Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Mrena - Mūsų šalies žuvys: strapanas

Mūsų šalies žuvys: strapanas

in Flora ir fauna/Žuvys

Strapanu vadiname artimą meknės giminietę — nedidelę žuvį, kuri meknę truputį ir primena, tačiau skiriasi nuo jos tuo, kad kūną turi apvalų, šonais daugiau suplotą ir labiau ilgumu patemptą. Kiti randa panašumo tarp strapano ir aukšlės, tiktai pažymi, kad strapanas išauga didesnis už aukšlę. Apskritai imant, strapanas — nedidelė, vidutinio ilgumo žuvis, kurios kūnas neaukštas ir tiktai gerais atsitikimais pasiekia pusantro piršto storumo.

Galvą turi ploną, ilgoką ir truputį iš šonų suspaustą. Kakta iškili, ir neplati. Snukis trumpas, apskritai nuskliaustas ir kiek atsikišęs; jisai pridengia nasrų angą, kuri apatinė ir maža. Akys nedidelės ir gelsvomis rainutėmis (iris). Ryklės kaulu 3.5—5.3 arba 2.5—5.2. Liemuo grakštus ir šonais suspaustas, užtat strapanas ir atrodo plonesnis, paplokštesnis už meknę. Uodegos pelekas pakankamai ilgas ir giliai iškirptas. Nugaros ir pauodegio pelekai trumpi, jų užpakalinis pakraštys kiek įgaubtas. Krutinės pelekai taip pat nedideli. Kūno paviršių dengia vidutinio didumo skujos, kurių pamatai turi juodo pigmento; skujos neperstipriausiai priaugusios ir, pirštais perbraukus, tuojau numunka.

Nugara ir pakaušis juosvi arba juosvai mėlyni (kiti sako: tamsiai pilki), plieno atspalvio; šonai pilkai mėlyni arba gelsvi; pilvas baltas, sidabro spalvos. Nugarės ir uodegos pelekai juodai žali arba pilkai geltoni (kt. sako: tamsiai pilki); likusieji pelekai gelsvi arba oranžiniai (kiti sako: gelsvai rusvi).

Be to, tenka pažymėti, kad strapanai dažnai skiriasi viso kūno ir galvos pavidalu, o taip pat kūno spalvos atžvilgiu, užtat jie skiriami į pailguosius, su ilgu kūnu ir ilgu snukiu, ir aukštuosius, su aukštu kūnu ir trumpu snukiu. Kai kuriose vietose strapaną painioja su mekne ir vadina jį baltaskuje mekne (baltuoju šapalu).

Strapanas dažniausiai gyvena drauge su mekne, vadinasi, mėgsta, tekantį ir tyrą vandenį. Paprastai sutinkamas tokiose upėse ir upeliuose, kurių vanduo šaltas, tyras ir srovingas, o dugnas graužuotas ir smėliuotas. Jį čia gali pamatyti gražaus smėlio seklumose ir brastose; žolėtų vietų vengia. Ežeruose ir tvenkiniuose tiktai tuo atveju gyvena, jei jų vanduo tekantis. Linkęs pačioje sriaunumoje gyventi. Seka upėtakių upeliais kalnuosna, kuriuosna pakyla dar aukščiau už meknę.

Minta kirmėlėmis ir mažais vėžiagyviais. Ryja lašalų ir pūkasparnių vikšrus (apsiuvas). Gaudo ir prigėrusius vabzdžius, kurie plaukia vandens srovės nešami. Turi meknės palinkimų plėšikauti, nes grobia kitų žuvų kiaušinėlius ir mailių. Jaunikliai strapanai daugiausia minta augaliniu maistu ir mažučiais vabzdžių vikšrais.

Prieš nerštą strapanų patinų kūną išberia balti grūdeliai, kurie, nerštui pasibaigus, pranyksta. Nerštas įvyksta Balandžio-Gegužės mėn. protarpiu (kitų nurodymais net tris kartus: Balandžio, Gegužės ir Birželio mėn.). Strapano kiaušinėliai labai stambūs; jų kiekis pareina nuo patelės dydžio, pav., 20 cm ilgio patelėje buvo rasta 3000 kiaušinėlių, o 27 cm ilgio ir 500 g svorio patelėje jų buvo rasta 17.400. Per 10—12 dienų iš kiaušinėlių jau išsirita jauniklės žuvytės. Strapanas pasižymi pusėtinu vislumu, nes sulaukęs vos dvejų metų amžiaus darosi jau vislus ir išsiruošia neršti. Didelis strapanas neūžauga, nes daugių daugiausia pasiekia 20—25 cm ilgio ir 0,2 kg svorio, retai jų ilgis pašokėją iki 30 cm, o svoris iki 0,4 kg. Tokių būdu galima pasakyti, kad strapanas didesnis už silkę neūžauga.

