tea time in the forest by cezare me d5fo6p6 - Mūsų miškų arbata

Mūsų miškų arbata

in Patarimai

Gal daug kam bus naujiena, jog pas mus Lietuvoje auga arbatžolės, tik mes arbatos negaminame.

O ištikrųjų galėtume turėti savo arbatos!

Pirmiausia, kas gi yra toji arbata, kurią mes iš tolimo užsienio (Kinijos, Indijos, Japonijos, Ceilono) gabename? Arbata gaminama iš arbatžolių medžio (Thea Chinensis šeim. Ternstroemiaceae) lapelių.

Arbata priklauso prie narkotiškų skonio dalykų. Kofeinas, arba teinąs, gryname stovyje yra nuodingas organiškas junginys. Kas nežino, jog nuo stiprios arbatos širdis smarkiau plaka, negali žmogus užmigti. Ir ilgensį laiką nuolatinis stiprios arbatos vartojimas yra sveikatai žalingas, ypač nervingiems žmonėms.

Vienok vargu kas atsisako nuo karštos aromatinio kvapo arbatos stiklinės. Ir jau 2700 m. pr. Kristų Kinijoj arbata buvo vartojama.

Kada per Didįjį karą Vokietijoj truko tikrųjų arbatžolių, tai vokiečiai pradėjo gaminti arbatą iš vietinių žolių. Šioje srityje jie gavo gerų rezultatų: iš miško ir lauko žolių pagamino skanią aromatinę arbatą, kuri dargi sveikesnė — neturi kofeino. Ji ypač pradėta rekomenduoti nervingiems žmonėms ir vaikams.
Pagal E. Gramberg’ą arbatžolėms tinka šie augalai:

Geruogė, arba juodoji (žieminė) avietė (Rubus plicatus a. fruticosus ir kitos rūšys). Arbatai imami jauni lapai ir jaunų augalų viršūnėlės. Renkama gegužės birželio mėnesiais. Geriausia arbata.

160608 - Mūsų miškų arbata
Geruogė, arba juodoji (žieminė) avietė

Avietė (Rubus ideus). Arbatai imami jauni lapai ir jaunų augalų viršūnėlės. Renkama gegužės — birželio mėn. (ir visą vasarą).

rubus idaeus strigosus le gmittelhauser - Mūsų miškų arbata
Avietė

Žemuogė (Fragaria vesca). Arbatai imami jauni lapeliai pavasari ir vasara.

Fragaria vesca jko06091011 - Mūsų miškų arbata
Žemuogė

Ožrožė (Epilobium angustifolium) — lapeliai.

18409 - Mūsų miškų arbata
Ožrožė

Dirvuolė gudinę ir kvapioji (Agrimonia eupatoria ir odorata). Arbatai — lapeliai ir žiedynės. Ypač nervus raminanti arbata. Laukų ir miškų žolės.

0049 - Mūsų miškų arbata
Dirvuolė gudinę

Gaminimo būdas. Renkami jauni lapeliai (geruogių, aviečių, dirvuoliu dar ir jaunu augliu viršūnėlės) gegužės ir birželio mėnesiais. Geistina rinkti po lietaus — tada jie būna švaresni. Surinktus lapus išskleidžia ūksmingoje vietoje (saugoti saulės spinduliu, nes arbatžolės nustoja vertės) ir vytina 12 valandų. Po to kiša kietai į maišelį, kietai apvynioja, apriša virvute, suvynioja dar i vilnonį audeklą ir padeda savaime sukaisti (Garung). Kaista 12—16 valandų (mažesnis kiekis ilgiau kaista). Gerai sukaitę arbatžolės esti suaugę į krūvą, šiltos, tamsios arba beveik juodos ir kvepia stipriu arbatos kvapu. Dabar arbatžoles išskleidžia, išpešioja, džiovina ūksmėj (be saulės) 1 — 2 dienas ir deda į skardines dėžes, pažymint iš kokiu žolių gaminta (kiek panašiai gaminama ir kinu arbata).

Vartojant imama šios arbatos kiek daugiau, virina 1 — 2 minutes, lieka 1 minutę pastovėti ir pila gerti. Arbata turi būti skaidri, gražiai geltona, kvapi — aromatinė.

Jeigu neganėtinai sukaista, tai arbata išeina drumsta, dažnai žole, šienu kvepia (atskirti nesukaitusius lapelius!) ir nemaloni. Lygiai taip pat žole ar šienu kvepia visai nekaitintu lapeliu arbata. (Išbandyti!).

Šiuo būdu pagaminta arbata skaidri, gražiai šviesiai geltona, aromatinė ir sveika gerti (nervus veikia raminančiai).

Prie tokios arbatos greit priprantama, ir kartais esti toks patraukiamas pripratimas kaip prie pypkės.

Pagal skonį galima daryti arbatžolių mišinius, kuruos kiekvienas gali išbandyti. Pav., stipriai aromatinę ožrožės arbatą galima maišyti su geruoge ir t.t.

Be to, dar daroma arbata visai be kartinimo iš viržiu žiedu, rakfažolės ir kmynu. Šias arbatžoles tenka tik sudžiovinti ir imti 1 arbatinį šaukštelį stiklinei vandens.

Lietuvoje yra vartojama džiovintu morką arbata, kuri labai maistinga, nors ir turi mokrų kvapą. )

P. Gaigalas „Mūsų girios“ 1932 m.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*