir Rytų Prūsijos elniai užklysdavo ir į Pietų Lietuvą (lazdijų, Sudargo ir Pajūrio miškus), bet čia nuolat negyveno. Tik per antrąjį pasaulinį karą ar pirmaisiais pokario metais taurieji elniai iš Kaliningrado srities sėkmingai imigravo į Jurbarko miškus. Nuo 1967 metų elniai, atklydę iš Lenkijos Suvalkų krašto, įsikūrė Lazdijų, o nuo 1972 metų – Vilkaviškio rajonų miškuose. Be to, tauriųjų elnių 1956 ir 1972 metais buvo atvežta iš Voronežo rezervato ir paleista Alytaus, Širvintų, Ukmergės ir Anykjščių rajonų miškuose.

2012 metų apskaitos duomenimis, mūsų teritorijoje šiuo metu gyvena 25 672 taurieji elniai.

Tuo būdų pagal kilmę šalyje galima išskirti keturias tauriųjų elnių teritorines grupes – šiaurės (Žagarės), pietvakarių (prūsiškąją), rytų (Voronežinę) ir pietų (suvalkiškąją). Iki septintojo dešimtmečio pradžios šios grupuotės buvo teritoriškai izoliuotos. Vėliau, elniams plintant ir juos dirbtinai platinant šalyje, paskirų grupuočių žvėrys pradėjo maišytis.

Suprantama, gali skirtis nevienodos kilmės grupių elnių morfometriniai požymiai, netgi elgsenos bruožai. Pradėjus elnius medžioti, buvo pastebėta, kad jų ragai įvairiose vietovėse turi  savitų sandaros bruožų. Tai ir paskatino mus variacinės statistikos metodais paanalizuoti medžioklės trofėjų parodų kataloguose sukauptą ragų vertinimo medžiagą. Analizei paėmėme 215 ragų iš įvairios kilmės tauriųjų elnių grupuočių. Palyginimui išanalizavome 267 slenių, sumedžiotų Latvijoje, ragų požymius.

Duomenų analizė parodė, kad tauriųjų elnių ragai iš trijų labiausiai atstovaujamų teritorinių grupuočių (šiaurės, pietvakarių ir rytų) aiškiai skiriasi savo struktūra. Požymiai, pagal kuriuos galima geriausiai apibūdinti paskirų grupuočių žvėrių ragus, yra akinių ir pokarūninių šakų ilgio santykis, pokarūninių šakų absoliutus ilgis, ragų kamienų apimtis, tarpinių šakų buvimas ir jų išsivystymas, šakų galų išvaizda.

Šiaurės grupuotės tauriųjų elnių ragų akinės ir pokarūninės šakos beveik vienodo ilgio, šakų galai bukoki ir blankūs, dažnai pasitaiko ragų be tarpinių šakų. Šiuos grupuotės elniai bendrauja su Latvijoje gyvenančiais elniais, kurių protėviai buvo iontrodukuoti iš Vokietijos, Lenkijos ir net iš Kaukazo. Latvijos elnių ragai ilgesni ir masyvesni, turi ilgesnes akinias šakas, stambesnes rožes, bet yra šviesesni ir su menkesnėmis karūnomis negu mūsų respublikos šiaurės grupuotės elnių ragai. Tuo būdu šiaurės grupuotės elnių ragų savitumai netiesiogiai rodo, kad ši grupuotė yra savarankiška, o ne kilusi iš latvijos elnių.

Pietvakarių grupuotės elnių ragai išsiskiria labai gerai išsivysčiusiomis pokarūninėmis šakomis, kurios būna ilgesnės už akines, ir tarpinėmis šakomis, aštriais ir šviesiais šakų galais.

Rytų grupuotės elnių ragų akinės šakos ilgesnės už pokarūnines, jie išsiskiria didele kaminių ir rožių apimtimi bei šviesiais šakų galais.

Tauriojo elnio ragai – turnyrų ginklas, imponavimo ir teritorijos žymėjimo organas. Tokia biologinė jų paskirtis. tuo tarpu sportiniame medžioklės ūkyje elnių ragai aukštai vertinami kaip medžioklės trofėjus. Ragų trofėjinė vertė iš esmės priklauso nuo jų dydžio. Tad pačių įspūdingiausių trofėju reikia tikėtis iš rytų grupuotės žverių. Saviti ir kitų grupuočių elnių ragai, nors parodose jie gali gauti ir mažiau balų.

 

Rimantas Baleišis

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Medžioklės trofėjai

Kur ieškoti ragų?

Briedžiai meta ragus lapkričio-gruodžio mėnesį. Pirmiausia meta ragus vyresnio amžiaus, gerai išsivystę
Pakilti į Viršų