Būdo atžvilgiu strapanas — baikšti, gyva, ir vikri žuvis, kuri, be to, dar pasižymi dideliu visuomeniškumu, nes nuolatos pusėtinais būreliais plaukioją — vienas retai kur sutinkamas. Ramus vietoje strapanas nenubūva, nes be paliovos vaikšto viršutiniais vandens sluoksniais ir gaudo įvairų grobį, kurio nepatingi pasišokėdamas ir iš oro pagriebti. Pataiko jie visų būriu ir upės sriaunumose arba seklumomis palakstyti, dėl to juos daugelis kas ir vadina bėgimais. Paprastai gyvena įvairaus gilumo vietose, nors labiau mėgsta, kaip aukšlė, vandens paviršių. Žolėtų vietų labai vengia, ir įvyti stengiasi greičiau iš jų išplaukti. Nakties gaudymo metu sugeba vikriai per tinklą peršokti.

Gaudo strapanus kartu su kitomis žuvimis įvairiais tinklais. Be to, ji yra iš tų žuvų, kurias mėgsta daugelis meškeriotojų; jie meškeriojami nuo Balandžio mėn. iki šalnų, kuomet teima iš dugno. Vasarą jie gaudomi ir iš vandens paviršiaus, kuriuo tuomet bėgioja. Paprastai gaudomi jie su slieku, ir, jei užeini visą strapanų būrelį, tai gali jų daug prigaudyti. Apskritai imant, strapanai yra iš tų žuvų; kurios sunkiau pagaunamos. Mano mokiniai A. ir V. Kuzmos sakosi taip strapanus gaudę: „Pas mus, Lėvenoje, ypač seklesnėse ir sriaunesnėse vietose, strapanų yra gana daug. Jie plauko būriais upės aikštelėse, kur nėra žolių ir iš kur, pastebėję pavojų, greit pasislepia sulįsdami į žoles. Einant jų gaudyti reikia atsargiai prieiti, kad nepastebėtų ir iš toliau užmesti meškerę, geriausia be švino ir plūdės. Jauku imamas sliekas, geriau kiek didesnis, arba koks nors vabzdys. Strapanai labai gerai griebia jauką, jei šis plaukia vandens paviršiumi. Būdu griebti strapanai skiriasi nuo kitų panašių žuvų. Kitos žuvys, pavyzdžiui: kuoja, šapalas ar kuri kita atsargiai kelis kartus pajudina jauką ir tik įsidrąsinusi griebia ir neša tolyn. Strapanas visai kitaip daro: jis, tarytum bijodamas, greitai pribėga ir pagriebęs sustoja, lyg laukdamas kas toliau bus. Pastebėjus, kad strapanas jau sustojo, reikia kirsti. Kiti strapanai, pamatę savo draugo likimą, galvotrūkščiais išbėgioja, ir reikia gerokai palaukti, kol jie susirenka. Toje pačioje vietoje 2—3 strapanus ištraukęs, daugiau nebepagausi, kad ir kažin kokį atsargumą naudotum. Reikia ieškoti kitos vietos, kur strapanai būtų susirinkę. Įdomu dar tas, kad strapanas, ištrauktas iš vandens, labai greitai užsnūsta“.

Dideliu skoniu strapano mėsa nepasižymi, užtat žuvienos mėgėjai mažai ją tevertina. Kartais strapanai patarnauja jauku plėšriosioms žuvims, pav., lašišoms ir kt., gaudyti. Praverčia jis ir pašarine žuvimi kitoms žuvims, pato, upėtakiams, starkams ir kt. auginti. Veisti Šaltuose upėtakių tvenkiniuose strapanas ypatingai tiktų.

Sutinkamas strapanas visu vidurinės Europos plotu nuo Alpių ir Pirėnų pusiasalio iki Šiaurės Rusų ir Sibiro; gyvena visose Baltijos jūrų baseino ir Ledynuotojo vandenyno upėse. Pas mumis už meknę neretesnis.

J. Elisonas „Mūsų girios“ 1940 m.

Norėtumėm atkreipti skaitytojų dėmesį į pavadinimą „Strapanas“ kuris šiais laikais labai retai sutinkamas, arba nebenaudojamas visai. Šiuo pavadinimu anuomet vadintą žuvis, kurią dabar vadiname strepečiu. Red. Past.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

fish 2806369 960 720 480x384 - Ešerys upinis

Ešerys upinis

Ešerys upinis — daugeliui kam pažįstama musų šalies gėlųjų vandenų žuvis. Pažįsta
grey heron b4464 480x384 - Garnys pilkasai

Garnys pilkasai

Garnys pilkasai pas mumis vasarą daugelyje mišku ir kitų vietų sutinkamas, tačiau
Phasianus colchicus 2 tom Lukasz Lukasik 480x384 - Fazanas

Fazanas

Gamta laukiniais gyviais ne visus kraštus lygiai apdovanojo. Vieni kraštai pasižymi nepaprastu
Pakilti į Viršų