Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Muselinė meškerė I

in Žvejybos būdai

Dėl ko valas, sviedžiant per galvą, juda būtent taip, o ne kitaip?

Pradžioje dilbis, plaštaka ir kotas su­daro tiesiąją, lygiagrečią vandens paviršiui, sutampančią su laikrodžio ro­dykle, rodančia 9 valandą. Segmente nuo 9 valandos iki 11 valan­dos jie sudaro tą pačią tiesiąją, tiktai šiek tiek nulinksta koto viršūnė, nes ją ima veikti valo svoris. Jeigu tuo metu kiek sulinksta riešas, tai tiktai žemyn. Dėl to plaštaka ima šiek tiek atsitikti nuo dilbio. Tarp 11 ir 12 valandos dil­bis per alkūnę palinksta peties link, o tuo tarpu riešas su plaštaka skubiai, energingai atlinksla labiau, bet ne to­liau, kaip tarp 12 ir 13 valandos, o tai yra atgalinio mosto riba. Šiuo momen­tu staigiai sustabdžius rankenos judesį, skrendančio valo veikiamos išlinkusios viršūnės galiukas nubrėžia lanką, kuris atlinksta nei iki 2 valandos.

5 pav

Priekinio mosto pradžioje koto vir­šūnė būna atlinkusi, kaip ir atgalinio mosto gale, dilbis pakrypsta ir juda pirnyn, plaštakai šiek tiek atsilenkiant, kol jis nepasiekia 11 valandos padėties. Čia plaštaka staigiai sustabdoma, koto viršūnė nulinksta. Tie dilbio, plaštakos bei koto judesiai priekiniame moste parodyti paveiksle žemiau. Rankos riešas turi veikti kaip amortizatorius, nes kitaip ims vir­pėti koto viršūnė, o per tai imą vin­giuoti prie viršūnės žiedelio esanti valo dalis, kartu sumažindama valo skri­dimo greitį.

6 pav

Sviedžiant per galvą, alkūnę reikia laikyti prie liemens, tačiau nepriglausti, duoti daugiau laisvumo dilbiui. Beje, galimą pastebėti kai kuriuos muselininkus alkūne priglaudusius prie liemens ir dau­giau dirbančius plaštaka. Tai dažniausiai būna prityrė sviedėjai, kurių plaštaka stipri, išlavinta. Tačiau kai valas pailgi­namas, tai ir jie ima daugiau dirbti žastu, alkūne atitraukdami nuo liemens.

Kol plaštaka pakankamai neišlavinta ir nesustiprėjusi, tenka dirbti tvirtes­niais dilbio, žasto ir peties raumenimis. Be to, jeigu mokymosi pradžioje jau­čiama, kad riešas pernelyg atlinksta, šį lankstumą reikia dirbtinai su­mažinti — sakykim įkišti rankeną į rankovę. Šitaip riešas pasidaro nelankstus, bet užtat masalą svaidvti labai lengva. Kai tiktai riešas sustiprės, rankeną vėl bus galima paimti norma­liai.

Nors masalo sviedimo per galvą me­chanika yra aiški ir lengvai supranta­ma, vis dėlto pasitaiko daug sviedimo klaidų ir ydų. Mat svarbiausioje svie­dimo per galvą pozicijoje sviedėjas ne­gali matyti, kas vyksta už jo. Siekiant išvengti sviedimo klaidų ir ydų, ver­ta žiūrėti, kaip valas skrenda už sviedėjo, pasisukant 90 laipsnių kampu taip, kad kairysis šonas būtų atgręžtas į van­deni priekinio mosto kryptimi. Šitaip galima stebėti visą masalo svie­dimą, tačiau tokia padėtis nepatogi meš­kerioti. Reikėtų, kad taip būtų daroma mokymosi pradžioje, stengiantis, kad iš­eitų taisyklingas atgalinis mostas. La­bai naudinga karts nuo karto patik­rinti atgalinį mostą Ir vėliau, keda jau sukaupta daugiau patyrimo: kiekvieno meškeriojimo sezono pradžioje, prieš kiekvieną meškeriojimą

Atsigręžus tikrinama dilbio ir plašta­kos padėtis ir palyginama su padėti­mi, nurodyta paveiksle. Po to reikia žiūrėti, ar ne per daug atlinksta meške­rykotis, palyginus su tuo, kaip turėtų būti. Taip pat būtina stebėti valo skrydį — jis atgal turi skristi kiek aukštyn ir taisyklingai išsitiesti horizontalioje pa­dėtyje. Tai padeda suprasti, kiek trun­ka pauzė, trunkanti tarp atgalinio mos­to pabaigos ir priekinio mosto pradžios. Pauzė — laikas, kurio metu koto at­blokštas valas skrenda už sviedėjo ir visiškai išsitiesia. Nelygu svaidomosios valo dalies ilgis, ta pauzė gali trukti nuo dalies sekundės iki kelių sekun­džių, per kurias pailsi rankos pirštai ir pasirengiama priekiniam mostui.

7 - 8 - 9 pav

Suprasti, kiek truks pauzė, gana keblu, nes ji priklauso nuo koto aktyvumo savybių ir nuo svaidomosios valo da­lies ilgio, kuris dažnai keičiamas. Paprastai įgundama po ilgesnio lavini­mosi.

Jeigu pauzė būna per ilga, tai už sviedėjo išsitiesiantis valas nukrinta per žemai, masalas užkliūva už krūmų ar už žolės, o priekinio mosto metu valas pakyla per aukštai, galima sužaloti kotą, jeigu sviesime užkliuvusį valą bei masalą.

Jei pauzė bus per trumpa, tai priekinio mosto pradžioje už sviedėjo pasi­girsta skrendančio pavadėlio pliaukštelėjimas kaip botagu — dėl to galima sugadinti pavadėlį arba nutrenkti masa­lą

Kad masalą svaidyti jau išmokta ga­lima pasakyti tik iada, kai pavyksta išlaikyti pauzę ir taisyklingai kotu mos­telėti pirmyn.

Atgalinis mostas nepavyksta, jeigu jis daromas nepakankamai energingai, per silpnai. Beje, per silpną atgalinį mostą galima šiek tiek kompensuoti stipresniu priekiniu mostu. Siekiant sviesti per galvą taisyklingai, reikia sviedimui naudojamą jėgą vienodai paskirstyti taip abiejų mostų. O kad valas skris­iu tinkamu greičiu, teisingai panaudota judesių jėga, kotą reikia maksimaliai apkrauti. Juo labiau kotas sviedimo me­tu sulinksta, tuo geriau jis veikla.

Žuvaujant vienrankiu kotu, labai svarbus vaidmuo tenka kairiajai rankai. Jos uždavinys – laikyti nuolat įtemp­tą valą tuo metu, kai dešinioji ranka mosuoja pirmyn ir atgal. Kairiosios ran­kos judesiai turi mėgdžioti dešinio­sios rankos judesius, nors ne taip ryš­kiai, nes ją reikia laikyti arčiau juos­mens. Kai kuriuose sviedimo variantuose (ypač dvigubame patraukime) kai­riajai rankai tenką labai aktyviai daly­vauti.

Masalo svaidymas per galvą dar va­dinamas normaliu svaidymu.

Alfonsas Kasulaitis


Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žvejybos būdai

Su kuprine ant pečių

Yra tokių žvejų, ir ne tik pradedančiųjų, kurie mėgsta klajoklišką gaudymo būdą,

Pabandykime

Žieminė meškerėlė, apie kurią čia rašoma, labai paplitusi Urale. Man atrodo, kad

Kilstukas

Meškeriotojų gyvenime beveik nėra dogmų, todėl ir pasakyti, koks meškerioji­mo būdas yra
Pakilti į Viršų